){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kokie netinkamos gyvensenos aspektai labiausiai alina širdį?
Širdies raumuo paprastai nusilpsta dėl per didelio krūvio esant per dideliems fiziniams krūviams, antsvoriui, sergant hipertenzija ar esant kitai širdies ir kraujagyslių patologijai. Širdies raumenį alina netinkama mityba, kai per mažai suvartojama produktų, turinčių kalio, magnio, seleno, vitamino C, E. Reikėtų riboti lengvai pasisavinamų angliavandenių (cukrus, gliukozė, fruktozė), kurie turi įtakos riebalų susidarymui, kiekį. Juos pravartu pakeisti šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis.
Koks maistas yra „širdies maistas“?
Jeigu norite stiprinti širdį, prioritetą teikite abrikosams, persikams ir slyvoms, juose yra daug kalio. Naudinga kasdien suvalgyti bent po l arbatinį šaukštelį medaus.
Pavargę ar karštesnę dieną jaučiant diskomfortą širdies plote pagerkite gudobelės žiedų ir vaisių arbatos ar tinktūros lašų. Širdžiai naudingi česnakai, svogūnai, citrina su žievele. Juodojo ridiko sultys su medumi ne tik padeda nuo kosulio, bet ir stiprina širdį.
Turbūt reikėtų pakoreguoti ir gyvensenos įpročius.
Be abejo. Širdies veiklą sunkina rūkymas, besaikis alkoholio, druskos vartojimas. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis stresas, ilgalaikė įtampa, antsvoris.
Ir, aišku, sėslus gyvenimas, per mažas fizinis aktyvumas. Pasistenkite darbo dieną suplanuoti taip, kad rastumėte laiko atsipalaiduoti, pajudėti. Bent pusvalandį pasivaikščiokite gryname ore.
Kokios yra fizinio intensyvumo rekomendacijos?
Visiems, bet kokio nuo amžiaus, rekomenduojama mankštintis reguliariai.
Pradėkite nuo paprastų mankštos pratimų. Palaipsniui į mankštos programą įtraukite vis sudėtingesnių. Stebėkite, kaip jaučiatės ir kaip jūsų organizmas reaguoja į fizinį krūvį. Tai labai svarbu, nes per didelis fizinis krūvis, netinkamai parinkti ir atliekami pratimai gali širdžiai labiau pakenkti nei pagelbėti.
Kai sustiprėsite, po truputį ilginkite mankštos trukmę, vėliau – intensyvumą. Kasdieninė mankšta atliekama optimaliu krūviu ypač svarbi vyresniajame amžiuje.
Jei judate mažai, pradėkite dažniau vaikščioti, apsieidami be lifto, transporto priemonės ir pan. Pavyzdžiui, 3–5 kartus per savaitę pėstute eikite į darbą.
Pasirinkite jums patinkantį fizinį užsiėmimą: plaukimą, lėtą ar spartų ėjimą, važiavimą dviračiu ir pan. Pasistenkite suprasti, kas jums suteikia didžiausią teigiamą poveikį ir naudą.
Reguliari mankšta gerina širdies ir kraujagyslių būklę. Mankštą pradėkite 2–3 minučių apšilimu, pavyzdžiui, bėgimu vietoje. Lėtai atlikite jums patinkančius pratimus nugarai, kojoms, liemeniui ar kt., jie ištemps sąnarius, raumenis, išjudins kraujotaką, normalizuos kraujospūdį, širdies ritmą, suteiks energijos ir geros nuotaikos visai dienai. Nuolat mankštinantis ir gyvenant aktyvų gyvenimą stiprėja širdies raumuo.
Vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla turėtų trukti ne mažiau nei 30 min. penkias dienas per savaitę.
Jėgos treniruotės taip pat naudingos mūsų širdžiai, nes didina raumenų jėgą. Darykite pratimus su 0,5, 1 ar 1,5 kg svarmenimis (pasirinkite svorį pagal savo galimybes), gumomis, kamuoliukais arba naudodami tik savo kūno svorį (jis sukuria pasipriešinimą, pavyzdžiui, atliekant įvairius atsispaudimus).
Kaip saugiai sustiprėja širdis?
Širdis, kaip ir bet kuris kitas raumuo, gali padidėti ir sustiprėti. Raumuo reaguoja į pamažu didinamo pasipriešinimo ir ištvermės treniruotes. Teisinga aerobinė mankšta (ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) sustiprins širdies raumenį ir ji efektyviau varinės kraują. Ramybės metu širdis plaka lėčiau, o mankšta priverčia ją plakti greičiau. Treniruojama širdis vis geriau toleruoja fizinį krūvį. Visa tai įvyksta palaipsniui, tam reikia laiko.
Mankštos poveikiui įvertinti reikia kai ką žinoti apie pulso dažnį. Geriausias būdas stiprinti širdį – mankštintis taip, kad pulsas pasidarytų dažnesnis nei ramybės metu ir toks kurį laiką išliktų. Svarbus rodiklis ne tai, kaip greitai jūs einate ar bėgate, o tai, kaip jūsų širdis reaguoja į mankštą. Širdies ir kraujagyslių veiklą lavinanti mankšta turi būti tinkamai dozuojama, nes kitaip galima susilaukti ir kenksmingo poveikio.
Pagrindiniai mankštos reikalavimai:
· dažnumas – 3–5 kartai per savaitę;
· intensyvumas – 60–80 proc. maksimalaus pulso dažnio (maksimalus pulso dažnis – tai 220 minus jūsų amžius. Jei manote, kad esate fiziškai silpnas, mankštos metu neviršykite 60 proc. maksimalaus pulso dažnio, t.y. 111 minus amžius). Kai pajusite, kad treniruočių dėka ištvermė ir savijauta pagerėjo, galite pradėti didinti krūvius.
· trukmė – 20–60 min.
Kokios fizinio aktyvumo rūšys stiprina širdį?
Tikslingas ir reguliarus judėjimas, fiziniai pratimai gerina širdies ir kraujagyslių veiklą ir yra daug naudingesni nei nereguliarios pripuolamosios treniruotės. Mūsų širdžiai sveikiau reguliariai vaikščioti gryname ore, atlikti pratimus ant dviračio ar elipsinio treniruoklio, bėgimo takelio, slidinėti ar mankštintis namuose, sporto klube nei per kelias savaites ar mėnesius stengtis atsigriebti už keletą metų fizinio tinginiavimo.
Todėl labai svarbu fizinį aktyvumą pasirinkti ir dozuoti atsižvelgiant į individualias galimybes, pomėgius ir charakterį.
Labiausiai rekomenduojama širdies raumenį stiprinantys cikliniai pratimai, t.y. kai vieno tipo judesiai yra kartojami daug kartų. Tai važiavimas dviračiu, lėtas ar greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, tai či, tempimo pratimai. Ši fizinė veikla didina deguonies kiekį kraujyje, teigiamai veikia širdį. Sveika kelis kartus per savaitę apsilankyti šokių salėje. Vis populiarėja šiaurietiškas ėjimas, kuris labiau rekomenduojamas senjorams. Išmokite ir atsipalaidavimo pratimų, juos atlikite bent kartą per dieną.
Fizine veikla užsiimkite jums tinkamu laiku ir dažnumu: vienam geriau kas antrą dieną po pusvalandį, kitam – du ar tris kartus per savaitę po valandą.
Ir, aišku, nepamirškite kasdieninės ryto mankštos, kuri turėtų trukti bent 30 min.
Kokie kūno pojūčiai informuoja, kad fizinis krūvis yra per didelis širdžiai?
Jei po fizinio krūvio (lipant laiptais, pabėgus, pasimankštinus) padažnėja širdies plakimas, ima trūkti oro, stipriai parausta veidas, tempą reikėtų sulėtinti.
Kita vertus, šokių treniruotėje ar aktyviau pasimankštinus paprastai suprakaituojama, padažnėja pulsas, ir tai yra normalu, tačiau nuovargis turėtų būti „malonus“, jokiu būdu neatimantis paskutinių jėgų.
Mankštintis pradėkite po truputį: lėtai ilginkite trukmę ir intensyvumą. Prieš mankštą būtinai apšilkite, o svarbiausia – mankštinkitės reguliariai.
Kokios fizinio aktyvumo rūšys netinka širdies raumeniui stiprinti? Ko reikėtų vengti ar visiškai atsisakyti?
Pagrindinis patarimas – venkite ilgo intensyvaus fizinio krūvio; ypač staigių intensyvių aerobinių pratimų. Širdį vargina sunkumų kilnojimas, taip pat bet koks sunkus fizinis darbas.
Širdis nemėgsta karščio (labai karštos saunos, garinės.) Venkite pyktį ir stresą keliančių situaciją ir stenkitės neprarasti kantrybės.
Receptai širdies raumeniui stiprinti:
· 1 šaukštą erškėtuogių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir 10 min. pavirkite ant mažos ugnies. Atvėsinę gerkite po pusę (ar visą) stiklinę kelis kartus per dieną, geriau prieš valgį.
· 100 g avižų grūdų užpilkite 1 l šalto vandens ir palikite 2–3 val. išbrinkti. Po to trumpai virkite, kol košė sutirštės.
· Nuo širdies ligų kiekvienam patartina pagerti gudobelės arbatos, po 4 dienas keturis kartus per metus (aiškiaregės Vangos receptas).
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę