Beveik dvi savaites būklė buvo labai sunki. “Ji tiesiog geso akyse, - pasakojo motina. - Viduriavo, vėmė, nieko nevalgė, buvo aukšta temperatūra”. Požymiai rodė smegenų ligą. Atlikus tyrimus Rimantei buvo nustatytas smegenų kamieno encefalitas. “Du mėnesius išgulėjo ištikta komos. Tas laikas mums buvo ištisas gyvenimas, neįmanomas paaiškinti jokiais žodžiais. Namo Rimantę parsivežėme, kai ji jau buvo atgavusi sąmonę, reagavo į aplinką, nors nei rankų, nei kojų nevaldė. Parnešę padėjome ant lovos, ir ji sudribo kaip skudurėlis”. Liko gyva, bet sužalota.
Pusantrų metukų sulaukusi mergaitė tuomet kentė nežmoniškus skausmus, todėl nė akimirkos negalėjo ištverti be tėvų. Gyveno ant jų rankų. Ypač naktimis. Pusę nakties nešiodavo tėtis, kitą pusę - mama. Stiprūs skausmai kankino mergaitę beveik metus. Tačiau po pusmečio buvo ištrauktas zondas, pro kurį ji buvo maitinama. Po truputį pradėta pratinti valgyti šaukšteliu.
Pamažu ir patys tėvai įprato prie savo pasikeitusio gyvenimo, tapusio kasdienybe. Ir taip jau trylika metų. Bet viltis visuomet rusena šalia. Gal dar įvyks stebuklas. Medikai sakė: bandykite viską. Tai tokia liga, kad kartais nežinai, kaip gali pakrypti. Jie ir bando. Išgirdę apie kokį nors garsų gydytoją ar ekstrasensą, abu veikia nedvejodami. Tuo metu, kai duktė buvo komos būklės, tėvas pabuvojo net Pskovo srityje - mat išgirdo apie tenai gyvenantį ekstrasensą Deimantą, kadaise išgydžiusį V.Tereškovos vaikutį. “Mane nustebino gražiai sutvarkyta aplinka. Jo namas šalia apleistų kaimo trobesių atrodė kaip pilis - V.Tereškova taip atsidėkojo už išgydytą vaikutį. Tačiau daug labiau nustebino to žmogaus vidinė stiprybė. Manau, kad parsivežtas iš jo “energijos vanduo” suteikė tvirtybės ir mano dukrai. Šį žmogų laikau vienu iš trijų, išgelbėjusių dukrai gyvybę”.
Antrasis žmogus buvo paprasta seselė. “Ilgai nenustačius diagnozės, iš Santariškių vaikų ligoninės mergaitė buvo perkelta į infekcinį skyrių, nes manė, kad susirgo tymais. Ten priežiūra buvo labai menka. Ir vieną dieną staiga pastebėjau, kad duktė miršta: pradėjo visa juoduoti. Buvo šeštadienis, budėjo tik viena gydytoja. Niekada nepamiršiu jos pavardės nei to, kaip ilgai man ją teko įkalbinėti, kad pažiūrėtų, kas atsitiko mano vaikui. Pagaliau sutiko žvilgtelėti. Bet nepamatė to, kas buvo taip akivaizdu, ir seselei liepė suleisti raminamųjų. Po dvidešimties minučių Rimantę vėl ištiko toks pat priepuolis. Gydytoja liepė suleisti dar vieną tokią pačią raminamųjų dozę. Kai viskas pasikartojo dar po pusvalandžio, labai supykusi, kad jai trukdau, gydytoja liepė suleisti trečią raminamųjų dozę. Tačiau seselė, išėjus gydytojai, tarė: Aš daugiau neleisiu. Trys dozės tokiam vaikui - mirtinos. Tada jai padedant susukau dukrą į antklodę ir nunešiau į reanimaciją, kur buvo suteikta pagalba”.
Iki šešerių metų Rimantė gyveno namuose, daugiausia laiko praleisdama su mama. Tačiau sužinoję apie ugdymo centrą “Viltis”, kuriame mokosi neįgalūs vaikai, Rimantės tėvai irgi nutarė leisti tenai savo atžalą. Ir dabar rytais važiuodamas į darbą tėvas užveža dukrą į mokyklą, o vakarais grįždamas parveža namo. “Iš pradžių mudviem su Rimante buvo labai sunku vienai be kitos”, - prisimena mama. Netrukus jos apsiprato. Dabar mano, kad tiek, kiek ji išmoko mokykloje, namuose būtų buvę sunku išmokyti.
“Abi dukros yra priėmusios Pirmąją Komuniją. Atrodė nerealu, kad ir Rimantė galėtų. Tolima svajonė tapo gana reali, kai mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, tikybos pamokas. Ir tai, kas rodės nepasiekiama, pagaliau išsipildė. Vasarą Rimantė tapo katalike”.
Rimantei patinka mokytis. Tėvai juokiasi, jog net susirgusi ji nenori pasilikti namuose, nes ką veiksi visą dieną sėdėdama vežimėlyje. O mokykloje viskas kaip sveikiems vaikams: pamokos, fizinio lavinimo užsiėmimai, būreliai. Ten - savas ritmas, savos taisyklės, savas gyvenimas ir... savos paslaptys, pokalbiai, išdaigos, pokštavimai. Jei kuriam sunku sudėlioti lūpomis žodį, kiti iškart pajunta, ką norėta pasakyti. Be to, vaikai bendrauja ir ženklais, išmoktais mokykloje, o kas nevaldo abiejų rankų, naudojasi prie galvos pritvirtinta rodyklėle.
Savaitgaliais šeima važiuoja į kaimą Ukmergės rajone. Ten mergaitė ištisas dienas praleidžia lauke. Labdaros fondas yra padovanojęs šeimai specialų dviratį su vežimėliu. “Atvažiuojame į kaimą, sėdamės abu su Rimante ant to dviračio ir važiuojame per kaimelį”, - prisimena prabėgusių vasarų malonumus Rimantės tėtis. Bet ir mieste jis mėgsta važinėtis su dukrele. Kai reikia aktyvios veiklos ir organizuotumo - visuomet šalia tėtis. O kai darbui atlikti prireikia kantrybės ir susikaupimo, padeda mama. Kartu su mama Rimantė siuvinėja: mama įveria adatą, ji ištraukia. Nestokodama tėvų dėmesio ir visiško atsidavimo jos gyvenimui, mergaitė puikiai yra įsiliejusi į normalų gyvenimą. Tik vienas trūkumas - negali valdyti kūno, negali vaikščioti, normaliai sėdėti ir sunkiai taria skiemenis. Ir visuomet, kai ji ką nors daro, reikia būti šalia, padėti jai, palaikyti, nes besisukiodama, pagauta įkvėpimo ji viską netyčia išsklaido į šalis, o beskaitydama “pameta” eilutes.
Vasarą Rimantė laimėjo piešinių konkursą, vykusį Druskininkuose. Jos piešiniai labai saviti, įdomūs. Tačiau ji dar ir poetė, - bet eilėraščius rašo ne visai viena, dažnai jai padeda tėtis, - ir muzikantė. Bevartydama albumą vienoje nuotraukoje pamačiau Rimantę prie muzikos instrumento su ant riešo pritvirtintu smėlio maišeliu. “Truputį padeda koordinuoti judesius”, - pastebėjusi mano nesuvokimą, kam tas smėlio maišelis, paaiškina mama.
Sesuo Jurgita Rimantei - kaip tikra mama. Šiemet abi buvo išvažiavusios į stovyklą. Gyveno palapinėje miške. “Bijojome išleisdami. Namuose blogai miega, kaip bus svetimoje vietoje? Bet grįžo laiminga”, - prisimena mama.
Pastatyta į specialų, paties tėvo sukonstruotą stovą, Rimantė mėgsta žiūrėti į save veidrodyje, šypsotis. Ji džiaugiasi savo laimėjimais, be galo myli savo šeimą ir yra labai rūpestinga - iškart pajunta, jei kas nors atsitinka artimam žmogui. Nuo žmonių, nuo minios pavargsta - savoje aplinkoje jaučiasi saugi ir rami. Paklausta, kuo norėtų tapti užaugusi, nusišypso, pamuisto galvelę ir sunkiai, tačiau besišypsančiu veidu prataria: “Aktore arba manekene”.
Kartais paprašo uždegti žvakę ir užsidariusi ilgai rymo viena kambaryje. Dažnai išeina apsiverkusi. “Juk nebe maža, supranta”. Ir būdama tarp sveikų vaikų ilgai neišlaiko: “Važiuokim namo. Negaliu”.
Jau ryškūs trylikametės brendimo požymiai. Dar vieną viltį pakiša medikai: prasidėjus mėnesinėms jos būklė gali pasikeisti. O jeigu tai į gera?!
Kol kas, kaip ir visos mergaitės, paklausta, ar patinka koks nors klasės berniukas, Rimantė droviai nusuka galvelę į šoną. “Patinka, kaip nepatiks. Juk ir aš pats pirmąkart įsimylėjau būdamas antrokas”, - pateisina tėtis mamos užuominas apie tai, kad ne sykį yra pastebėjusi šešiolikmečio klasės draugo Vytenio bandymus būti arčiau Rimantės.
Tačiau puoštis mergaitė mėgsta. Ant laibų pirščiukų užmauti žiedeliai, o vos mums susitikus gestais paprašo, kad sesuo paleistų plaukus: noras gražiai atrodyti - įgimtas, kaip ir visų mergaičių.
Rimantė turi daug draugų, su daug kuo susirašinėja, susitinka. Gal gatvėje matydami nevalingai galvytę ir kūnelį judinančią mergaitę, kiti ir pagaili, bet su pažįstamais Rimantė bendrauja taip, tarsi būtų visiškai sveika. Juk ji ir yra tokia - protinga, aukšta pagal metus, graži, tik fiziškai neįgali.
“Bendraujame kaip su sveiku vaiku. Žinoma, labiau palepinam, išpildome visus jos norus, ką galime išpildyti. Būna, kad ir supykstam - bet nedažnai. Juk ką gali iškrėsti visuomet sėdėdama vežimėlyje, visuomet stebima? Pabari, o paskui gailiesi. Širdy pasidaro taip negera...”, - pasakoja mama.
Šeima priklauso Cerebrinio paralyžiaus asociacijai, įsikūrusiai Vilniuje, organizuojančiai ir buriančiai panašaus likimo žmones. “Mūsų bėda - ne pati baisiausia, - nuoširdžiai įsitikinusi Rinkevičių šeima. - Juk kiek daug yra sunkių ligonių, visiškai paralyžiuotų, kuriems reikalinga kitų pagalba. Yra tokių, kurie visai nemato pasaulio. Jiems daug baisiau. O mes su Rimante visur važinėjame. Esame įpratę prie tokio gyvenimo, ir jis atrodo natūralus”.
Tėvai prisipažįsta net nemokantys kitaip gyventi. Kai Rimantė su seserimi Jurgita buvo išvažiavusios į stovyklą ir jiedu liko visai vieni, net išsigando tos vienatvės. “Vieni būti nebemokame. Neduok Dieve. Dukra - mūsų didžiausias džiaugsmas ir prasmė. Meilę ji rodo turbūt kokį dešimt kartų labiau nei vyresniosios. Dažnai tenka girdėti esą tai - bausmė už praeities klaidas. Atsisėdi, permąstai savo gyvenimą: niekam nieko bloga nesame padarę. Tai už ką šitaip? Bet esame labai dėkingi likimui, kad mums ją išsaugojo.
Labiausiai, žinoma, gąsdina ateitis. Bet, kol pajėgiame... Viskas Dievo valioje...
Kai rengiausi išeiti, už lango jau švietė mėnulio pilnatis - Rimantė ir vėl nemiegos, tyliai pagalvojau, prisiminusi, kaip tėvas sakė, kaip sunku mergaitei užmigti, kai šviečia pilnatis. Po visą kambarį Rimantės neklusnių rankų išdraikyti gulėjo albumai su nuotraukomis, piešiniai, lipdiniai, padovanoti mamai, tėčiui, seserims - savitas, šiltas meilės ir pasitikėjimo įrodymas.
Tėvų gyvenimas - kasdienis buvimas šalia…
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę