Paprasti gyvenimo džiaugsmai

Šeštadienio rytas. Kaimynas, kaip įprasta, suka ratus stadionėlyje po langais. Nepavydime nei baltu, nei spalvotu pavydu. Dabar, kai stadionas tapo žydinčia pieva, grįš su lauko gėlėmis jai. Būtent dėl to mes, kepančios blynus bundantiems savo namiškiams ir žvilgčiojančios pro ankstyvą daugiabučio langą, tiesą sakant, truputį pavydime...
 

Kaip ir kiek dera mankštintis dėl sveikatos ir kokybiškesnio gyvenimo? Kūno kultūra ir pratimai, nuo seno sakė išmintingi gydytojai, gali pakeisti vaistus, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo. Viskas gerai, visi būdai teikia žvalumo: krosiukas, važiavimas dviračiu, valanda krepšinio aikštelėje... Įprastus mankštinimosi būdus šiandien galime derinti su (arba pakeisti) joga, pilates, taiči ir kitais. O kas geriau ar geriausiai?
Įvairių sričių specialistai pateikė įvairių atsakymų. Nauja ir įsidėmėtina (NB*) tai, jog, kaip įrodo mokslo tyrimai, kūno kultūra efektyvesnė ją derinant su kitokio pobūdžio aktyvumu: dėmesingumu, sąmoningumu, stebėsena.
* Nota bene lot. – gerai įsidėmėk

Sportas ar kūno kultūra?
Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius profesorius Albertas Skurvydas:
Sveikatinimo poveikį užtikrinanti ir rekomenduotina aktyvios fizinės veiklos dozė yra 30 minučių kas antrą dieną. Bėgimo, spartaus ėjimo, važiavimo dviračiu ar kitos veiklos tempas turi atitikti fizinį pasirengimą. Kad mankštinimasis taptų įpročiu, svarbūs pavyzdžiai. Tokias iniciatyvas galėtų (ir turėtų) rodyti ir šalies politikai. Tai populiaru JAV, Europoje, Australijoje, kur veikia įvairūs sveikatinimo aljansai ir telkiamos vyriausybinės ir pilietinės jėgos. Nurodymais ar įsakymais žmonių mąstymas, juo labiau įpročiai, nekeičiami. Sveikatos mokymas ir ugdymas yra sudėtinga disciplina, reikalaujanti profesionalių žinių ir specialių metodikų. Didžiajai daliai visuomenės klausimai, kuo sportas skiriasi nuo kūno kultūros, kodėl sportas nieko bendra neturi su sveikata, tebėra painūs. Manau, kad, augant bendram kultūros lygiui, augs ir jos dalies – kūno kultūros – lygis.

 

Poilsis, susijęs su bėgimo bateliais


VU Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas dr. Pranas Šerpytis:
Mankštos ir sveiko judėjimo būdų yra daug. Jei nemėgsti mankštintis, gali rasti kitokios aktyvios veiklos: sniegą nukask, šunį kelis kartus per dieną pavedžiok, pėsčiomis ar dviračiu darbovietę pasiek. Fizinis aktyvumas tikrai gali tapti ir poilsiu, ir malonumu.
Nederėtų ligų profilaktikos laikyti vien filantropine gydytojų veikla. Svarbu domėtis, ką dėl savo sveikatos galime padaryti patys.
Man fizinė veikla teikia poilsį. Ir kai vykstu į konferencijas, kelionės krepšyje visuomet turiu ir sportinius batelius. Įdomu „kolekcionuoti“ įvairių šalių žmonių požiūrį į lengva ristele bėgantįjį. Lietuvoje, deja, nedažnas pasveikina tokį ryto keistuolį... Keletą kartų pabandžiau Vilniuje važiuoti dviračiu – sudėtinga dėl intensyvių transporto srautų. O jeigu nutiestume patogius ir saugius dviračių takus? Įrengtume zonas, kuriose saugiai galėtų padūkti vaikai?
 

Mąstydami ir įvertindami


Lietuvos nusipelnęs treneris, ilgametis Lietuvos kūno kultūros akademijos Slidinėjimo, dviračių ir šaudymo katedros vedėjas dr. Albertas Jakubauskas:
Šveicarų mokslininkų rekomenduojama schema pradedantiesiems bėgioti ristele: pirmą dieną 1 min. bėgimo ir 9 min. ėjimo; antrą dieną – 2 min. bėgimo ir 8 min. ėjimo ir t.t. – kol bėgama nepertraukiamai bent 10 min. O praktikoje labai lengva taikyti kitą fizinio krūvio dozavimo metodą: bėgimo ar spartaus ėjimo tinkamiausias jums tempas – kai bėgdami ar eidami dar galėtumėte ir kalbėtis su greta esančiu draugu.
Šiuo metu mano judėjimo programoje – rytiniai kasdieniniai pasivaikščiojimai. Einu sparčiai, naudoju lazdas, beje, galima pritaikyti ir slidinėjimo lazdas. Mano pasivaikščiojimas trunka 20 ar 30 min., įveikiu 11-ka ar 18-ka kalvelių. Po to – mankšta, po jos galiu pradėti dieną, kupiną darbų sode, bityne. Kai sodyboje baigsiu įrengti sporto aikštyną, su kaimo jaunimu švęsime atidarymą. Esu praktikas, ir savo auklėtinius visuomet raginau ne tik siekti rezultatų, bet ir stebėti save, analizuoti, kas jiems sekasi ir kas ne, vertinti ir sąmoningai siekti sportinių tikslų (prof. A.Jakubauskas –Sarajevo žiemos olimpinių žaidynių (1984 m. ) aukso medalio laimėtojo A.Šalnos ir kitų garsių sportininkų treneris – aut. past.) Todėl daugelio jų rezultatai buvo geri ir labai geri.
 

Ne rezultatų, o vidinės darnos


Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ vadovė sporto medicinos gydytoja Aurelija Davydavičienė:
Man priimtina ajurvedos – senovės Indijos medicinos – nuostata: kasdien bet kokiai praktikai skirti apie 20 minučių. Tai gali būti ne tik mankšta, fiziniai pratimai, bet ir kvėpavimo pratimai, joga. O meditacija (ją galima vadinti savotiška autogenine treniruote, proto ramybe) yra ne tik psichinės sveikatos reguliavimas; ji daro poveikį ir fiziniam kūnui: gali pakisti širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo ritmas. Tai balansuoja visas organizmo sistemas, taip pat imuninę, kas yra labai svarbu šiuolaikiniam žmogui.
 

Treniruotė kasdien. Kodėl gi ne?


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas:
Fizinis aktyvumas ir antsvorio neturėjimas gelbsti nuo ligų. Sveika gyvensena – mankšta, tinkama mityba, geros emocijos ir mokėjimas išvengti stresų – stiprina psichinę ir kūno sveikatą. Aš jau kelios dešimtys metų dieną pradedu baseine ar ant bėgimo takelio, išnaudoju kiekvieną progą sparčiai paėjėti. Kūnui įpratus prie fizinio krūvio, šis tampa būtinas kasdien. Nepasimankštini vieną dieną, ir jautiesi „ne taip“. Į klausimą, ar reikia kitą dieną po treniruotės skirti poilsiui, jėgoms atgauti, atsakau klausimu: „Nuo ko gi ilsėtis?“ Pertraukų tikrai nereikia, o mankštintis kasdien įprastu metu yra ir lengviau, ir maloniau nei retkarčiais.
 

Linkėjimai pabūti gamtoje


Žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija” prezidentė Danutė Kunčienė:
Per savaitę būtinai reikia 3–4 kartų intensyvaus judėjimo: pabėgioti 3–5 kilometrus, pavažiuoti dviračiu 5 ar 8 kilometrus per dieną arba pavaikščioti šiaurietišku stiliumi bent penketą kilometrų. Tai tikrai padeda palaikyti gerą savijautą. Aš mankštą darau kasdien. Patarčiau tik prabudus lovoje atlikti tempimo, „pasižadinimo“ pratimus, tada, jau atsikėlus, norėsis ir aktyvesnio judesio. Aš „Saulės pasveikinimą“ stengiuos atlikti kasdien. Dabar, kai tokia nuostabi gamta, mankštintis reikia lauke, ir joga pati nuostabiausia gamtoje. Ko tik nepadarysi dėl geros sveikatos!
Gamtoje save pripildę gaivumo, jausitės puikiai. To visiems linkiu.
 

Ne dėl to, kad „reikia“, o savo džiaugsmui


Lietuvos senėjimo prevencijos draugijos prezidentas, nervų ligų gydytojas ir gydytojas psichiatras dr. Julius Neverauskas:
Siekiant būti sveikiems ir gerai jaustis rekomenduotinos dėmesingo įsisąmoninimo metodikos (angl. mindfulness). Įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįsti metodai gali sumažinti stresą ir lėtinį skausmą, tinka pasikartojančiai depresijai, nerimo sutrikimams, priklausomybėms, valgymo ir kt. sutrikimams gydyti.
Įsisąmoninimo metodikos gana paprastos (apie vieną jų žr.: Thich Nhat Hanh;
[url="http://www.youtube.com/watch?v=ikGXa88Oz9U"url]http://www.youtube.com/watch?v=ikGXa88Oz9U[/a];
[url="http://www.youtube.com/watch?v=_vw0KS7kvzY"url]http://www.youtube.com/watch?v=_vw0KS7kvzY[/a].
Jos skirtos gebėjimui koncentruotis, dėmesingumui ir kitoms psichofiziologinėms savybėms, svarbioms įveikiant gyvenimo iššūkius ir stresą, lavinti. Kai fiziniai pratimai atliekami sutelkiant dėmesį į pojūčius ir mintis, jie naudingi ne tik sąnariams ir raumenims, bet ir psichikai. Vienas iš tokių pratimų – ėjimas. Tačiau nuo „šiaip“ pasivaikščiojimo jis skiriasi tuo, kad žmogus jaučia, kiekvienu žingsniu išgyvena būtent tą akimirką – tai dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Taip einant ne tik padažnėja pulsas iki fizinį pajėgumą atitinkančio lygio, bet ir patiriama gerų emocijų. 20 ar 30 minučių tokio pasivaikščiojimo pakaks širdies veiklai suaktyvinti, bet ypač svarbu, kad dėmesingu įsisąmoninimu grįsta veikla, vaizdžiai tariant, atpalaiduoja smegenis. Todėl šis metodas yra vienas veiksmingiausių kelių į gerą fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą. Jo ištakos – budizmo filosofijoje bei praktikose.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai