Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras.
Kur kas iškalbingiau apie šį žinomą žmogų kalba mano aplinkinių reakcija pasakius, kad einu į susitikimą su Mamontovu. Oho-ho! – pasakė viena. Ojojoj – pavydžiai ištarė kita, suprask, dabar jau turėsiu teisę pūstis, po tokio susitikimo. Deja, pūstis negaliu, nes susitikimas buvo ne asmeninis. Dalyvavau dainininkui bendraujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentais. O prisirinko jų – net tiršta auditorijoje! – dar vienas apie asmenybę daug sakantis faktas. Kaip ir tai, kad klausimais muzikantas buvo tiesiog užverstas
.
Jūsų dėmesiui – tik nedidelė dalelė iš to, ką kalbėjo Andrius Mamontovas.
Apie santykį su medicina: nebūsiu gydytojas, tėti!
Su medicina susiduriu nuo vaikystės, mano abu tėvai medikai. Tėvas iš Archangelsko, mama lietuvė iš Vilniaus. Tėvas – aukšto lygio labai gerbiamas medikas, rašė mokslinius darbus, dar nebūdamas 40-ties tapo profesoriumi. Aš iš jo turbūt paveldėjau ne polinkį į mediciną, bet polinkį į tai, jog tam, ką darai, atsiduoti 100 proc.
Namuose buvo krūvos literatūros apie visas įmanomas kūno dalis. Jas vartydavau būdamas paauglys. Kai man buvo kokie 6-eri, tėvas privedė prie šių knygų ir pasakė: kada nors perskaitysi visas šias knygas. Tada supratau, kad tikrai nebūsiu gydytojas. Negalima vaikų priversti tapti tuo, kuo tu įsivaizduoji, kad jie turėtų būti. Dabar aš turiu savo vaikų ir galiu tik palaikyti kiekvieną jų interesą patarimais ir morališkai.
Apie kelio pasirinkimą:
svarbiausia – išdrįsti prisipažinti sau
Nuo vaikystės man patiko muzika. Žiūrėdavau „Brėmeno muzikantus“, ir man jie labai imponavo. Norėdavau būti arba kosmonautas (skaičiau daug fantastinės literatūros), arba tas vaikinas su gitara iš filmuko.
Po mokyklos įstojau į prekybos ekonomiką, bet greitai supratau, kad tai ne man, nors specialybė žadėjo greitą karjerą ir geras pajamas. Paskui įstojau į žurnalistiką (tėtis norėjo, kad aš įgyčiau nors kokį aukštąjį išsilavinimą). Bet su muzikos grupe pradėjo sektis vis geriau, tapo vis sunkiau prisiderinti prie mokslų. Ir muzika nugalėjo bandymus tapti kažkuo kitu. Supratau, kad reikia išdrįst prisipažint sau, kad noriu tai daryti. Kad nereikia manyti, jog specialybė turi būti tokia, kuri iškart užtikrina ateitį. Nė viena specialybė to iškart to neduos. Viskas priklauso nuo to, ką tu darysi įgijęs specialybę, koks tu būsi. Supratau, kad turiu žengti žingsnį ir užsiimt tuo, kuo noriu. Kaip apsisprendžiau, susitvarkė ir visa kita.
Apie pašaukimą: neleiskime savo talentui liūdėti
Visi turime kokį nors talentą. Vienas puikiai rašo, kitas gamina įmantriausius patiekalus, trečias tobulai pjauna medį. Jei tam savo pašaukimui „neduodi darbo“, jis, tas pašaukimas, pradeda labai liūdėti, nes... nieko neveikia. Ir žmogus būna nelaimingas. Tik gyvendamas pagal savo prigimtį gali patirti džiaugsmą, patirti laimės jausmą. Aš esu laimingas, nes darau tai, kas man iš tikrųjų patinka.
Apie emigraciją:
gerai, kai žmonės gali rinktis
Lietuvoje šis klausimas, mano manymu, per daug užaštrinamas. Kažkodėl yra tik dvi nuomonės. Vieni sako, kad emigracija gerai, kiti – kad blogai. Bet taip būt negali. Aš manau, kad tai natūralus vyksmas, nes mes tiek ilgai buvom uždaryti geležine uždanga nuo pasaulio. Natūralu, kad, atsiradus galimybei išvažiuoti, dirbti, studijuoti, žmonės naudojasi ta galimybe. Tai jų teisė. Žmonės anksčiau nevažiavo į užsienį ne dėl to, kad buvo didesni patriotai, o todėl, kad buvo uždaryti. Taip yra visame pasaulyje. Kad ir airiai – pusę Amerikos pastatė, ir nieko neatsitiko. Gyvena kaip gyvenę savo Airijoje, turi savo kultūrą. Emigracija jų, kaip tautos, nenušlavė nuo žemės paviršiaus. Nuvažiuokite į Vokietiją, Prancūziją, Austriją – pamatysite, kad tos šalys skiriasi viena nuo kitos, nors jau daug metų kartu Europos Sąjungoje.
Mano manymu, labai gerai, kad galime judėti visame pasaulyje. Gražu, kai žmonės gali rinktis. Kitas teigiamas dalykas, kad mes gauname daug įtakos iš kitų šalių, pamatom kitokią patirtį, kitą žmonių bendravimą. Ir atsivežame dalelę patirties. Tai daro įtaką gyvenimui čia. Mes nustojome būti užsistovėjęs vanduo.
Apie vegetarizmą: tai tik individualus kiekvieno apsisprendimas.
Kas paskatino tapti vegetaru? Man tai imponavo nuo vaikystės. Pagrindinė priežastis – moralinė reikalo pusė. Galutinį apsisprendimą lėmė toks atsitikimas, nežinau, anekdotas ar tikras pasakojimas. Mama sako vaikui: nespardyk katytės. Katytei skauda. Geriau suvalgyk sumuštinį... su dešryte....
Aš manau, jei žmogus pats gali papjauti kiaulę, tada jis gali valgyti ir mėsą. Aš negalėčiau. Todėl aš ir valgyt negaliu.
Nė vienas atvejis nėra nei gerai, nei blogai.
Apie kvaišalus ir svaigalus: prie kelio į bedugnę geriau nesiartinti
Tarybų sąjungoje buvo skelbiama, kad šioje šalyje narkotikų išvis nėra. Tik supuvusio kapitalistinio pasaulio žmonės jais bando atsiriboti nuo tamsios realybės. Pas mus realybė buvo šviesi, mums jų nereikėjo.
Aišku, iš tikrųjų buvo ir pas mus tų narkotikų. Bandžiau marihuaną ir hašišą, tai buvo Vokietijoje. Nieko nepajutau. Vėliau su vienu draugu, jau Lietuvoje, rūkiau visą naktį ir man pasidarė labai, labai bloga. Ir nuo tada aš negaliu nė pagalvot apie kvaišalus, nuo kvapo negera darosi. Gerai, kad nebuvau spėjęs įnikti ir laiku apsinuodijau. Niekada daugiau nebebandžiau.
O tų stipresnių bandyt išvis nedrįsčiau, nes esu iš tų žmonių, kurie gali užsikabint. Geriau nebandyt. Kaip ir su alkoholiu – man arba negert, arba gert daug. Per vidurį neišeina. Ypač kad muzikantų gyvenime net nereikia už tai mokėt. Tau tereikia parodyt, kad nori, – visada atsiras kas siūlo. Po to labai greitas kelias į bedugnę. Aš apsisprendžiau nesiartint prie šitų dalykų.
Ir dar trumpai:
...apie meilę moteriai
Kaip galima specialiai iš anksto susigalvoti, koks turi būti tavo mylimas žmogus? Tu tiesiog sutinki žmogų, su kuriuo yra tarpusavio ryšys, visiškas supratimas. Man „plaukų spalva“ visai nesvarbi – su žmogum arba yra kontaktas, arba nėra.
...apie gėrį ir blogį
Klausiate, ar yra gėris ir blogis ar tai priklauso tik nuo mūsų vertinimų?.. Bet ką galime vertinti tik pagal tai, kokią patirtį jie mums atneša. Jei koks dalykas, kuris visiems labai geras, tau atneša tik skausmą, gėriu nelabai gali jį pavadinti.
...apie gyvenimo prasmę
Gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę. Jei žmogus šių trijų dalykų nepatiria, tada gyvenimas neturi prasmės.
...apie eutanaziją
Tai labai sudėtingas klausimas, ypač tiems, kuriuos jis paliečia tiesiogiai. Turbūt pirmiausia reikėtų kalbėti apie ligonių slaugos tobulinimą, pagalbą kenčiančiam žmogui. Tik juos sutvarkius galima pereit prie eutanazijos klausimo.
...apie laisvę
Kas man yra laisvė? Turbūt skirtingai įvairiais gyvenimo periodais. Kažkada laisvė tai buvo pasirinkimo laisvė. Dabar laisvė, kai gali būt savimi ir netrukdyt pats sau. Aišku, tavoji laisvė neturi varžyti kitų, aplinkinių žmonių laisvės.
„Ar už tokią Lietuvą kovojom?“ – kaip pagal užsakymą specialiai pabaigai ištraukė Andrius klausimą iš likusių gautųjų krūvelės. „Kai esu čia, matau jus – tai už tokią“, – atsakė dainininkas. Man belieka pridurti: ir už tokių žmonių, kaip pats Andrius.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę