Paprasti gyvenimo džiaugsmai

Šeštadienio rytas. Kaimynas, kaip įprasta, suka ratus stadionėlyje po langais. Nepavydime nei baltu, nei spalvotu pavydu. Dabar, kai stadionas tapo žydinčia pieva, grįš su lauko gėlėmis jai. Būtent dėl to mes, kepančios blynus bundantiems savo namiškiams ir žvilgčiojančios pro ankstyvą daugiabučio langą, tiesą sakant, truputį pavydime...

Kaip ir kiek dera mankštintis dėl sveikatos ir kokybiškesnio gyvenimo? Kūno kultūra ir pratimai, nuo seno sakė išmintingi gydytojai, gali pakeisti vaistus, tačiau jokie vaistai negali pakeisti judėjimo. Viskas gerai, visi būdai teikia žvalumo: krosiukas, važiavimas dviračiu, valanda krepšinio aikštelėje... Įprastus mankštinimosi būdus šiandien galime derinti su (arba pakeisti) joga, pilates, taiči ir kitais. O kas geriau ar geriausiai?
Įvairių sričių specialistai pateikė įvairių atsakymų. Nauja ir įsidėmėtina (NB*) tai, jog, kaip įrodo mokslo tyrimai, kūno kultūra efektyvesnė ją derinant su kitokio pobūdžio aktyvumu: dėmesingumu, sąmoningumu, stebėsena.
* Nota bene lot. – gerai įsidėmėk

Sportas ar kūno kultūra?
Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius profesorius Albertas Skurvydas:
Sveikatinimo poveikį užtikrinanti ir rekomenduotina aktyvios fizinės veiklos dozė yra 30 minučių kas antrą dieną. Bėgimo, spartaus ėjimo, važiavimo dviračiu ar kitos veiklos tempas turi atitikti fizinį pasirengimą. Kad mankštinimasis taptų įpročiu, svarbūs pavyzdžiai. Tokias iniciatyvas galėtų (ir turėtų) rodyti ir šalies politikai. Tai populiaru JAV, Europoje, Australijoje, kur veikia įvairūs sveikatinimo aljansai ir telkiamos vyriausybinės ir pilietinės jėgos. Nurodymais ar įsakymais žmonių mąstymas, juo labiau įpročiai, nekeičiami. Sveikatos mokymas ir ugdymas yra sudėtinga disciplina, reikalaujanti profesionalių žinių ir specialių metodikų. Didžiajai daliai visuomenės klausimai, kuo sportas skiriasi nuo kūno kultūros, kodėl sportas nieko bendra neturi su sveikata, tebėra painūs. Manau, kad, augant bendram kultūros lygiui, augs ir jos dalies – kūno kultūros – lygis.

Poilsis, susijęs su bėgimo bateliais

VU Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas dr. Pranas Šerpytis:
Mankštos ir sveiko judėjimo būdų yra daug. Jei nemėgsti mankštintis, gali rasti kitokios aktyvios veiklos: sniegą nukask, šunį kelis kartus per dieną pavedžiok, pėsčiomis ar dviračiu darbovietę pasiek. Fizinis aktyvumas tikrai gali tapti ir poilsiu, ir malonumu.
Nederėtų ligų profilaktikos laikyti vien filantropine gydytojų veikla. Svarbu domėtis, ką dėl savo sveikatos galime padaryti patys.
Man fizinė veikla teikia poilsį. Ir kai vykstu į konferencijas, kelionės krepšyje visuomet turiu ir sportinius batelius. Įdomu „kolekcionuoti“ įvairių šalių žmonių požiūrį į lengva ristele bėgantįjį. Lietuvoje, deja, nedažnas pasveikina tokį ryto keistuolį... Keletą kartų pabandžiau Vilniuje važiuoti dviračiu – sudėtinga dėl intensyvių transporto srautų. O jeigu nutiestume patogius ir saugius dviračių takus? Įrengtume zonas, kuriose saugiai galėtų padūkti vaikai?

Mąstydami ir įvertindami

Lietuvos nusipelnęs treneris, ilgametis Lietuvos kūno kultūros akademijos Slidinėjimo, dviračių ir šaudymo katedros vedėjas dr. Albertas Jakubauskas:
Šveicarų mokslininkų rekomenduojama schema pradedantiesiems bėgioti ristele: pirmą dieną 1 min. bėgimo ir 9 min. ėjimo; antrą dieną – 2 min. bėgimo ir 8 min. ėjimo ir t.t. – kol bėgama nepertraukiamai bent 10 min. O praktikoje labai lengva taikyti kitą fizinio krūvio dozavimo metodą: bėgimo ar spartaus ėjimo tinkamiausias jums tempas – kai bėgdami ar eidami dar galėtumėte ir kalbėtis su greta esančiu draugu.
Šiuo metu mano judėjimo programoje – rytiniai kasdieniniai pasivaikščiojimai. Einu sparčiai, naudoju lazdas, beje, galima pritaikyti ir slidinėjimo lazdas. Mano pasivaikščiojimas trunka 20 ar 30 min., įveikiu 11-ka ar 18-ka kalvelių. Po to – mankšta, po jos galiu pradėti dieną, kupiną darbų sode, bityne. Kai sodyboje baigsiu įrengti sporto aikštyną, su kaimo jaunimu švęsime atidarymą. Esu praktikas, ir savo auklėtinius visuomet raginau ne tik siekti rezultatų, bet ir stebėti save, analizuoti, kas jiems sekasi ir kas ne, vertinti ir sąmoningai siekti sportinių tikslų (prof. A.Jakubauskas –Sarajevo žiemos olimpinių žaidynių (1984 m. ) aukso medalio laimėtojo A.Šalnos ir kitų garsių sportininkų treneris – aut. past.) Todėl daugelio jų rezultatai buvo geri ir labai geri.

Ne rezultatų, o vidinės darnos

Sveikatos centro „Amžinoji sandora“ vadovė sporto medicinos gydytoja Aurelija Davydavičienė:
Man priimtina ajurvedos – senovės Indijos medicinos – nuostata: kasdien bet kokiai praktikai skirti apie 20 minučių. Tai gali būti ne tik mankšta, fiziniai pratimai, bet ir kvėpavimo pratimai, joga. O meditacija (ją galima vadinti savotiška autogenine treniruote, proto ramybe) yra ne tik psichinės sveikatos reguliavimas; ji daro poveikį ir fiziniam kūnui: gali pakisti širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimo ritmas. Tai balansuoja visas organizmo sistemas, taip pat imuninę, kas yra labai svarbu šiuolaikiniam žmogui.

Treniruotė kasdien. Kodėl gi ne?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas:
Fizinis aktyvumas ir antsvorio neturėjimas gelbsti nuo ligų. Sveika gyvensena – mankšta, tinkama mityba, geros emocijos ir mokėjimas išvengti stresų – stiprina psichinę ir kūno sveikatą. Aš jau kelios dešimtys metų dieną pradedu baseine ar ant bėgimo takelio, išnaudoju kiekvieną progą sparčiai paėjėti. Kūnui įpratus prie fizinio krūvio, šis tampa būtinas kasdien. Nepasimankštini vieną dieną, ir jautiesi „ne taip“. Į klausimą, ar reikia kitą dieną po treniruotės skirti poilsiui, jėgoms atgauti, atsakau klausimu: „Nuo ko gi ilsėtis?“ Pertraukų tikrai nereikia, o mankštintis kasdien įprastu metu yra ir lengviau, ir maloniau nei retkarčiais.

Linkėjimai pabūti gamtoje

Žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija” prezidentė Danutė Kunčienė:
Per savaitę būtinai reikia 3–4 kartų intensyvaus judėjimo: pabėgioti 3–5 kilometrus, pavažiuoti dviračiu 5 ar 8 kilometrus per dieną arba pavaikščioti šiaurietišku stiliumi bent penketą kilometrų. Tai tikrai padeda palaikyti gerą savijautą. Aš mankštą darau kasdien. Patarčiau tik prabudus lovoje atlikti tempimo, „pasižadinimo“ pratimus, tada, jau atsikėlus, norėsis ir aktyvesnio judesio. Aš „Saulės pasveikinimą“ stengiuos atlikti kasdien. Dabar, kai tokia nuostabi gamta, mankštintis reikia lauke, ir joga pati nuostabiausia gamtoje. Ko tik nepadarysi dėl geros sveikatos!
Gamtoje save pripildę gaivumo, jausitės puikiai. To visiems linkiu.

Ne dėl to, kad „reikia“, o savo džiaugsmui

Lietuvos senėjimo prevencijos draugijos prezidentas, nervų ligų gydytojas ir gydytojas psichiatras dr. Julius Neverauskas:
Siekiant būti sveikiems ir gerai jaustis rekomenduotinos dėmesingo įsisąmoninimo metodikos (angl. mindfulness). Įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįsti metodai gali sumažinti stresą ir lėtinį skausmą, tinka pasikartojančiai depresijai, nerimo sutrikimams, priklausomybėms, valgymo ir kt. sutrikimams gydyti.
Įsisąmoninimo metodikos gana paprastos (apie vieną jų žr.: Thich Nhat Hanh;
[url="http://www.youtube.com/watch?v=ikGXa88Oz9U"url]http://www.youtube.com/watch?v=ikGXa88Oz9U[/a];
[url="http://www.youtube.com/watch?v=_vw0KS7kvzY"url]http://www.youtube.com/watch?v=_vw0KS7kvzY[/a].
Jos skirtos gebėjimui koncentruotis, dėmesingumui ir kitoms psichofiziologinėms savybėms, svarbioms įveikiant gyvenimo iššūkius ir stresą, lavinti. Kai fiziniai pratimai atliekami sutelkiant dėmesį į pojūčius ir mintis, jie naudingi ne tik sąnariams ir raumenims, bet ir psichikai. Vienas iš tokių pratimų – ėjimas. Tačiau nuo „šiaip“ pasivaikščiojimo jis skiriasi tuo, kad žmogus jaučia, kiekvienu žingsniu išgyvena būtent tą akimirką – tai dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Taip einant ne tik padažnėja pulsas iki fizinį pajėgumą atitinkančio lygio, bet ir patiriama gerų emocijų. 20 ar 30 minučių tokio pasivaikščiojimo pakaks širdies veiklai suaktyvinti, bet ypač svarbu, kad dėmesingu įsisąmoninimu grįsta veikla, vaizdžiai tariant, atpalaiduoja smegenis. Todėl šis metodas yra vienas veiksmingiausių kelių į gerą fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą. Jo ištakos – budizmo filosofijoje bei praktikose.

Populiariausi straipsniai

Andrius Mamontovas: gyvenimo prasmė – patirti džiaugsmą, laimę ir meilę

Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiau
Kaip stiprinti širdies raumenį be vaistų?

Pasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Sveikos mūsų drabužių medžiagos

Daugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiau
Papročiai vienija tautą

Prieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiau
Bėgti sveika

Kaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiau
Aktyvios šeimos atostogoms – slidinėjimas

Judėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiau
Kai nieko nesinori: kaip atsipalaiduoti ir gauti energijos?

Šaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiau
Apsinuodyti galima ir žinomais grybais

Kol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiau
Judėjimo džiaugsmas, arba kantrybės lašai į sveikatos ir grožio taurę

Kada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau
Smegenų veiklą aktyvina fiziniai pratimai

„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiau
Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiau
Geriausia Klaipėdos mokinių bendrovė jau dirba su Raudonuoju kryžiumi ir „5 pėdutėmis“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiau
Kelionė į save… baidarėmis

Rugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiau
Pilateso mankšta – daugiau nei judesys

Europoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiau
Kūčių valgiai. Ką gamino mūsų senoliai?

Ar įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiau
Šiaurietiškas ėjimas – judėjimo malonumui ir gerai sveikatai

Norint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau