){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Šlapimo nelaikymo priežastys yra labai įvairios, jų gydymo galimybės – taip pat“, – pastebi vidaus ligų gydytoja Birutė Marija Stankevičienė.
Nustatyta, kad šlapimo nelaiko 1 iš 4 moterų (trečdaliui iš jų ši problema tampa lėtine), 1 iš 10 vyrų, o, pasiekus devintą dešimtmetį, ši bėda abiejų lyčių atstovus kamuoja maždaug tolygiai.
Šlapimo nelaikymą gali lemti nėštumas ir gimdymas, prostatos ir neurologinės ligos, hormoniniai pokyčiai, antsvoris, diabetas, sutrikęs judėjimas, lėtinis kosulys, rūkymas, vidurių užkietėjimas, kitos lėtinės ligos.
Šlapimas dirgina odą, greitai sukelia nemalonų kvapą, nes įsigeria į drabužius ir odą. Ši parausta, pradeda niežėti, gali atsirasti infekcija, pragulų. Kyla ir kitų bėdų. Žmonės vengia gerti skysčių, ir tai skatina organizmo dehidraciją. Kyla socialinių ir psichologinių problemų: mažėja pasitikėjimas ir savigarba, ribojamas socialinis bendravimas, atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, veiklos, neretai net vengiama išeiti iš namų.
Pasak gydytojos B.M. Stankevičienės, svarbios su šia bėda kovoti neleidžiančios priežastys yra mitai, kad šlapimo nelaikymas yra natūralus dalykas senstant, kad šios bėdos negalima kontroliuoti ar gydyti. Esą nelaikantys šlapimo žmonės yra seni, ligoti. Taip dažnai mano vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, vengdami kalbėti šią bėdą.
„Dirbu su įvairaus amžiaus žmonėmis, treniruoju pagyvenusias moteris ir Lietuvos veterinarijos akademijos studentes, su moterimis pasikalbame įvairiais klausimais. Šlapimo nelaikymas – ne tik pagyvenusiųjų bėda. Visko būna ir jaunoms studentėms, ypač po pirmo gimdymo”, – sakė aerobikos trenerė Joana Bartaškienė, pastebėdama, kad ši bėda nėra nepataisoma. Pirmas ir natūraliausias būdas su ja kovoti – specialūs pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti.
Yra keli šlapimo nelaikymo tipai – lėtinis ir ūminis, praeinantis. Lėtinis šlapimo nelaikymas dar skirstomas į dirgliąją šlapimo pūslę, įtampos šlapimo nelaikymą, persipildymo, funkcinį ir mišrų šlapimo nelaikymą.
„Dažniausiai šlapimas nelaikomas dėl dirglios šlapimo pūslės, kai staiga atsiranda nenumaldomas noras šlapintis ir trumpam nesulaikoma šlapimo, šlapinamasi dažnai (dažniau negu 8 kartus per dieną ir daugiau negu kartą per naktį) ir įtampos šlapimo nelaikymo, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant. Nustatyti nesudėtinga, o gydymo galimybės plačios – tereikia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus“, – sakė B.M.Stankevičienė.
Šlapimo nelaikymo gydymo galimybės yra įvairios. Tai ir fiziniai pratimai, ir vaistai, chirurginis gydymas, slaugos priemonės. Paprasčiausi, nuo kurių ir reikėtų pradėti, yra specialūs mankštos pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti. Apie juos medikai paprastai tepasako trumpai– reikėtų stiprinti tarpvietės raumenis, daugiau pasikonsultuoti praverstų su kineziterapeutais ar sporto treneriais.
„Dubuo yra raumenų, išsidėsčiusių ties kūno liemeniu, prisitvirtinimo pagrindas. Jie ypač padeda kontroliuoti laikyseną ir pilvo tonusą, suteikia atramą vidaus organams. Tarpvietės raumenys gali susilpnėti ar būti pažeisti dėl įvairių priežasčių: gimdymo, amžiaus ar sumažėjus raumenų tonusui, jeigu nepakankamai mankštinamės. Juos sustiprinti galima atliekant tinkamus pratimus. Kuo dažniau juos mankštinsime, tuo jie bus stipresni. Stiprindami tarpvietės raumenis, geriname savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą, didiname seksualinį pasitenkinimą“, – pasakojo gydytoja B.M.Stankevičienė. Tuo neabejoja ir aerobikos trenerė J.Bartaškienė.
Pasak jos, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kaip svarbu reguliariai mankštintis, bet specialūs pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti daromi palyginti retai, nors jie yra labai nesudėtingi ir gerai žinomi nuo praėjusio amžiaus vidurio.
Pratimai, stiprinantys dubens ir tarpvietės raumenis, dar vadinamus ir meilės raumenis, vadinami Kėgelio pratimais, vokiečių gydytojo Arnoldo Kėgelio pavarde. Šis gydytojas 1952 metais, nagrinėdamas šlapimo nelaikančių žmonių problemas, pasiūlė pratimų kompleksą, kurie labai pagerindavo tokių ligonių savijautą ir gyvenimo kokybę. Jie skirti būtent dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti.
Vėliau pastebėta, kad Kėgelio pratimai labai naudingi moterims, kurių po gimdymo nusilpę dubens raumenys, nusileidusi gimda. Nuolatinė tokia mankšta taip pat padeda esant kai kurioms seksualinėms problemoms, pavyzdžiui, kai sunkiau pasiekiamas orgazmas. Ji naudinga ir moterims, ir vyrams po mažojo dubens srities operacijų, taip pat turint antsvorio, užkietėjus viduriams, esant neurologiniams pažeidimams.
Kėgelio pratimus daryti yra labai paprasta ir atlikti galima visur – gulint ant grindų, stovint ar sėdint ant kėdės, važiuojant autobusu, parduotuvėje ar žiūrint televizorių. Juos gali padaryti bet kokio amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonės. Rezultatų galima tikėtis jau po kelių savaičių ar mėnesių.
Svarbiausia pratimus atlikti reguliariai. Pirma, turbūt svarbu suprasti, kur šie raumenys yra. Pradėkite šlapintis, o tada pabandykite staiga valingai sustabdyti šlapinimosi srovę. Tai padaro reikiami raumenys. Norint juos treniruoti, reikia įtempti 3-10 sekundžių, po to atpalaiduoti. To galima lengvai išmokti, šlapinantis vis sulaikant ir atleidžiant šlapimo srovę.
Pratimą kartoti reikėtų 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Teigiama, kad, atliekant tokius pratimus, teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų.
Nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kuriuos vargina įtampos šlapimo nelaikymas, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant, gali sau padėti įpratę įtempti tarpvietės raumenis ir tik tada nusikosėti, čiaudėti, kažką kelti. Jeigu tai taps įpročiu, jis padės kontroliuoti šlapimo pūslę.
Daugelį šlapimo nelaikymo priežasčių galima kontroliuoti profilaktinėmis priemonėmis. Tam visų pirma reikia treniruoti šlapimo pūslę, didinant laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Jeigu iš pradžių šlapinamasi kas dvi valandas, reikia stengtis šį laiko tarpą po truputį, bent po 15–20 minučių ilginti.
Siekiant sumažinti šlapimo pūslės dirginimą, rekomenduojama sumažinti kavos gėrimą iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, nerūkyti ir imtis priemonių, kad viduriai nebūtų užkietėję. Tam reikia valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulų turtingo maisto, gerti po 2 litrus vandens per dieną.
Labai svarbu kontroliuoti ir svorį, mat žinoma, kad antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę