Londone (Didžioji Britanija) gyvenančiam lietuvaičiui Tomui Juškaičiui dar tik 26- eri metai, tačiau profesinės patirties jam gali pavydėti ne vienas brandaus amžiaus sulaukęs tautietis! Pirmąjį atlyginimą Tomas gavo būdamas… 14 metų – už darbą fotostudijoje! Ir tuo metu jis nuoširdžiai tikėjo, kad fotografiją pasirinko visam gyvenimui – jau tada vaikinas buvo suplanavęs kūrybinių projektų kelioms dešimtims metų į priekį! Tačiau vėliau viskas netikėtai pasisuko kita linkme. Šiandien Tomas – Londone veikiančios, vitaminus gaminančios kompanijos akcininkas ir vykdantysis direktorius. Kalbamės su Tomu Juškaičiu, kas jį paskatino emigruoti, kokie vėjai „nupūtė“ į Didžiąją Britaniją, ir, be abejo, teiraujamės apie virtinės atsitiktinumų nulemtas jo gyvenimo ir veiklos permainas…
Tomai, Jūs dar toks jaunas, tačiau biografija – lyg daugiaspalvė mozaika. Visko joje tiek daug!
Taip, man dar tik 26-eri, tačiau artimi draugai kartais papokštauja, kad aš jau gimiau būdamas senas (juokiasi). Gal dėl to, jog labai daug per tuos nepilnus tris dešimtmečius teko patirti ir nuveikti… Mano vaikystė ir paauglystė prabėgo gimtajame Vilkaviškyje ir sostinėje. Nuo 14 metų pradėjau dirbti menininko Tomo Kaunecko fotostudijoje ir būtent dėl šios priežasties visas mokyklines atostogas praleisdavau pas senelius Vilniuje, kur turėjau ne tik jaukų močiutės prieglobstį, bet ir užsiimdavau labai įdomia veikla.
Bet juk dirbti fotostudijoje paauglių nepriima, juolab – nieko apie tokią veiklą nenusimanančių?
Fotografija susidomėjau kur kas anksčiau – būdamas 12 metų. Mano smalsumą žadino kūrybos reikalingas mokslas ir beribė erdvė savęs išbandymams. Tai ir buvo priežastis, kodėl mane kvietė dalyvauti moksleiviškuose projektėliuose, kodėl patekau į mainų programas užsienio šalyse, kodėl su savo darbais dalyvaudavau konkursuose, parodose. Vėliau pats pradėjau rašyti kūrybinius projektus, rengti jaunųjų fotografų stovyklas, „kolaboruotis“ su Lietuvos spaudos fotografų klubu… Ir net pats nepastebėjau, kaip fotografija tapo mano pirmuoju uždirbtų pinigų šaltiniu. Na, o kai užsidirbi pinigų būdamas dar paauglys, labai greitai savo veikloje pradedi įžvelgti dideles perspektyvas. Tuo metu atrodė, kad kito pasirinkimo nebus ir negali būti.
Vis dėlto sunku įsivaizduoti profesionalaus fotografo darbą be atitinkamo išsilavinimo…
Be abejo. Dar mokydamasis dvyliktoje klasėje įstojau į fotografijos bakalauro studijų programą Londone. Tiksliau, kai baigiau vidurinę mokyklą, po poros savaičių jau apsigyvenau Didžiosios Britanijos sostinėje. Iki šiol prisimenu datą, kada pirmą kartą nuvykau į Jungtinę Karalystę – buvo 2009 metų liepos 16 diena.
Kodėl pasirinkote šią šalį, šį miestą, o ne, tarkime, Kopenhagą, Paryžių, Niujorką? Pradžia, kaip ir visiems naujai atvykusiems į kitą kraštą, turbūt nebuvo rožėmis klota?
Didžioji Britanija jauniems, mokyklą baigusiems lietuviams pirmiausia patraukli dėl palankių sąlygų studijuoti ir, žinoma, kalbos. Tuo metu anglų kalba man buvo vienintelė užsienio kalba, kurią jau kažkiek mokėjau. Patikslinsiu – vertindamas to meto savo anglų kalbos lygį, šiandien žodžių junginį „kažkiek mokėjau“ tariu kaip didelis optimistas (juokiasi). Na, o gyvenimo pradžia Londone, be abejo, neapsiėjo be humoristinių situacijų, daugybės neaiškumų ir paklydimų, nusikalbėjimų ir išskirtinių aplinkybių, susipažįstant su tuo, ką žmonės vadina „buvimu suaugusiuoju“ (being an adult). Kiekviena mano atmintyje įstrigusi akimirka, kurią anuomet teko patirti ir išgyventi, dabar sukelia daug šypsenų ir primena išmoktas pamokas. Tarkime, ilgai lietuje lauktas autobusas nesustoja ir pravažiuoja pro šalį, nes nepakėlei rankos…
Taigi išvykote studijuoti fotografijos, ėmėtės aktyvaus kūrybinio darbo ir… kuo tai baigėsi?
Baigiantis pirmiesiems studijų metams visai atsitiktinai ir netikėtai įsidarbinau pas fotografą, vardu John Wright. Šis meno kūrėjas iki šiol turi gerą vardą, vertinamas kaip vienas sėkmingiausių garsių žmonių fotografų visoje šio segmento rinkoje. Jo darbų sąraše turbūt yra visos žvaigždės, kurias esame matę didžiajame ekrane ar lipančias ant scenos atsiimti Grammy apdovanojimų… Vardan šio žmogaus profesinio geranoriškumo ir beatodairiško pasitikėjimo manimi, kaip komandos nariu, man gana anksti pavyko iš labai arti pamatyti brangiausios, komercinės fotografijos „virtuvę“. Jeigu visai atvirai – iš taip arti su ta „virtuve“ susipažinau, kad netrukus supratau, jog neturiu jokio noro luošinti savo gyvenimą – praleisti jį būtent šioje industrijoje. Kodėl taip teigiu? Nes komercinis fotografas yra tik kliento norų ir dažniausiai nepamatuotų įgeidžių tenkintojas, nors ir koks kūrybingas tas fotografas būtų. Todėl gana greitai apsisprendžiau, kad fotografija man bus tik džiaugsmo suteikiantis pomėgis, bet ne su neigiamomis nuotaikomis neišvengiamai susijęs kasdienis darbas.
Ir štai – staigus „posūkis“ Jūsų gyvenime farmacijos verslo link! Atsiprašau, bet ką vitaminų ir kitų sveikatinimo produktų rinkoje galėjo nusimanyti jaunas vaikinukas, neturintis nei profesinės patirties šioje srityje, nei bent artimo išsilavinimo? Kas lėmė tokį neįprastą darbinės veiklos „posūkį“?
Trumpiausias, tačiau turbūt tiksliausias atsakymą į klausimą, kas lėmė, turėjo didžiausią įtaką, kad atsidūriau šiandienėje veikloje, ko gero, būtų toks: atsitiktinumų virtinė. Ir „chuliganiškas“ noras padaryti tai, kas apskritai neturėtų pavykti padaryti!
Skamba išties ambicingai, jaunatviškai maksimalistiškai! Tik ar vieno tai darbas – imtis, Jūsų paties žodžiais tariant, neįmanomo?
Vieną gražią popietę su geru bičiuliu sėdėjome parke ir šnekučiavomės. Mūsų pokalbis staiga ėmė rutuliotis keista linkme – pradėjome hipotetiškai svarstyti, kaip, mūsų įsivaizdavimu, turėtų būti kuriami, o vėliau gaminami nereceptiniai sveikatinimo produktai – maisto papildai, vitaminų kompleksai ir pan. Iškart po šio mūsų pokalbio kilo mintis pasidomėti, kaip visa tai vyksta: kas tokius produktus sukuria, kas pagamina, kaip vyksta tokios veiklos įteisinimas, su kokiomis biurokratinėmis kliūtimis gali tekti susidurti, imantis tokios veiklos, ir t. t. Abu su draugu pradėjome domėtis, rinkti iš pažįstamų kontaktus, kas dirba panašiose srityse ir galėtų bent minimaliai ką nors papasakoti, geranoriškai patarti, kas yra matęs savo akimis nesublisteriuotą kapsulę ir t. t. Taip iš jaunatviškų pasvaičiojimų apie mus pačius, kaip multivitaminų kūrėjus, išsirutuliojo bendras projektas, kurio realizavimas prasidėjo įregistravus farmacijos kompaniją ir pateikus pirmuosius užsakymus mokslininkams. Kad neatrodytų, jog viskas ėjosi lyg sviestu patepta, paminėsiu, jog šis verslas nebuvo sukurtas spontaniškai – intensyvi paruošiamoji veikla truko trejus metus. Lengva ir paprasta tikrai nebuvo – vieną dieną mokiausi, o kitą dieną turimas teorines žinias jau privalėjau taikyti praktikoje.
Jūs – ne farmacijos srities profesionalas, tad vien žinių iš pažįstamų ar šios profesijos atstovų apie vitaminų, maisto papildų, kitų sveikatinimo produktų gamybą vargu ar pakanka…
Taip, nebuvau ir nesu farmacijos profesionalas – mano profesionalumas šioje veiklos srityje apsiriboja tokiu žinių kiekiu, kuris leidžia nuspręsti, ar mokslininkų laboratorijose atliekamas minėtų produktų kūrimas yra reikalingas, ar neverta tuščiai gaišti laiko. Pateiksiu vieną pavyzdį: yra specialistai, kurie gamina fortepijonus. Jie žino, kokio medžio tam reikia, kokioje drėgmėje tas medis turi būti sandėliuojamas; jie turi specialius įrankius medžiui apdirbti ir žino, ką reikia su tuo medžiu daryti, norint sumeistrauti bent jau amžių tarnausiantį instrumentą. Taip pat yra žmonės, kurie kuria simfonijas, vėliau atliekamas tuo fortepijonu. Pastariesiems palanku ir reikia išmanyti, iš kokios medienos instrumentai padaryti, nors kompozitoriai greičiausiai nėra laikę ir niekada rankose nelaikys pjūklo. Mes šioje vietoje taip pat esame labiau „kompozitoriai“, „atlikėjai“ – ne „staliai“ (juokiasi).
Tada pasakykite, kokie yra trejų intensyvios veiklos metų „vaisiai“ šiandien? Ką gaminate? Kur tiekiate savo produktus? Kokias pareigas užimate?
Su grupe bičiulių turiu savo produktų konvejerines linijas dviejuose farmacijos fabrikuose, iš kurių vienas veikia Lietuvoje, o kitas – Čekijoje. Juose, be abejo, yra ir laboratorijos. Kompanija dirba Londone, o kai kurias gamybines veiklas vykdo ir kitose šalyse. Pozicionuojame save Didžiosios Britanijos ir tarptautiniam klientui. Visi darbai po produkto pagaminimo ir supakavimo vyksta tik Anglijoje. Mano pareigos, kaip juokaudamas dažniausiai visiems atsakau, yra Drug Dealer. O kai reikia prisistatyti rimtai – esu bendrovės akcininkas ir vykdantysis direktorius. Dabar gaminame du multivitaminų kompleksus, kurie sudaryti iš trijų skirtingų kapsulių/ tablečių, apimančių gana platų sveikatinimo spektrą. Šias tris tabletes rekomenduojama suvartoti per vieną dieną. Tokie vitaminų rinkiniai yra išsegmentuoti dviem pakankamai plačioms taikomųjų klientų grupėms – moterims ir vyrams. Moterims skirtų multivitaminų kompleksų sudėtyje yra kompleksas įvairiausių medžiagų, skirtų gerai odos, plaukų ir nagų sveikatai palaikyti bei teigiamai veikiančių imuninę sistemą, o vyrams skirtuose papilduose sėkmingai apjungėme vitaminų grupes nuo galinčių palaikyti gerą imuninės sistemos veiklą iki užtikrinančių nepriekaištingą seksualinės funkcijos kokybę.
Jūsų produktų rinka? Jos plėtra? Asortimento pokyčiai?
Siekiame užsitikrinti kuo stabilesnę ir didesnę rinkos dalį Didžiojoje Britanijoje, taip pat vystyti prekybos plėtrą į užsienio valstybes. Produktų asortimento didinimas, be abejo, irgi yra numatytas mūsų ateities planuose. Tiesa, išduosiu nedidelę paslaptį – sukurti ir pagaminti nereceptinius farmacijos produktus šiandien yra kur kas paprasčiau, nei su jais „įsipaišyti“ į vakarietišką rinką.
Lietuvoje sukurti tokius produktus gaminančią liniją – tai, ko gero, neišvengiamai susidurti su galingu biurokratijos monstru, galbūt ir su korupcija. Kokia situacija šioje srityje yra Jungtinėje Karalystėje?
Kad ir kokiomis tamsiomis spalvomis šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje piešiamas britų parlamentas, jis turi savo įstatyminį svorį ir, beje, pakankamai solidų. Su kokiais nors korupciniais voratinkliais kol kas susidurti neteko. Negalėčiau tvirtinti ir to, kad šioje industrijoje yra daug biurokratijos. Aš tai vertinu kaip tam tikrą darbinės veiklos dalį, kuri neišvengiama ir kuriai visada teks skirti profesinių išteklių.
Su kokiomis problemomis šiandien Jūs, kaip įmonės akcininkas ir vykdantysis direktorius, susiduriate? Ar juntate akylą kontroliuojančių institucijų „žvilgsnį“? Ar šiame segmente yra didelė konkurencija?
Kaip vienas iš bendrovės vadovų, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti visa komanda. Esame jauni ir entuziastingi, pristatome save kaip gaminančius draugiškiausius multivitaminus rinkoje, kurių anotacijos lapelyje nėra nuobodžios lentelės su lotyniškais mikroelementų pavadinimais; mūsų gaminami multivitaminai į potencialų vartotoją kreipiasi vienaskaitos pirmuoju asmeniu, bet labai mandagiai – „Ačiū, kad leidi pasirūpinti tavo sveikata. Tą padarysiu dėka elementų, iš kurių esu sukurtas!“ Mūsų moterims skirtų multivitaminų dėžučių išorinis koloritas yra sudėliotas iš spalvų tonų ir pustonių, kuriuos atrinkome iš NASA palydovinių nuotraukų (jose užfiksuota Saulė), o skirtų
vyrams – iš to paties palydovo nufotografuotos Žemės, tiksliau – Amazon Rainforest vaizdo. Šalia to, ant pakuočių sienelių yra išgraviruoti genijaus Sokrato posakiai. Mūsų produktų gamyboje naudojami ingredientai yra natūralūs ir kokybiški, todėl juos galima vartoti net ir besilaukiančioms ar kūdikius žindančioms moterims. Didžiojoje Britanijoje multivitaminus pristatome be jokio papildomo mokesčio. Tačiau! Kaip „lengva“ mums dirbti, galima spręsti kad ir iš to, jog mūsų artimiausi konkurentai kas mėnesį vien komunikacijai išleidžia septynženkles sumas. Todėl nepameluosiu teigdamas, jog mūsų darbas neretai primena špagavimąsi su tanku (šypteli). Kita vertus, tankai geba pravažiuoti toli gražu ne visur, be to, juos nuolat reikia papildyti degalais, ir dar vienas dalykas – tankai turi limituotą šūvių kiekį mūšio lauke...
Negaliu nepaklausti ir apie „Brexit“ galimą poveikį jūsų verslui. Gal jau esate svarstę ir skaičiavę, kaip „Brexit“ gali atsiliepti (o gal jau atsiliepė?) įmonės veiklai?
Pokyčiai jau vyksta. Pirmasis ir pakankamai rimtas pokytis, kurį jau junta visos Jungtinės Karalystės kompanijos, vienokias ar kitokias veiklas vystančios už Svaro Sterlingo teritorijos ribų, – neigiami pastarosios valiutos kurso pokyčiai. Vaizdžiai tariant, privatų sektorių „Brexit“ drebina nesikuklindama... Tarptautinėje bankininkystėje irgi fiksuojama nemažai pokyčių, prie kurių nori nenori tenka taikytis. Įstatyminių bazių atsiskyrimai nuo Europos Sąjungos reglamentų kartais pridaro nemenkos painiavos. Valstybinės investicijos į visuotinio sveikatinimo sektorius taip pat pasidarė mįslingos, nes dabar politikai, kaip patys tvirtina, turi kur kas rimtesnių užsiėmimų. Kartu ir korporacinės investicijos iš mūsų tiesioginių konkurentų pusės yra kiek sušlubavusios. Didžiulės kompanijos, pavyzdžiui, „Pfizer“, laukia, kokie įstatymai nusistovės, kokias prekybines teises Jungtinė Karalystė turės kitų valstybių atžvilgiu, galiausiai, kiek naudingas liks britų valiutos vienetas. Ir va, štai čia pasirodome mes! Kol senoji (su visa profesine pagarba šiam epitetui!) farmacijos banginių karta skaičiuoja, kiek departamentų bent laikinai reikėtų panaikinti, jaunieji „akiplėšos“ žino, kaip ir kuo sudominti klientus ir uždirbti, tarkime, iš Instagramo.
Ar tiesa, kad tolesniuose Jūsų planuose – gyvenimas ir veikla Kanaruose?
Apie tokius planus, regis, dar niekam nesu prasitaręs, bet jeigu jau paklausėte… Prieš kurį laiką lankiausi Kanaruose ir smalsumo vedamas išbandžiau smagią pramogą – paraglaidingą (nusileidimą nuo kalno viršūnės su parasparniu). Tai, mano įsitikinimu, pats organiškiausias skraidymo būdas. Užteko dešimties minučių, kad suvokčiau, jog tai – mano stichija! Tvirtai sau pasižadėjau, jog per trejus metus apsigyvensiu būtent Kanaruose, kad bent savaitgaliais galėčiau mokytis ir praktikuoti šį sportą. Beje, jau trečią savaitę intensyviai mokausi ispanų kalbos… Aišku, pagalvosiu ir apie tokio verslo galimybes regione, kuriame ketinu apsistoti.
Jei jau užsiminėte apie neprofesinius pomėgius, kas dar Jus traukia, kokioms dar laisvalaikio pramogoms nesate abejingas?
Prieš keletą metų buvau susižavėjęs šachmatais, tačiau, kai pamačiau, kiek laiko kasdien jiems turiu paskirti, nori nenori teko atsisveikinti ir su šachmatininkų klubu, ir su šachmatų lenta. Gyvenant Londone, kuris yra, trumpai ir aiškiai tariant, labai darbinis miestas, ir dirbant mano darbo krūviais, apie laisvalaikį dažniausiai galima tik pasvajoti. Turiu draugų, su kuriais kartkartėmis apsilankome džiazo bare – štai ir visos mano laisvalaikio pramogos… Bet, tikiuosi, atsigriebsiu įsikūręs Kanaruose…
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Farmacija ir laikas, Nr.5, 2017m.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę