){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Anglina Jolie, pasirinkdama strutieną, aiškiai žinojo, ką daro. Visi, besirenkantieji sveiką gyvenseną, ieško maisto produktų, kurie turėtų kuo daugiau būtinųjų maisto medžiagų, nebūtų kaloringi. Sveikai maitinantis rekomenduojama rinktis kuo liesesnę mėsą, siūloma atsisakyti vadinamosios „raudonos mėsos“. Tačiau yra tokia mėsos rūšis, kuri savo vertingosiomis savybėmis pralenkia kitas raudonos mėsos rūšis, o, išanalizavus būtinųjų maisto medžiagų sudėtį, įvertinus blogųjų maisto medžiagų kiekius, savo sudėtimi pralenkia net kai kurias baltosios mėsos rūšis. Tai – strutiena.
Strutiena, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, turi daugiau geležies, vitaminų, mikroelementų, joje daug baltymų, mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio, o pagal kalorijų kiekį – puikiausias pasirinkimas skaičiuojantiesiems kalorijas.
„Stručio mėsoje gausu geležies, B grupės vitaminų (tarp jų B12), cinko, seleno, magnio, vitamino D. Tačiau svarbiausia – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė, – su 100 g strutienos mes gauname 8,5 µg B12. Tai 1/3 daugiau nei reikia gauti per dieną, daugiau gauname ir kitų B grupės vitaminų, net 30 proc. geležies kiekio, 26 g visaverčių baltymų. Palyginti su kitomis mėsos rūšimis, gauname daug mažiau cholesterolio ir kalorijų“.
„Sveikos mitybos piramidėje mėsa įvardijama kaip atskiras maisto produktas, užimantis visą piramidės „aukštą“. Tai maistas, aprūpinantis mūsų organizmą būtinosiomis maistinėmis medžiagomis“, – sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Mėsos rūšių yra pačių įvairiausių, taip pat ir nuomonių, kokią geriau valgyti. Dažnai girdisi diskusijos, kad mėsa nėra reikalinga. Tačiau tai teigiantys klysta. „Mėsa suteikia mums būtinųjų aminorūgščių, kurių pakankami kiekiai yra tik gyvulinės kilmės maiste“,– sako E.Gavelienė.
Tiesa, mėsoje yra ir mums nereikalingų komponentų, tai visų pirma sočiosios riebalų rūgštys bei cholesterolis. Šių medžiagų tikrai mažiau baltojoje mėsoje (vištienoje, kalakutienoje, triušienoje ir pan.) Tačiau, kaip jau minėta, kalbant apie strutieną, nors tai yra raudonoji mėsa, ji, įvertinus blogųjų maisto medžiagų kiekius, savo sudėtimi net pralenkia kai kurias baltosios mėsos rūšis (pavyzdžiui, 100 g vištienos yra 86 g cholesterolio, o strutienoje – tik 68; riebalų 100 g kalakutienos yra 4 g, strutienos – tik 2 g, ir pan.)
Kiekvienas, paragavęs strutienos, negaili jai komplimentų, teigia, kad tai švelnaus ir savito skonio mėsa. Ji yra liesa, tamsiai raudonos spalvos, neturi kremzlių, plėvių, gyslų ir jokio specifinio kvapo. Tai ypač minkšta ir sultinga mėsa, kuri dažniau lyginama su jautiena ar žvėriena nei su paukštiena.
Taip pat dažnai pabrėžiama, kad, gaminant iš jos patiekalus – labai maži kepimo nuostoliai, ilgai išlieka mėsos minkštumas ir švelnumas. Svarbu, kad mėsa nereikalauja ypatingo paruošimo, o gaminti iš jos galima tiek įprastus, tiek gurmaniškus patiekalus.
Tad ne veltui Lietuvoje stručių mėsos suvartojama vis daugiau. Ją dažniausiai renkasi skiriantieji didesnį savo sveikatai ir visavertei mitybai. Strutiena yra būtent tai, ko reikia mums, gyvenantiems vis didėjančio tempo ir stresų aplinkoje.
Išbandykime patys – šventės kaip tik tinkamas laikas kam nors „kitkam“ nei visada, juolab naudingam sveikatai. Porą strutienos patiekalų receptų pateikiame. O šiaip galite naudotis ir žvėrienai skirtais receptais (ir prieskoniais), jei turite, – sako, šių mėsų kulinarinės savybės panašios. Skanaus!
(2–3 porcijos)
350 g strutienos
15 g kukurūzų miltų
druskos, pipirų, aliejaus, sviesto
Padažui
15 g kukurūzų miltų,
10 g sojos padažo,
25 g acto,
25 g cukraus,
150 g vištienos sultinio.
Garnyrui
450 g su ciberžolėmis virtų ryžių,
1–2 kiviai.
Mėsą supjaustyti nedideliais kubeliais, pavolioti miltais ir apkepti keptuvėje su aliejumi bei sviestu. Kai mėsa paruduos, ją išimti, o keptuvėje toliau ruošti padažą. Įpilti vištienos sultinio, sojų padažo, acto, įberti cukraus. Įkaitinti. Įpilti vandenyje išleistų kukurūzų miltų, truputį pavirti. Tada į padažą sudėti ir troškinti apie 20 min. uždengtame inde. Pateikti su ilgagrūdžiais virtais ryžiais bei kivių griežinėliais.
(1 porcija)
150 g strutienos filė
cukinijos, pomidorų, svogūnų, paprikos, bulvių su lupena
Padažui
Cukraus, apelsino, apselsino žievelės, konservuotų kriaušių, raudonojo sausojo vyno.
Strutieną pabarstyti šviežiai maltais pipirais, kepti ant grotelių apie 10 min., vis pavartant.
Daržoves suverti ant iešmo ir kepti ant grotelių.
Bulves supjaustyti plonai ir pakepti skrudintuvėje aliejuje.
Padažui keptuvėje ištirpdyti cukrų, sutarkuoti apelsino žieveles, apelsiną nulupti, supjaustyti stambesnėmis skiltelėmis ir dėti į keptuvę kartu su apelsino žievele; apelsiną gerai apvolioti ištirpintame cukruje, pilti raudonąjį vyną, dėti skiltelę konservuotos kriaušės, pavirinti, įspausti apelsino sulčių.
Stručio didysis pirštas turi nagą, kurio ilgis siekia 7 cm. Strutis bėgdamas atsispiria šituo nagu, o spirdamas išvysto didžiulę jėgą – iki 30 kg/cm2.
Stručio smegenys sveria mažiau negu jo akies obuolys (40 g) ir telpa šaukšte.
Stručiai kojų nenušąla esant net -40oC.
Stručiai turi ilgą ir lankstų kaklą, kuris sudaro net trečdalį kūno aukščio ir susideda iš 19 slankstelių.
Stručiai neslepia galvos žemėje, kaip daugelis mano. Tačiau jiems labai patinka kapstytis ir praustis smėlyje;
Stručiai gali bėgti 50 km/val. greičiu net 20 min. nesustodami. Iškilus pavojui, trumpam gali pasiekti net 75 km/val. greitį;
Strutis kasdien išgeria nuo 2 iki 4 litrų vandens;
Stručių kūno temperatūra yra nuo 42 iki 44oC;
Stručių kiaušiniai yra apie 16 cm skersmens ir sveria 1,5–2 kg. Kiaušiniui išvirti reikia mažiausiai 45 min. Norint išvirti kiaušinį kietai, virti reikėtų net 90 min. Stručių kiaušinių lukštas yra apie 2 mm storio.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauJau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę