){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
McCullough pastebi, kad kai kuriems tokio tipo dieta nėra ideali. Ji aptaria ypatingus sergančiųjų diabetu, tų, kurių susilpnėjusi skydliaukės veikla, nėščiųjų bei žindyvių poreikius. McCullough skatina mankštintis. Ir ne tik dėl to, jog tai padeda numesti svorio, bet ir todėl, kad tai tiesiog naudinga sveikatai. Autorė pateikia daugiau nei tuziną priežasčių, kodėl verta tai daryti.
Knygoje pateikta įvairiausių receptų − nuo sumuštinių iki deserto.
Autorė pateikia mažai angliavandenių turinčios dietos pagrindus:
· Kiekvieno valgymo metu būtina vartoti baltymus − apie 1,1 g kiekvienam kilogramui idealaus kūno svorio.
· Jei norite numesti svorio, angliavandenių galima suvartoti ne daugiau nei 30 g per dieną.
· Geriausia rinktis neapdorotą maistą ir vartoti kuo daugiau skaidulų.
· Vengti beveik visko, kas balta − ryžių, duonos, miltų, cukraus, bulvių, kukurūzų. Be abejo, galima valgyti žiedinius kopūstus, ropes ir didelius baltuosius ridikus.
· Per pusryčius suvalgyti mažai angliavandenių turinčių vaisių (uogų, melionų, kivių) ar pusę banano. Tai viskas, kas leidžiama.
· Nors nedraudžiama valgyti grietinės ir sviesto, norint numesti svorio, jų reikia atsisakyti. Juos geriau pakeisti šaltai spausta alyva ar riešutų aliejumi; vengti rafinuoto aliejaus ir margarino.
· Pietus valgyti anksti ir kiek galima mažiau.
JAV žemėtvarkos departamentas yra atlikęs ilgai trukusius įvairių šių dienų populiarių dietų tyrimus. Pripažinta, kad mažai angliavandenių turinčios dietos padeda atsikratyti svorio. Kolorado universiteto Sveikatos mokslo centro (Denveris) Mitybos padalinio vadovo James Hill nuomone: „Problema ne ta, kad dietos nepadeda numesti svorio. Jos padeda, bet mes nieko negalime pasiūlyti, kad pasiekti rezultatai išliktų ilgą laiką. Tokio pobūdžio tyrimų trūksta“.
Ar šios dietos pavojingos? „ Šiuo klausimu tebesitęsia diskusijos. Kai kas tvirtina, kad didelis kiekis baltymų yra pavojingas inkstams. Baltymai verčia inkstus sunkiai dirbti“, − pažymi J.Hill. Jis priduria, kad trumpalaikės tokio pobūdžio dietos inkstų taip smarkiai nepažeidžia.
Be to, tokiose dietose daug sveikatai pavojingų riebalų, taigi tokia mityba gali padidinti širdies ligų ir vėžio riziką. „Norėdami sumažinti vėžio ir kitų lėtinių ligų riziką, mokslininkai pasisako prieš mažai angliavandenių ir daug baltymų turinčias dietas“, − teigia Amerikos vėžio tyrimo instituto (Vašingtonas) mitybos mokymo vadovė Melanie Polk.
1997 metais atlikta daugiau kaip 4500 ryšio tarp mitybos ir vėžio tyrimų iš viso pasaulio apžvalga parodė, kad dažniausiai augaliniu maistu paremta, t.y. daug angliavandenių turinti dieta saugo nuo vėžio ir daugelio lėtinių ligų.
Daržovės, vaisiai ir grūdai turi mažai baltymų ir daug angliavandenių, taip pat daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir maistinių skaidulų − visa tai saugo nuo ligų. Mes turime valgyti daugiau augalinio ir mažiau gyvulinio maisto – visiškai priešingai nei siūlo šios dietos.
Vienas iš labiausiai daug baltymų turinčių dietų kritikuojamų dalykų yra tai, kad jos sumažina maisto pasirinkimą ir todėl daugelis jų negali laikytis ilgą laiką. Nors McCullough knygose pateikiama įvairiausių receptų ir pasiūlymų, ką rinktis, jei valgote ne namuose, tačiau ekspertai vis dėlto nerimauja ir teigia, kad būtina atlikti ilgai trunkančius mažai angliavandenių turinčių dietų tyrimus.
Kiaušininiai lakštiniai su viščiuku ir daržovėmis
8 porcijos
200 g lakštinių
230 g viščiuko krūtinėlės
110 g žaliųjų pupelių
1 vidutinio dydžio morka
1 stiklinė pjaustytų daikono ridikų
2 valg. š. sojos padažo
1 valg. š. austrių padažo
1 valg. š. Aliejaus
Sudėkite lakštinius į verdantį vandenį ir pavirkite, kol suminkštės (apie 1 min.), perkoškite ir perliekite šaltu vandeniu.
Viščiuką supjaustykite gabaliukais.
Aliejų pašildykite ant vidutinio stiprumo ugnies. Sudėkite viščiuką ir daržoves. Pamaišydami kepkite, kol beveik iškeps. Sudėkite lakštinius, supilkite sojos padažą, išmaišykite ir pakepkite dar maždaug 2 min., kol visi produktai gerai sušils ir viščiukas bus iškepęs.
Patiekite karštą.
Graikiškos salotos
8 porcijos
1 didelė salotos galva, supjaustyta kąsnio dydžio gabaliukais
1 kopūstas, supjaustytas plonomis juostelėmis
8 mažais gabalėliais supjaustyti ridikėliai
2 smulkiai supjaustyti laiškiniai svogūnai
stiklinaitė raudonojo vyno acto
stiklinaitė vynuogių aliejaus
truputis druskos
4 nulupti ir perpjauti pusiau kietai virti kiaušiniai
truputis krapų šakelių
Į didelį indą sudėkite kopūstą, salotą, ridikėlius, svogūnus. Mažame indelyje sumaišykite vynuogių aliejų su actu, pasūdykite. Padažu užpilkite daržoves. Ant viršaus uždėkite kiaušinius, papuoškite krapais.
Šokolado ir riešutų piurė
4 porcijos
100 g karčiojo šokolado
1 valg. š. riešutų likerio
1/3 stiklinės riebios grietinėlės
2 didelių kiaušinių baltymai
puodelis kapotų pakepintų riešutų
0,5 l aviečių
Sumaišykite šokoladą su 2 valg. š. vandens ir maišydami kaitinkite tol, kol šokoladas ištirps. Nuimkite nuo ugnies ir sumaišykite su likeriu. Supilkite į vidutinio dydžio indą ir atšaldykite.
Kiaušinių baltymus išplakite iki putų, sudėkite į šokoladą ir atsargiai išmaišykite, kol neliks baltų putų. Tame pačiame inde, kur plakėte baltymus, išplakite grietinėlę ir sudėkite į šokoladą. Viską sumaišykite kartu
Gautą masę sudėkite į 4 stiklines ir pabarstykite riešutais bei avietėmis.
Patiekite iš karto arba prieš tai atšaldę.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę