Genetiškai modifikuoto maisto neišvengsime

Kas yra genetiškai modifikuotas produktas?

Augalai genetiškai modifikuojami siekiant pagerinti jų skonį, maistinę vertę ar dydį. GMP lyderiai yra Jungtinės Amerikos Valstijos. 2002 metais buvo įteisintos 8409 genetiškai modifikuotų augalų veislės. Pasak Respublikinio mitybos centro maisto saugos skyriaus vedėjos Ramunės Rudauskaitės, dabar JAV jau keleri metai neskuba viešinti tikrųjų skaičių. JAV valdžia pirmoji ėmė laikytis pozicijos „Jeigu neįrodyta, kad kenkia, vadinasi, galima vartoti“. Europiečiai iki šiol laikosi santūresnės pozicijos – „Kol neįrodyta, kad nekenkia, piktnaudžiauti neverta“.
Nors, Jungtinėms Valstijoms spaudžiant, Europa po truputį įsileidžia GMO ir vykdo tyrimus. Iš viso Europos Sąjungoje šiuo metu vykdomi 2191 moksliniai bandymai su 66 genetiškai modifikuotų augalų rūšimis (kukurūzais, bulvėmis, cikorijomis, cukriniais runkeliais, rapsais, obuoliais, eukaliptais, vynuogėmis, citrinomis, ryžiais ir kt.).
Europoje ir Azijoje apie 70–80 proc. žmonių nepritaria genetiškai modifikuotam maistui, JAV ir Kanados gyventojai taip pat darosi skeptiškesni ir 93 proc. pasisako už griežtą genetiškai modifikuoto maisto žymėjimą. JAV apie 70–75 proc. maisto produktų turi genetiškai modifikuotų medžiagų, tačiau nėra žymimi. Beje, kurį laiką JAV populiariuosiuose greito maisto restoranuose buvo parduodamos bulvytės fri iš genetiškai modifikuotų bulvių. Restorano valdžia nutraukė prekybą, kai pradėta vis garsiau kalbėti apie GMP poveikį sveikatai.
Maisto produktai, jei jų sudėtyje yra daugiau negu 0,9 proc. genetiškai modifikuotų produktų, vadinami genetiškai modifikuotais produktais. Jų etiketėse privaloma tai paminėti, tačiau ne visi pirkėjai gali perskaityti smulkiu šriftu parašytą produkto sudėtį, kiti tam paprasčiausiai neturi kantrybės.

Kodėl formuojasi barikados?

Didžiausios genetiškai modifikuotų kultūrų augintojos JAV, Kanada ir Argentina, negalėdamos sąžiningu būdu patekti į pasaulines rinkas, apskundė atsargumo principo besilaikančias ir dėl to apribojusias genetiškai modifikuotų kultūrų prekybą šalis Pasaulio prekybos organizacijai. Pagrindinis ieškovų argumentas buvo tas, kad šios šalys, įskaitant ir ES, nepagrįstai riboja genetiškai modifikuotų kultūrų prekybą ir stabdo pasaulio gelbėjimą nuo bado..
„Lietuvai maisto netrūksta. Anaiptol, ji šiemet priversta sumokėti 11 milijonų litų baudą už sukauptas per dideles žemės ūkio produktų atsargas. Todėl nėra jokio reikalo užversti prekybos centrų pigiais abejotinos kokybės genetiškai modifikuotais maisto produktais“, – rašoma viename lietuviškajame interneto puslapyje. Jo kūrėjai pasisako prieš genetiškai modifikuotus organizmus.

„Genų teorija tik pradeda vystytis, todėl nėra protinga skubėti taikyti embrioninės genų teorijos plačiu mastu. Moksliniai tyrimai siekiant geriau pažinti gyvuosius organizmus turi būti tęsiami, tačiau eksperimentai turėtų apsiriboti kontroliuojamose laboratorijose, o ne būti beatodairiškai atliekami dideliuose žemės plotuose ir rizikuojant žmonėmis. Mes turime tik vieną planetą, tad rizikingai eksperimentuoti tiesiog nėra racionalu, juolab kad galima nauda yra labai abejotina“, – rašo Indrė Kleinaitė, ekonomistė ir Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė. Be to, turime tik vieną organizmą ir sunkiai pataisomą sveikatą.

 

Ko bijo GMO priešininkai?

Teiginiai, kad genetiškai modifikuotos sėklos lemia didesnį derlių, nepasitvirtino. 1998 metais buvo tiriami 8000 laukų ir užfiksuota, jog GM sojos sėklos davė 6,7–10proc. mažesnį derlių nei įprastos. Nebraskos universiteto tyrimas parodė, kad Monsanto genetiškai modifikuotų kukurūzų derlius buvo 6–11 proc. mažesnis nei įprastų. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, jog GM rapsų ir cukrinių runkelių derlius buvo 5–8 proc. mažesnis nei įprastų.
„JAV valdžia nedraudžia ūkininkams naudoti GMO. Jie dažnai švirkščia gyvuliams augimo hormonus (tai Europoje irgi nėra taip liberaliai leidžiama), ir tie hormonai dar gaminami GM būdu. Buvo užfiksuoti atvejai, kad tų karvių pieną gėrę žmonės ėmė dažniau sirgti onkologinėmis ligomis”, – sako Respublikinio mitybos centro maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė.
 

Koks yra GMO poveikis sveikatai?

Vienas iš pirmųjų eksperimentų parodė, jog jaunų žiurkių, maitintų genetiškai modifikuotomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos. Eksperimentą atlikęs dr. Arpad Pusztai pateikė šią informaciją visuomenei per televiziją, o kitą dieną buvo atleistas iš darbo, atribotas nuo savo eksperimento duomenų bazės. Jam buvo uždrausta skelbti tyrimo išvadas.
Nuo to laiko buvo įvykdyta ir daugiau tyrimų, siekiant geriau suprasti genetiškai modifikuotų produktų poveikį sveikatai. Kai kurie tyrimai buvo atliekami nepriklausomai, o kai kurie biotechnologijų kompanijų laboratorijose. Dėl verslo konfidencialumo šie tyrimai nebuvo pristatomi viešai. Vis dėlto jau galima remtis ne vienu tyrimu, kuris atskleidė daug rimtų sveikatos sutrikimų. Tyrimams buvo naudoti gyvūnėliai, genetiškai modifikuotais kukurūzais maitintos karvės. Be to, tirti žmonės dirbo laukuose, kuriuose auga genetiškai modifikuotos kultūros. Mokslo visuomenei institutas (www.i-sis.org.uk) šia tema yra sukaupęs daug viešų duomenų.
Tiesioginis genetiškai modifikuoto maisto poveikis žmogui gali būti dvejopas – nauji alergenai maiste (pvz.., Bt toksinas, nauji baltymai) bei rezistentiškumo antibiotikams genų perdavimas žarnyno mikroflorai. Taip pat produkto mitybinės sudėties pasikeitimas dėl neprognozuojamo naujo geno (ar kitų genų) veiklos ar didesnių pesticidų kiekio, esant įterptam atsparumo tam tikram herbicidui (pvz, RoundUp) genui, naudojimo.
„Specialistai teigia, kad soja yra tas produktas, kuriam žmonės būna labai retai alergiški. Tačiau modifikuotai sojai ir iš jos gaminamiems produktams žmonės gana greitai tampa jautrūs. Jeigu genetiškai modifikuotą soją termiškai apdoroji, joje atsiranda šešis kartus daugiau medžiagų, kurios gali sukelti alergiją. Manoma, kad dabar būtent dėl to yra užfiksuojama septyniasdešimt procentų daugiau alergijų sojoms atvejų“, – sako Jurgita Mačiūnaitė, Aplinkosaugos informacijos centro direktorė.
Specialistai perspėja nepasitikėti genetiškai modifikuotu maistu ir be reikalo nerizikuoti savo sveikata. Ar galime būti tikri, kad, valgydami maisto produktus, kuriuose yra genetiškai pakeistų DNR, mes nepakeisime ir savo DNR struktūros?..
 

Maisto produktai, kuriuos populiariausia modifikuoti

· Soja
· Kukurūzai
· Ryžiai
 

Genetiškai modifikuoti maisto produktai, parduodami Lietuvoje

8 pavadinimų saldumynai: šokoladinė plytelė „Dinastija“, „Samari“, šokoladiniai vafliai, saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“.
· 22 pavadinimų augaliniai aliejai:
„Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, augalinis aliejus, „Dolores“, „Mašima“, „Optima linija“, „Perla“ „Karolina“, „Žemaičio“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, Oilio“, „Vitela“, „Luccija“, „Jasmine, “ „Caroli“, Zitos sojų aliejus
· 6 pavadinimų margarinai: „Optima linija“, „Aukselis“, „Aima“, „Lisette“, „Extra“, „Osrini“
· 2 pavadinimų majonezai: „Sodžiaus“, „Provanso“
Šaltinis: http://www.vet.lt/lt/news/view/?id=2786
Daugiau informacijos apie GMO ieškokite internete. Čia galėsite pasiskaityti apie GMO, patys sudalyvauti diskusijose, sužinoti paskutines naujienas ir net išreikšti savo nuomonę dėl GMO produktų atsiradimo Lietuvos prekybos centrų lentynose.
www.ekoblogas.info
www.biodiv.org
www.organic.lt
www.zalieji.lt
www.apicentras.lt
www.zvejone.lt
www.sanga.lt
 

Ar augs Lietuvoje genetiškai modifikuoti rapsai?

2006 m. spalio 26 d. Vokietijos bendrovė „BASF Plant Science GmbH" pateikė Aplinkos ministerijai prašymą leisti mokslo tikslais auginti genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo bandymų laukuose Klaipėdos rajone. Minėta bendrovė išvedė rapsų veislę, kurių sėklų aliejus yra geresnės kokybės. Dalyvaujantys riebalų rūgščių biosintezėje genai buvo paimti iš dumblių ir įterpti į vasarinių rapsų genomą tam, kad pakeistų sėklose esančias riebalų rūgštis polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Šio mokslinio bandymo tikslas – išsiaiškinti, kaip šie genetiškai modifikuoti rapsai augtų tipiškomis klimato sąlygomis. Bandymas būtų atliekamas dviejuose 180 m2 sklypuose su 800 m pločio apsaugos zonomis. 2006 metais pagal sutartį su „BASF Plant Science GmbH" bendrove Vėžaičių filialas vykdė imitacinį bandymą, kokį numatoma vykdyti su genetiškai modifikuotais rapsais, mokydamas filialo mokslininkus ir kitą personalą atlikti tokius tyrimus. Genetiškai modifikuotus vasarinius rapsus mokslininkai tirtų ketverius metus, ir daugumą darbų atliktų lietuvių mokslininkai, prižiūrimi kolegų švedų, nes analogiški bandymai jau atlikti Švedijoje.
3422 žmonės pasirašė peticiją, kurioje kategoriškai pasisakė prieš tai, kad Lietuvoje būtų auginami genetiškai modifikuoti organizmai moksliniais ar kitais tikslais. GM rapsų auginimas Lietuvoje sustabdytas, tačiau skeptikai teigia, kad šalyje vis dėlto vyksta GMO eksperimentai.