){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jums tai nuskambėtų baisiai, tačiau vaikui tai normalu. Per pirmuosius metus jis paauga maždaug dvidešimt penkiais centimetrais ir dvigubai pasunkėja. Žinoma, vėliau svoris taip greitai nebeauga, tačiau vaikas vystosi kitaip nei subrendęs žmogus. Todėl, pasak medicinos diagnostikos centro gydytojos dietologės Aušros JAUNIŠKYTĖS, vaiko poreikiai stipriai skiriasi nuo suaugusio žmogaus, ir jam negali būti taikoma tokia pati mityba kaip pilnamečių. Taigi, kuo užpildyti didįjį šaukštą?
Daugelio mokslininkų teigimu, jei vaikas nuo mažų dienų įpras sveikai ir taisyklingai maitintis, tai gali jam padėti išvengti daugelio ligų ateityje. Jau nekalbant apie sumažėjusią riziką susirgti įvairiais mitybos sutrikimais. Todėl galvodami, ką dėsite į vaiko lėkštę, apmąstykite kuo įvairesnį racioną. Tai ir makaronai ar duonos produktai, kruopos, daržovės, vaisiai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, įvairūs pieno produktai (įskaitant ir patį pieną), taip pat riebalai. Žinoma, visus šiuos produktus vaikas turi gauti ne vienu prisėdimu prie stalo.
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės teigimu, nuo vienerių metų vaikas pradeda labiau domėtis aplinka ir praranda susidomėjimą maistu. Išmokęs kalbėti jis nori būti savarankiškas ir pats rinktis maistą, kuriam jis teiks pirmenybę, o likusius produktus „ignoruoti“. „Tai dažnai susiję ne su maisto skoniu, o su kitais dalykais. Tarkim, vaikas gali nevalgyti, jei maistas per karštas arba jei produktai lėkštėje liečiasi. Pavyzdžiui, jei salotos liečiasi su bulvėmis ir tai negražu, – vaikas nebevalgys“, – pasakoja dietologė. Todėl patiekalai vaikams turi būti ne tik skanūs, bet ir gražūs.
Prie naujo maisto produkto vaikus pratinti tenka gana ilgai, todėl verta apsišarvuoti kantrybe. Tik įtikintas, kad naujasis produktas gražus, o svarbiausia – labai skanus, vaikas sutiks jį įtraukti į savo racioną. Taip pat verta atsižvelgti į vaiko savarankiškumą. Jis bus labai pamalonintas ir tikrai valgys, jei leisite jam rinktis. „Ko norėtum, stiklinės pieno ar sūrelio?“.
Pasak dietologų, labai svarbu kad vaikas jau nuo mažens būtų pratinamas prie mitybos režimo. Kaip ir suaugusieji, vaikai turi valgyti penkis kartus per dieną: trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs ir vakarienė) ir du užkandžiai (priešpiečiai ir pavakariai).
Užkandžiai turėtų būti valgomi bent valandą prieš pagrindinį valgį ir žadinti apetitą. Tam geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas. Taip pat labai svarbus laikas. Maistą vaikas turi gauti kas dieną tuo pačiu ar panašiu laiku.
Dienos sveikos mitybos piramidė ir suaugusių, ir vaikų panaši. „Vaiko maistas turėtų būti visavertis, jokie produktai iš mitybos piramidės neturėtų būti išbraukiami“, – teigia A. Jauniškytė. Vaikas būtinai turi gauti visų jam reikalingų medžiagų. Todėl rekomenduojama keturis kartus per dieną jam duoti grūdų produktų, daržovių ir vaisių, mažiausiai po tris stiklines pieno (jį galima pakeisti ir kitais pieno produktais, jei vaikas labai spyriojasi). Bent tris kartus per savaitę vaikas turi gauti mėsos (raudona mėsa labai sveika vaikams, nors ir nelabai tinka jums), žuvies, kiaušinių. Maistą geriau virti ar troškinti, o ne kepti riebaluose.
Pasak dietologės A. Jauniškytės, kai šeimoje yra vaikų, ypač mergaičių, kiti šeimos nariai neturėtų laikytis dietos. Mat vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir gali taip pat atsisakyti konkrečių maisto produktų ar apskritai maisto. „Dažnai vaikas nevalgo tam tikro produkto tik dėl to, kad mama ar tėtis jo nevartoja. Vaikas dažnai nori būti panašus į suaugusįjį ir iš jo ima pavyzdį“, – teigia dietologė.
Jei vaikas per mažai valgo, jis gali ne tik būti mažas, palyginti su savo bendraamžiais, bet ir tapti neatidus, irzlus, dažniau sirgti ir dėl to blogiau mokytis. O užsitęsęs vieno produkto ar maisto medžiagos nevartojimas gali sukelti ir pavojingas ligas. Pavyzdžiui, negaudamas mėsos, mažylis gali susirgti mažakraujyste. Tai, kad vaikas pats žino, kiek ir ko jam valgyti, pasak dietologės A Jauniškytės, tėra mitas.
Jei vaikas nutukęs, didesnė tikimybė, kad jis turės antsvorio problemų ir užaugęs (ypač jei antsvorio turinčiam vaikui daugiau nei treji metai). Nes jau nuo mažens nutukusių vaikų apytaka sulėtėja, ir tai gali sukelti nepageidaujamą rezultatą ateityje. „Tokiu atveju vaikas turėtų būti skatinamas judėti, užsiimti fizine veikla. Namuose turėtų nelikti nevisaverčio maisto: saldžių gėrimų, saldumynų, bulvių traškučių ir pan.“, – pataria gydytoja dietologė.
Jei vaikas pernelyg liesas ar nutukęs, dietologai siūlo kreiptis į specialistus, o ne bandyti mažylio svorį reguliuoti patiems. „Vaiko poreikiai, skirtingai nuo suaugusiojo, skaičiuojami kitaip. Jeigu suaugusiajam kalorijas ir maisto medžiagas mes paskirstome atsižvelgdami į kūno masę, tai vaikams – į ūgį“, – atskleidžia A. Jauniškytė.
Kiekvienam mūsų smagu palepinti savo mažuosius, ypač jei jie to nusipelnė. Tačiau lepinti juk nebūtina saldumynais. Už gražų poelgį ar darbą atsidėkojus skaniu vaisiumi ar šviežia daržove vaikas nemažiau džiaugsis, ypač jei įtikės, kad šio produkto jis tikrai nusipelnė. Žinoma, visai saldumynų atsisakyti neįmanoma, tačiau įtikinus, kad obuolys ne mažiau skanus už šokoladą, galima įpratinti vaiką prie sveikų skanumynų.
Jei nuo mažens vaikas daugiau valgys košės, daržovių, vaisių, žuvies ir kitų produktų – tikėtina, kad ir suaugęs jis mieliau rinksis šį maistą, o ne pusfabrikačius iš parduotuvės. Juk mamos košė – skaniausia!
JAV mokslininkai teigia, kad kuo dažniau vaikas valgo su šeima prie stalo, o ne sėdi prie televizoriaus, tuo mažiau jis linkęs į nutukimą. Tokios išvados prieita kelerius metus stebint apie dešimt tūkstančių vaikų. Per tą laiką pastebėta, kad į televizorių įnikę vaikai sparčiai priauga antsvorio, o vakarienė su šeima jiems sukeldavo priešingą poveikį. Pasak tyrinėtojų, su kiekviena prie televizoriaus praleista valanda antsvorio riziką padidina trimis procentais. Atitinkamai net aštuoniais procentais svoris krenta po kiekvieno pabuvimo drauge su šeima.
Gydytojų teigimu, tai, kad smaližiai visą gyvenimą lieka smaližiai, – mitas. Vaikas nuo saldumynų gali būti atpratinamas po truputį mažinant cukraus kiekį. Žinoma, užauginti vaiko be saldumynų neįmanoma (tuo pasirūpins tetos ir močiutės). Todėl verta vadovautis bendra taisykle: saldumynus vaikas valgo po maisto, o ne prieš ar vietoj jo. Taip pat reikia nustatyti taisykles, kiek kartų vaikas (priklauso nuo jo svorio) gali gauti saldumynų – kartą per savaitę, dvi savaites ar mėnesį.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę