LAISVALAIKIUI

Susirūpinęs savo žmona vyras klausia gydytojo: „Daktare, man atrodo, kad mano žmona kurčia – ji niekada manęs neišgirsta iš pirmo karto, todėl nuolat turiu kartotis“. „Na“, - atsako gydytojas, - „eikite namo, atsistokite 15 metrų nuo žmonos ir ko nors paklauskite. Jei ji nieko neatsakys, prieikite arčiau, jei vėl neatsakys – dar kartą prisiartinkite ir kartokite tol, kol galėsime nustatyti kurtumo rimtumą“. Vyras grįžta namo ir daro viską, kaip aiškino gydytojas, pradėdamas nuo toliausio atstumo: „Brangioji, kas vakarienei?‘, - klausia daržoves virtuvėje pjaustančios žmonos. Ir neišgirsta atsakymo. Vyras priartėja ir vėl paklausia – jokio atsakymo. Priartėja dar – vėl nieko. Susierzinęs sutuoktinis prieina visai arti ir dar kartą klausia „Brangioji, kad vakarienei?“. Žmona atsako: „Ketvirtą kartą sakau – daržovių troškinys!“. Keistenybės Kartą vėžiu sirgęs vyras iškėlė savo gydytojui bylą todėl, kad išgyveno ilgiau, negu gydytojas numatė. Dauguma moterų, įėjusios į prekybos centrą, nedelsdamos pasuka dešinėn. Maždaug 365 mln. žmonių pasaulyje turi kompiuterius, bet net pusė pasaulio gyventojų niekada net nematė ar nenaudojo telefono. Nepale karvės mėšlas naudojamas vaistiniais tikslais. Vaikai dažniau yra alergiški tarakonams negu katėms. Daugiau žmonių patologiškai bijo varlių negu žiurkių. Vyresnių žmonių, atmintis yra geriausiai ryto pradžioje ir po pietų ima mažėti.

Skaitykime tarp eilučių

Dar prieš tai, kai žmonės išmoko bendrauti verbaliai, t.y. žodžiais, jie kuo puikiausiai suprasdavo vienas kitą. Ir tą padaryti jiems padėdavo ženklai ir kūno kalba. Galime sakyti, kad jie buvo telepatai, t. y. suprasdavo siunčiamus impulsus į pasąmonę, kuriuos palydėdavo gestai. Ką gi, žmonės jau seniai išmoko susikalbėti žodžiu, bet tai dar nereiškia, kad pasąmonė nustojo pašnekovui siųsti signalus.
Štai, pavyzdžiui, kai ką nors prašome paduoti, spontaniškai tiesiame į tą daiktą ranką. Kalbėdami apie ką nors su entuziazmu, mosuojame rankomis, gestais išreiškiame džiaugsmą.
Beje, gestai yra kelių tipų. Pirmiausia – tai gestai simboliai. Ir šie gestai skirtingose tautose gali reikšti ne tą patį. Pavyzdžiui, mums pakeltas nykštys reiškia pritarimą, tuo tarpu graikams – priešingai. Tokiu gestu jie tarytum sako „užsičiaupk“. Savo simbolinius gestus gali turėti ir, pvz., draugų grupė.
Kitas tipas – iliustruojantieji gestai. Tai, pvz., minėtas pavyzdys, kai prašoma ką nors paduoti. Jie naudojami norint ką nors pabrėžti ar parodyti, kad kitas žmogus geriau suprastų.
Išskirtinio tipo yra pasisveikinimo ir atsisveikinimo gestai, kai mes galime gauti daug informacijos. Nuo pat pradžios pasisveikinimo gestas suteikia pokalbiui tam tikrą nuotaiką.
Vienas iš svarbiausių ne žodinio bendravimo būdų – pasisveikinimas paspaudžiant ranką. Iš to, kaip žmogus paspaudžia ranką, jūs galite susidaryti įspūdį apie jo būdą, t.y. su kuo turite reikalą.
Įdomiausi yra gestai, lydintys mūsų jausmus ir emocijas. Tai – viena iš kūno kalbos dalių, čia jau galime kalbėti ne tik apie rankas, bet ir apie mimiką bei balso intonacijas.
Beje, iš tam tikrų gestų galima suprasti, ar žmogus meluoja, ar sako tiesą. Pavyzdžiui, jei kalbėdamas žmogus paliečia nosį, burną ar kitaip dengia veidą, galima manyti, kad jis meluoja. Tuo tarpu jei pašnekovas žiūri atviru žvilgsniu, jei švelniai šypsosi, tikrai galite juo pasitikėti. Jis – nuoširdus.
Taigi žinokime, kad reikia ne tik klausyti pašnekovo, bet ir stebėti jo kūno kalbą, – tada, galima manyti, mums pavyks „perskaityti tarp eilučių“.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau