Maudynės lediniame vandenyje: sveikatos ar ligos ieškojimas?

Visi norime būti sveiki. Kai kurie žmonės teigia, kad vienas iš patikimų sveikatos šaltinių – maudynės visais metų laikais. Šis metodas kaip retas kuris kitas turi daugybę priešininkų.

Negali nesimaudyti

Genovaitė Meškelienė žiemomis maudosi jau 15 metų.
Pradėjo paraginta Kauno sveikuolių, mat tada gyveno Kaune. Net nepajuto, kaip su būreliu ruonių įlindo į Nemuną žiemą. Pradėjo maudytis rugsėjį, nepabūgus atvėsusio vandens ir spalio, lapkričio mėnesiais, nebuvo baisu niurktelėti į eketę viduržiemį.
Dabar Genovaitė žiemomis dažniausiai maudosi miško ežeriuke prie Grigiškių, Trakų rajone, kur persikėlė gyventi. Ten vasarą rytais susirenka apie 10 žmonių, žiemą – 2–3.
„Be maudynių negalėčiau. Tai tapo įpročiu“, – sako „Gilužio“ klubo vadovė.
Kai spaudžia didelis šaltis, pasak jos, pasineri porąkart į vandenį, ir gana. Jeigu ne taip šalta, galima ir paplaukioti. Svarbu prieš maudynes apšilti, pasimankštinti ir nubėgti 2–3 kilometrus – pasiruošti niurktelėti į eketę. O, išlipus iš ledinio vandens, kuo skubiau apsiauti vilnones kojines.
Pasak Genovaitės, tokios maudynės – ne kažin kokia naujovė, po pirties kaime daug kas ir basi palaksto, ir į eketę įlenda.
Ar toks grūdinimasis prideda energijos ir padeda išvengti ligų? „Padeda – peršalusi nebuvau, temperatūros neturėjau jau 20 metų. Bendradarbiai, pažįstami kasmet gripuoja, o aš vis išsisuku.
Tiesa, prasidėjus gripo epidemijai, kas vakarą geriu arbatą su imbieru, citrina ir medumi“, – sakė sveikuolė.

Ruonių požiūris

Ruonių maudynių šalininkai teigia, kad tokios maudynės teigiamai veikia sveikatą. Šaltas vanduo priverčia susitraukinėti kraujagysles, į vidaus organus priplūsta daugiau kraujo. Aktyviau šalinami toksinai. Pats didžiausias šio įpročio privalumas – stiprėja imunitetas, organizmas tampa atsparesnis infekcijoms, išgyjama nuo lėtinių ligų.
Lietuvos Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis sako, kad atsisakyti šio įpročio jį gali priversti tik išvykos, o ne blogas oras. Pasak jo, ruonių maudynės nelaikomos gydymo priemone, pagrindinis jų tikslas – padėti žmogui įveikti baimę.
„Viena iš didžiausia žmogaus bėdų – baimės. Vieni bijo susirgti, kiti – pasenti, netekti darbo, mylimo žmogaus ar bankroto. Baimė yra labai didelis stresas, galima sakyti, kad visos ligos ateina per baimes. Norint būti sveikam žmogui reikia mažiau baimintis. Jis turi būti pasirengęs, kad problemų gali kilti, tarkim, gripai siautėjo ir siautės – vieni jo bijo, kiti – ne. Kuriems tikimybė susirgti mažesnė? Ruonių maudynės – tai vienas iš būdų įveikti baimę. Nebūtina to kultivuoti intensyviai. Visiems siūlyčiau bent kartą pabandyti pasinerti į ledinį vandenį. Tai mano akyse darė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, ir nė vienas man nėra pasakęs, kad gailisi pasiryžęs. Visi šį poelgį įvertino kaip didelį pasiekimą prieš savo baimes, sukiužimą, tingėjimą. Kodėl medikai akcentuoja galimą tokių maudynių žalą? Nes kalba jų neišbandę žmonės.
Dainius Kepenis neneigia, kad ledinės maudynės – labai didelis stresas organizmui. Bet trumpalaikis stresas blogo nepadaro. Jo, kaip smūgio, organizmui reikia. Tai tarsi skiepas, trinktelėjimas kuoka visoms kitoms bėdoms, kad jos subyrėtų, blogų pasekmių nepalieka.
„Tai neturi nieko bendra su gydymu, tačiau ir „neieškant vaistų jų šaltame vandenyje yra“. Trumpas pasinėrimas į ledinį vandenį – puikus vaistas nuo radikulito. Mano akyse šimtai žmonių, turinčių šią bėdą, nėrė ir ją pamiršo ar bent labai ją sumažino. Apsiliejimas šaltu vandeniu – puikus būdas aukštam kraujo spaudimui sumažinti. Nebūtina eketė, pakanka šalto dušo. Žmogui, kuris nors kartą buvo pasinėręs į eketę, šaltas dušas tampa vienu juoku“, – sakė D.Kepenis, pabrėždamas, kad ruonių maudynių poveikis yra daugiau psichologinis negu fiziologinis.

Medikų pastabos

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė
Apie ruonių maudynių įtaką nėščioms moterims nieko negaliu pasakyti – tokių mano praktikoje nepasitaikė. O moterų ruonių maudynių gerbėjų sutikau nemažai. Manau, kad moterims laikotarpis pratinantis prie šalčio yra kiek pavojingesnis negu vyrams ir turėtų būti ilgesnis.
Tik nereikėtų sekti paskui kitus, greitai šaltan vandenin panirusius, o panagrinėti savo organizmo poreikius ir patarimus. Jei moteris pasiryžo maudytis ir gerai jaučiasi šaltame vandenyje, per kelias minutes neperšals. Tiesa, pratintis prie šalto vandens reikėtų pagal ruonių metodikas – tokios yra, aš jų nežinau.
Man dažnai sako: „Peršalau, prasidėjo šlapimo takų, gimdos uždegimai“. Jie neprasideda vien nuo peršalimo, svarbu infekcijos, kurios kimba, kai organizmui trūksta imuniteto. Pabrėžiu, ne šaltis ar karštis lemia uždegimus. Jei moteris sveika, organizme nėra uždegimo proceso, ji nesusirgs. Negirdėjau, kad nors viena ruonė skųstųsi, kad maudėsi, peršalo ir susirgo.
Bet yra po pirties neriančių į ledinį vandenį. Jei organizme rusena lėtinis infekcinis procesas, labai didelė tikimybė, kad po pirties nėrus į šaltą vandenį, jis gali suaktyvėti ir šlapimo pūslės uždegimo ar gimdos priedų uždegimo simptomai vėl paūmės Tokių problemų kyla ne tikrosioms ruonėms, o toms, kurios staiga kažką padarė nenusiteikusios, neįpratusios. Jei žmogus psichologiškai nusiteikęs ir apsisprendęs, bėdų paprastai nekyla. Žodžiu, jei moteris sąmoningai pradėtų maudytis nuo rudens ir palengva pratintųsi prie ledinio vandens, peršalti ir susirgti ginekologinėmis ligomis maudantis žiemą tikimybė labai maža.

Profesorius B.Dainys, privačios urologijos klinikos savininkas

Po ruonių maudynių vyrukai neretai pajunta skausmą pilvo apačioje, turi kelis kartus keltis šlapintis ir dėl ūminio prostatito ar paūmėjusio lėtinio prostatos uždegimo kreipiasi į gydytojus. Prostatitu perserga kas trečias vyras. Ši liga – jaunų vyrų, vyresni serga kitomis prostatos ligomis, dažniausiai gerybiniu jos išvešėjimu.
Ruonių maudynės turi būti pamatuotos, negali visi pulti ir pliuškentis etiketėje. Jeigu vyras sveikas, užsigrūdinęs, nieko blogo jam nenutiks, o žinantiems, kad turi bėdų dėl prostatos, nereikėtų to daryti.
Ruonių maudynėms svarbu pasiruošti, pratintis nuo rudens, grūdintis, sportuoti gryname ore. Palaipsniui pripratus prie žemesnės temperatūros, ji nekelia tiek pavojų. Dar ir aš niurkteliu į eketę, esu pakankamai sveikas.
Svarbiausia, kad sveikuoliu reikia būti protingai. Rusų sveikuolis M.Kotlerovas, ruonis su patyrimu, ilgai propagavęs ledines maudynes, deja, mirė nuo prostatos vėžio.

Šančių poliklinikos vyr. gydytoja Zita Česnavičienė:

Jeigu žmogus yra santykinai sveikas, ilgai grūdinasi, – tokios maudynės turėtų tik stiprinti jo sveikatą. Kas kita nesigrūdinantiems, atsitiktinai į ledinį vandenį niurktelėti sumaniusiems žmonėms. Sergantiems lėtinėmis ligomis, kai yra kraujotakos sutrikimų, jos nerekomenduojamos, gali sukeltinemalonių pasekmių. Nuo šalčio gali paūmėti lėtinės infekcinės ligos – reumatinės, plaučių, sąnarių ir visos kitos.
Maudynės lediniame vandenyje – labai didelis stresas organizmui. Kaip jis reaguos, sunku numatyti, mat vieno žmogaus reakcija vienokia, kito – kitokia. Manau, labai daug lemia psichologinis žmogaus nusiteikimas. Jei jis nusiteikia, kad ledinės maudynės – labai didelė nauda, tada ir organizmas į šį stresą reaguoja pozityviai, o jeigu naudingumu abejoja, – reaguoja kitaip. Juk ir apsiprausimas šaltu vandeniu, apsipylimai juo vieniems tinka, kitiems – ne, tik šiltos vonios niekam nesukelia bėdų.

Patyrusių ruonių pastabos

• Optimali temperatūra pirmosioms maudynėms – 5–12 laipsnių šalčio, sausa diena be vėjo. Pirmą kartą nesimaudykite ilgiau nei 5–15 sek. Vėliau organizmas pats leis suprasti, kada metas lįsti iš vandens. Ruonių maudynės vidutiniškai trunka nuo 30 sek. iki 2–3 minučių.
• Prieš šokdami į vandenį apšilkite. Penkias minutes pabėgiokite, pasilankstykite į visas puses, pamosuokite rankomis ir kojomis. Mankštintis reikėtų su drabužiais, nusivilkus tik žieminę striukę.
• Verta ant galvos užsimauti maudymosi kepuraitę – plaukai liks sausi ir nepasidengs ledo plėvele.
• Ketindami šokti į ledinį vandenį, ilgai nedelskite – kuo didesnis kūno ir vandens temperatūros skirtumas, tuo didesnis maudynių efektas. Be to, ilgai delsdami galite persigalvoti.
• Į vandenį šokite staigiai, po sekundės kitos išlįskite į vandens paviršių, 3–4 kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, dar kartą trumpam panerkite, stengdamiesi maksimaliai atpalaiduoti raumenis.
• Įšokę į eketę kai kurie žmonės pajunta traukulius. Neišsigąskite – pajudinkite galūnes, ir mėšlungis praeis. Jei jis trunka ilgiau nei 10 sek., skubiai išlįskite iš vandens ir pasimankštinkite.
• Po maudynių kuo skubiau nusivilkite šlapius drabužius – būtent jie, o ne šaltas vanduo gali susargdinti. Stovėdami ant rankšluosčio ar sauso kilimėlio, energingai nusišluostykite ir apsivilkite sausus drabužius. Trumpai pasimankštinkite, išgerkite karštos arbatos. Tik ne taurelę degtinės – tai nedera su sveiku gyvenimo būdu, prie kurio pradėjote pratintis.
• Neperlenkite lazdos ir lediniame vandenyje nesimaudykite dažniau nei 3 kartus per savaitę – galite pakenkti sveikatai.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau