){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visų pirma – netingėti ir rūpintis savo sveikata (šypsosi...).
Variantų gali būti įvairių:
Rytinė higieninė mankšta, susidedanti iš 8–12 pratimų. Trukmės laikas – 10–15 min.
Pasirinktinai atliekami fiziniai pratimai, jų apie 25, kurių kiekvieną kartokite po 8 kartus. Trukmė 15–20 min.
Dozuotas ėjimas. Patartina per dieną nueiti 3-4 km. Ėjimo greitis – 100–130 žingsnių per minutę.
Bėgimas ristele arba kaitalioti: bėgimas, ėjimas, bėgimas, ėjimas. Trukmė – 15–20 min.
Važiavimas dviračiu iki 30 km. Greitis – 20 km per 1 val.
Lėtas plaukimas baseine 15–20 min.
Slidinėjimas lygioje vietoje. Trasos ilgis – iki 15 km.
Reumatoidinis artritas paprastai pasireiškia rytiniu sąnarių sustingimu, sunku būna atsikelti iš lovos, vargina skausmai. Todėl rytais reikia daryti elementarius rotacinius judesius, pradedant nuo smulkiųjų iki stambesniųjų, nuo apatinių viršutinių sąnarių link, t.y. judinti, mankštinti kojų pirštų sąnariukus, pėdas, plaštakas, alkūnes, kelius, juosmenį, klubus, pečius, kaklą. Pakui lėtai pasitampyti, pasirąžyti.
Verta įsigyti medinę lazdelę ir su ja daryti paprastus pratimus, kurie gerina sąnarių paslankumą. Pavyzdžiui, paimame lazdelę plačiai ties šonais ir keliame ją iš lėto virš galvos, pabūname, po to nuleidžiame.
Atkreipkite dėmesį: namuose naudinga turėti ir elastines gumas, kurias tempiant į šalis, virš galvos yra stiprinami raumenys.
Pirmiausia apšilkite. Pavyzdžiui, kelias minutes pabėkite vietoje. Paprastai, kai skauda juosmenį, yra sutrumpėję užpakaliniai šlaunų raumenys, todėl tikslinga daryti tempimo pratimus, kurie tuos raumenims sustiprina. Tinka atlikti pratimus, kurie stiprina pilvo, sėdmenų, nugaros raumenis.
Labai atsargiai, lėtai reikėtų daryti pratimus kaklo, pečių srityje, galvos palenkimus, sukimus.
Atkreipkite dėmesį: atliekant pratimus gulint ant pilvo ar nugaros, kulnus reikėtų tempti į viršų, pirštus nukreipiant į save.
Po stuburo išvaržos operacijų reikia stiprinti pilvo, nugaros ir kojų raumenis, gerinti raumenų tonusą, stuburo paslankumą. Pratimus reikia atlikti labai lėtai, atsargiai, iki skausmo pojūčio. Kiekvieną pratimą rekomenduojama kartoti 8–10 kartų.
Štai keli pratimėliai:
Gulime ant nugaros. Kojos sulenktos per kelius. Keliame galvą, pečius, tiesiame rankas ir pirštais stengiamės pasiekti kelius. Po to grįžtame į pradinę padėtį.
Gulime ant nugaros, rankos išilgai liemens. Keliame dubenį, įtempiame sėdmenis, palaikome kelias sekundes ir grįžtame į pradinę padėtį.
Dar svarbus dalykas yra nuolat kontroliuoti savo laikyseną, vaikščioti įtempus pilvo raumenis. Naudinga namuose atlikti šį pratimą. Atsistokite prie sienos, kad į ją remtųsi jūsų kulnai, blauzdos, sėdmenys, mentės ir pakaušis. Tokioje padėtyje pastovėkite kelias minutes.
Atkreipkite dėmesį: keletą mėnesių rekomenduojama stovėti, vaikščioti, gulėti ir vengti ilgesnio sėdėjimo.
Reikėtų kontroliuoti pulsą. Maksimalus pulsas fizinio krūvio metu yra 220 minus žmogaus amžius. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojamas pulsas turėtų būti apie 70 proc. maksimalaus pulso. Pavyzdžiui, 60-ties metų amžiaus žmogui fizinio krūvio metu rekomenduojama pasiekti pulsą ne didesnį kaip 120 dūžių per minutę.
Kokį fizinio aktyvumo būdą pasirinkti? Tinka dozuotas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu (galima stacionariu), saugūs fiziniai pratimai prie sienelės. Vyresniame amžiuje naudinga paplaukioti baseine. Plaukimas visapusiškai lavina kūno raumenyną, didina sąnarių paslankumą, stiprina raumenis, ypač pečių juostos ir čiurnos bei kelio. Plaukimas stiprina nugaros, stuburo raumenis, padeda atsipalaiduoti, pašalina nuovargį.
Atkreipkite dėmesį: dėl fizinių pratimų, jų dažnumo bei intensyvumo verta pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju.
Fizinius pratimus tikslinga pradėti nuo paprastesnių, lengvesnių, palaipsniui didinant sąnarių paslankumą, baigiant sudėtingesniais, kurie stiprintų įvairių raumenų grupes. O fizinės programos pabaigoje būtinai vėl atlikite keletą lengvesnių pratimų, kad sumažėtų pulso dažnumas.
Atkreipkite dėmesį: privaloma taisyklė – nesvarbu, kokius atliksite pratimus, pradžioje būtina lengvai apšilti.
Bėgiojant reikėtų laikytis teisingos bėgimo technikos. Bėgant korpusą ir kaklą reikia laikyti tiesiai, galvą pakelti, žvilgsnis turi būti nukreiptas į priekį per du žingsnius prieš save. Rankos atpalaiduotos ir sulenktos per alkūnes. Žingsnis maždaug 2–3 pėdų ilgio. Kvėpavimas lengvas, gilus ir ritmiškas, pulsas minėtasis maksimalus leistinas. Po bėgimo nesustokite, lėtai pavaikščiokite, giliai kvėpuokite, galite sulaikyti kvėpavimą iškvėpę. Jei pajausite pykinimą ar svaigimą, atsigulkite ant nugaros, kad kojos ir galva būtų viename aukštyje, ir pagulėkite 10 min.
Jeigu fizinių pratimų metu ar po jų labai padažnėja pulsas, vargina nemalonūs jutimai krūtinės srityje, spaudžia širdį, sunkėja kvėpavimas, blogėja miego kokybė, reikėtų susirūpinti. Verta pasikonsultuoti su fizinės medicininės reabilitacijos gydytoju ar kineziterapeutu dėl fizinio krūvio sumažinimo ar fizinių pratimų pakeitimo.
Atkreipkite dėmesį: užsiimant fizine veikla pagal sveikatos programą, reikėtų stengtis nepervargti, nepersitempti.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę