){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kur slypi pavojai?
Pasirodo, plastikui susilietus su kai kuriais maisto produktais, išsiskiria cheminis junginys bisfenolis A. Kuo skystesnis maistas, tuo daugiau jis liečia plastiką, taigi didėja nuodingojo chemikalo išsiskyrimo galimybės. Rūgštus maistas taip pat didina jo išsiskyrimą.
Bisfenolis A veikia kaip sintetinis estrogenas – patekęs į organizmą, gali trikdyti vyrų reprodukcinės sistemos veiklą, skatinti „moteriškėjimą“, o moterims kelti krūties vėžio pavojų. Estrogenas yra būtinas žmogaus hormonas, tačiau per didelis jo kiekis susijęs su krūties vėžiu ir kitais sveikatos sutrikimais.
Toksikologijos tyrimai atskleidė, kad žiurkėms šis cheminis junginys sukelia auglius, šlapimo išsiskyrimo problemas, ankstyvą brendimą, trikdo reprodukcinės sistemos raidą ir yra siejamas su žmogaus širdies bei kraujagyslių ligomis bei diabetu. Manoma, kad bisfenolis A gali turėti įtakos endokrininei sistemai, vaidina vaidmenį diabeto ir kai kurių kepenų ligų išsivystyme.
Beje, ištyrus europiečių ir amerikiečių šlapimą, nustatyta, kad bisfenolio yra 90 proc. asmenų.
Kenksmingas gali būti net vanduo
Plastikiniai buteliai į juose laikomus skysčius taip pat išskiria šį sveikatai pavojingą cheminį junginį. Buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad savaitę geriant vandenį iš polikarbonatinio (PC) plastiko butelių, šlapime bisfenolio A koncentracija padidėja daugiau dviem trečdaliais. Jei plastikinė tara šildoma, šios cheminės medžiagos koncentracija produkte turėtų būti dar didesnė.
Beje, bisfenolis A yra net dantų silantų vaikų dantims, kurie naudojami odontologijoje stabdant ėduonies progresavimą, sudedamoji dalis
Tiesa, rizika, susijusi su BPA poveikiu, gali būti nedidelė, tačiau tyrimų rezultatai gali padėti, kad ši rizika būtų sumažinta.
Ypač saugokime kūdikius
Nors ir koks didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatai, nemažai produktų vaikams bei konservuoti pieno mišiniai taip pat fasuojami į plastikinius butelius, taigi ir jie gali turėti šios pavojingos medžiagos.
Pavojus kūdikiams gali kilti maitinant pienu ar kitu masteliu iš plastikinių buteliukų. Ypač tokie buteliukai kenksmingi mastelį šildant. Manoma, kad bisfenolis A gali paveikti besivystančias smegenis ir audinius ir padidinti vėžio pavojų ateityje. Suaugusiam žmogui per plastikinę tarą šio chemikalo patenka nedideli kiekiai, tačiau naujagimiai ir kūdikiai yra jautresni. Taigi bisfenolis A gali sutrikdyti normalų kūdikių vystymąsi ir padidinti krūtų ir prostatos vėžio riziką ateityje. Todėl jauni tėveliai turi prisiminti, kad plastikinius buteliukus reiktų keisti stikliniais ir jokiu būdu nešildyti tokioje taroje maisto.
Ar galima rinktis?
Šie teiginiai verčia manyti, kad bet kokie plastikinėje taroje produktai yra kenksmingi. Tačiau tai ne visai tiesa. Daugelis, deja, ne visi, plastikiniai indai ar taros turi įspaustą skaičių. Ši kodavimo sistema 1988 m. buvo pradėta diegti JAV, kad palengvintų pavartoto plastiko perdirbimą. Tiesa, tai nėra privaloma, tad tokios žymės galima ir nerasti.
Jei vanduo išpilstytas į plastmasinius butelius, kur įspausti skaičiai 1 ar 2, vadinasi, jie yra vienkartiniai ir pakartotinai naudoti negalima.
Tinkamiausias vartoti maistas ir vanduo, jei pakuotė yra skaidraus plastiko, o dugne yra įspaustas skaičius 7, kartais gamintojas konkrečiai nurodo, kad pakuotė be bisfenolio A (angl. BPA-free).
Ką reikia atsiminti
• Negalima produktų plastikinėse pakuotėse kaitinti, ypač mikrobangų krosnelėje. Šildomas plastikas bisfenolį A gali dar greičiau išskirti. Jeigu tenka maistą šildyti mikrobangų krosnelėje, geriau rinktis vaškuotą popierių.
• Plastikinė tara gali būti pavojinga net produktus užšaldant.
• Taip pat reikia stebėti, kad plastikas neturėtų kontakto su aliejumi ar riebiu maistu, nes riebalai labai tinkama terpė kauptis chemikalams.
• Kartais stiklinė tara taip pat būna su plastikiniu dangčiu. Šildant maistą, net ir paprastoje orkaitėje, tokį dangtį reikia nuimti, nes karštis nuo maisto yra linkęs deformuoti dangtį. Nėra iki galo įrodyta, ar galima naudoti dangtį, jei maistas jo neliečia, tačiau, kad būtų saugiau, vis dėlto, šildant maistą, plastikinių dangčių geriau nenaudoti.
• Plastikinė tara netinka laikyti skystiems maisto produktams, verčiau rinktis stiklą ar porcelianą.
• Apskritai vertėtų po truputį stengtis atsisakyti plastikinės taros ir pirmenybę visada teikti stiklinei.
• Be abejo, net ir stikliniai indai ar pakuotės turi minusų. Visų pirma, stiklas yra dužus.
• Kita vertus stiklinė tara šaldiklyje gali sutrūkinėti. Tačiau tereikia žinoti, kad stikliniai indai turi būti ne per pilni, kad maistas turėtų kur plėstis. Jei produktas skystas, jis neturėtų užimti daugiau nei kaip 2/3 stiklinės taros.
• Jei plastikiniai indai ar pakuotė pažeista, juos reikia išmesti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę