Lietuviškųjų Kalėdų magija

Svarbiausios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos – jau čia pat. Kiekviena šeima, kiekvieni namai turi savas šventimo tradicijas, kurios, bėgant metams, keitėsi, pasipildė atėjusiomis iš kitų šalių, įgavo naujų spalvų. Savo skaitytojus kviečiame kartu prisiminti ar pirmą kartą susipažinti su mūsų senolių Kūčių ir Kalėdų tradicijomis, papročiais ir burtais ir galbūt bent kai kuriais jų pasinaudoti ir šias metais, prie savo šventinio stalo.

Kūčių rimtis

Kūčios ir šiandien Lietuvoje yra išlaikiusios nemažai savo senųjų tradicijų ir papročių, ypatingai – ruošiant šios dienos stalą. Tačiau mūsų senoliams svarbūs buvo ne tik patiekalai, bet ir visi tos rimties ir susikaupimo dienos papročiai.
Visi stengdavosi iki Kūčių atiduoti skolas, susitaikyti su žmonėmis, nudirbti svarbiausius darbus. Kūčių dieną buvo galima dirbti tik darbus, skirtus pasiruošimui šventei: namų tvarkymui, valgių Kūčių vakarui ir pirmai Kalėdų dienai ruošimui. Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų tą dieną byloja, kad jei Kūčių dieną iš miško parsiveši bent vežimą malkų, visus metus seksis darbai.
Kaip ir šiandien, taip ir seniau, daugiausia darbų ruošiantis šventėms kliūdavo moterims, kurios tvarkydavo namus, gamindavo maistą. Kūčių dieną stengtasi suktis greitai, kad dar liktų laiko visai šeimai nusiprausti ir apsirengti švariais drabužiais.
Valgyti Kūčių dieną galima tik vakare, pamačius Vakarinę žvaigždę, tada ir sėdama prie stalo. Užkąsti dienos metu leista tik vaikams, senoliams ir ligoniams.

Stalo ruošimas

Bet prieš visai šeimai susirenkant draugėn, reikia paruošti stalą. Jis būdavo kuklus, tačiau puošnus: ant stalo pirmiausia padedama saujelė šieno, tuomet užtiesiama balta staltiese, papuošiama žvakėmis, eglės šakelėmis. Ir šiandien vis dar tebesilaikoma tradicijos per Kūčias patiekti dvylika valgių ir, žinoma, jokios mėsos.
Senieji patiekalai nuo šiandieninių mažai kuo skyrėsi: žuvis, silkė, kisielius, grybai, kūčiukai, skryliai, bulvės, taip pat rauginti kopūstai, sultys, gira, vanduo. Vis dėlto vienas iš tradicinių Kūčių patiekalų daugelyje namų jau yra primirštas – tai kūčia, gaminta iš javų, žirnių, miežių, rugių, kviečių, riešutų, aguonų ir saldinta medumi.
Privalu paragauti visų dvylikos valgių, kitaip galima nesulaukti kitų metų. Tikėta ir tuo, kad tą, kuris per Kūčias nevalgė žuvies, kitąmet apsės utelės. Taip pat tam, kuris pirmasis Kūčias pavalgys, seksis visus metus, tačiau tas, kuris jas valgys ilgiausiai, – ilgiausiai gyvens.
Po vakarienės namų šeimininkas eidavo į sodą medžių purtyti, taip tikintis, kad šie duos daug vaisių.
Valgant per Kūčias, svarbu būdavo išlikti rimtiems, nejuokauti, nevartoti alkoholio, tačiau pavalgius jau būdavo galima šiek tiek pralinksmėti, neskubėta nueiti nuo stalo, užsiimta įvairiais būrimais.
Prieš einant miegoti kai kuriuose kraštuose stalas nebūdavo nukraustomas – įvairiausių valgių palikdavo naktį apsilankysiančioms dvasioms. Kitose vietose nukrausčius stalą šienas iš po staltiesės būdavo padedamas po stalu, pabėrus avižų ar likusių grūdų nuo „Kūčios“, – visas šis „mišinys“ Kalėdų rytą būdavo atiduodamas gyvuliams. Pastarieji, kaip daugeliui žinoma, Kūčių naktį, per patį vidurnaktį, kalbėdavę, tačiau tas, kuris susigundydavo jų pasiklausyti, už tokį smalsumą paaukodavo savo gyvybę.

Kalėdiniai linkėjimai

Įvairiausi prietarai nesibaigdavo Kūčiomis. Kalėdų rytą, vos atsikėlus, buvo draudžiama dirbti, tačiau buvo privalu kuo anksčiau pašerti gyvulius. Tie, kurie iš vakaro palikdavo maisto dvasioms, skubėdavo tikrinti, ar šis paliestas.
Pirmosios Kalėdų dienos stalas dengiamas patiekalais, pagamintais iš vakaro, kadangi šią dieną negalima ir gaminti. Šią dieną šeima leisdavo namuose, nelankydavo kaimynų ir patys nepriimdavo svečių. Vis dar laikytasi šiokio tokios susikaupimo, tačiau, kadangi rimties laikotarpis jau pasibaigęs, buvo galima ir padainuoti, ir pašokti.
Per Kalėdas žmonės giedodavo įvairias kalėdines giesmes, žaisdavo magiškus žaidimus, kurie, kaip tikėta, turėję atnešti geresnį derlių, sveikesnius gyvulius ir t.t. Tarp kalėdinių užsiėmimų svarbus buvo ir ateinančių metų oro pranašavimas. Jeigu Kalėdų diena būdavo šalta, snieguota, snieguotų laukta ir Velykų ir vėlyvo pavasario. Saulėta diena reiškė, kad laukia derlingi metai.

Ilgos šventės

Svarbūs per Kalėdas buvo linkėjimai, sveikinimai, kuriuos iš pradžių sakydavo žyniai, persirengėliai, užkalbėdami būsimą derlių, aukodami namų dievams. Vėliau tai pradėjo daryti patys valstiečiai, lankydami vieni kitus persirengę įvairiausiais kostiumais. Ilgainiui tradiciją perėmė Kalėda. Per šias šventes namai puošti eglės šakomis, įvairiais drožiniais, o, atėjus tradicijai puošti eglutę, jai dabinti buvo skirti riešutai, obuoliai.
Tradiciškai per Kalėdas valgyta šerniena arba kiauliena, tačiau ant stalo keliaudavo ir kepta žąsis, grikių košė, sklindžiai bei kiti gardumynai.
Įdomu tai, kad, nors šiandien švenčiame dvi Kalėdų dienas, anksčiau švęsta tris ar net keturias dienas. Trečioji arba ketvirtoji Kalėdų diena vadinta Ledų diena, jos metu nebuvo dirbama, vyresni žmonėms melsdavosi už derlių, o jaunimas tęsė savo lankymąsi svečiuose.
Kalėdų periodas trukdavo iki pat Trijų Karalių. Visu šiuo metu vakarais nebuvo galima dirbti, moterys negalėdavo verpti, malti.

Keletas senovinių Kūčių vakaro burtų

Pavalgę Kūčių vakarienę ir visiems sugulus, pasidarykite tokį mišinį: antpirštis druskos, antpirštis miltų, antpirštis pipirų, antpirštis cukraus ir vandens. Viską suvalgykite ir atsigulkite prie durų slenksčio. Kas prisisapnuos, su tuo susituoksite.
• Išlydykite šiek tiek vaško (geriausia – iš žvakės) ir jį pilkite į indą su šaltu vandeniu. Iš išsiliejusios formos pranašaukite ateinančius metus. Keletas aiškinimų:
1. Laiškas – žinios
2. Gėlė – draugystė
3. Mėnulis – paslaptis
4. Sėklos– sėkmingi metai
5. Katė – meilė
6. Kopėčios – karjera
7. Medis – tvirtumas
8. Pasaga – laimė
9. Šakutė – grobis
10. Pelė – nemalonumai
11. Žuvis – draugystė
12. Paukštis – žinios
13. Kėdė – karjera
• Kūčių naktį reikia išeiti į kiemą ir paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Iš kurios pusės išgirsite pirma,– jūsų busimas vyras arba žmona bus kilęs iš to krašto. Jei šunys neloja, gali būti, kad tais metais dar nesutiksit savo antros pusės.
• Kūčių vakarą paimkite knygą, pinigą arba piniginę ir krepšį. Išdėliokite juos po kambarį. Tada nusisukę meskite batą per save. Jei bato priekis bus nusisukęs į duris – iškeliausite. Jei į pinigą ar piniginę, – praturtėsite. Jei į krepšį, – būsite darbingas. Jei į knygą, – teks pasimokyti ar papildyti turimas žinias.
• Į dubenėlį įpilkite vandens ir sukite tol, kol pamatysite verpetą. Tuomet įmeskite du angliukus. Jei jie susidurs, – tais metais susituoksite.
• Ruošdami Kūčių stalą po staltiese padėkite šiaudų, o pavalgę traukite po vieną. Kuo ilgesnį šiaudą ištrauksi – tuo ilgesnis bus gyvenimas. Storas, šakotas šiaudas reiškia turtą.
• Burtas merginoms. Po trimis lėkštelėmis padėkite raktą, pinigą ir žiedą. Lėkšteles sumaišykite ir rinkitės vieną. Jei po ja rasite raktą, visus metus būsite namie, jei pinigą, būsite turtinga, o jei žiedą, – ištekėsite.
• Sveikatą ir turtus užsitikrinsite Kūčių naktį išsimaudęs šaltoje vonioje, į kurią turėtų būti įmesta aukso ar sidabro monetų. Apskritai Kūčių dieną rekomenduojama kišenėje turėti smulkių pinigų, kad kitais metais nekamuotų finansinės problemos.
• Namuose padėkite apvožtas septynias lėkštutes, o po jomis – žalumyno šakelę (laisvas, nepriklausomas gyvenimas), žiedą (susirasi porą), kreidos (mokslas seksis), duonos (bus sotūs metai), pinigėlį (pelno turėsi), anglies gabalėlį (bus rūpesčių), žemės žiupsnelį (gresia ligos). Pamaišę traukite ir sužinosite, kas kam lemta.
Valgydami arba pavalgę, dešine ranka ištraukite iš po staltiesės vieną šiaudą. Ilgas šiaudas reiškia laimingą, ilgą gyvenimą, sulūžęs, sutrupėjęs, susirangęs, kreivas, plonas – varganą.
• Anksčiau ant durų slenksčio merginos dėdavo kūčiukus ir pakviesdavo šuniuką. Ta, kurios kūčiuką šunelis pirmą suės, toji ir greičiausiai ištekės.
• Po Kūčių vakarienės mamos pildavo ant vaikų galvų grūdus. Tas, kuris daugiau grūdų sugauna, bus turtingesnis.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau