Verta visuomet būti tikram, kad organizmui netrūksta vitamino D

Orams tampant vis žvarbesniems ir aplinkoje knibždant pavojingiems virusams, reiškinys, kai žmonės ieško apsaugos nuo ligų būdų, tampa visiškai natūraliu. Vienas iš populiariausių imuninės sistemos stiprinimo būdų – vitaminas D, kurio mūsų platumoje trūksta daugumai asmenų. Be to, paskutiniu metu atsiranda duomenų, kad vitaminas D gali palengvinti COVID-19 ligos eigą. Vis dėlto nereikėtų persistengti - jo nesunku ir perdozuoti, mat šis riebaluose tirpus vitaminas turi savybę kauptis organizme. Ką apie šį vitaminą reikėtų žinoti kiekvienam iš mūsų ir kodėl taip svarbu visuomet būti tikram, kad organizmui netrūksta vitamino D? 

 

 

Vitamino D svarbą būtų sunku išmatuoti 

 

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas. Organizme jis veikia kalcitrioliu vadinamos formos pavidalu, kuri dar žinoma kaip vitaminas D3 arba 1,25-dihidroksikalciferolis. Vitaminas D arba kalcitriolis organizme atlieka daugybę funkcijų. Vienos svarbiausių – kaulų augimo, atsinaujinimo ir mineralizacijos palaikymas; kalcio bei fosforo rezorbcijos stimuliavimas plonajame žarnyne. Itin daug reikšmės vitaminas D turi tuomet, kai vaikas auga ir jo reikšmė nesumažėja iki 30-tojo gimtadienio, kai kaulų masė ir tankis pasiekia piką. Vis dėlto vitaminas D reikalingas ne tik po gimimo, kai kūdikis jo gauna aliejinio tirpalo pavidalu (kartais skiriami ir vandens pagrindo vaistiniai preparatai), tačiau jis būtinas ir jau suaugusiems žmonėms, nes padeda palaikyti kaulų struktūrą ir mažinti senatvinės osteoporozės riziką. Vitaminas D dalyvauja ir kituose procesuose, pavyzdžiui, jis svarbus širdies ir raumenų veiklai, insulino apykaitai, imuninės sistemos pilnavertiškumui, geros psichologinės sveikatos palaikymui, žaizdų gijimui. 

 

 

Vitaminas D organizme gaminamas saulės pagalba ir gaunamas su maistu 

 

Vitamino D gamybai organizme itin svarbi saulė, mat veikiant tam tikro ilgio UV spinduliams, jis gaminamas specialiose odos epidermio ląstelėse. Vitaminas D gaunamas ir su maistu – itin daug jo menkių kepenėlių aliejuje (dauguma jį žino kaip žuvų taukus) ir kitose riebiose žuvyse, pavyzdžiui, laukinėse lašišose. Vertėtų atsiminti, kad vitamino D galima rasti ne tik žuvyje ir jos produktuose. Pienas ir kiaušinių tryniai ar avokadai – kiti puikūs vitamino D šaltiniai. Tam, kad iš maisto būtų gaunamas pakankamas vitamino D kiekis per parą, kasdien reikėtų valgyti jūroje sugautą riebią žuvį ir jos paskanauti mažiausiai po 100 gramų. Kadangi tai praktiškai neįmanoma arba labai sudėtinga (kaip ir gauti tiek saulės poveikio, kiek reikėtų normaliam D kiekio organizme palaikymui), dažniausiai tenka vartoti žuvų taukus ar kitus vitamino D turinčius maisto papildus. Itin dažnai vitamino D pritrūksta nepilnavertę mitybą turintiems asmenims, kai vengiama tam tikrų produktų, atsisakoma gyvulinės kilmės maisto ir panašiai. Vertėtų atsiminti, kad į organizmą patekęs vitaminas D yra neaktyvus, ir, veikiant organizmo fiziologiniams procesams, jis turi virsti aktyvia forma. 

 

 

Įprasčiausias scenarijus – vitamino D trūkumas 

 

Lietuvos gyventojams šio vitamino dažniausiai trūksta. Žinoma, labai svarbu atlikti reikiamus tyrimus ir įsitikinti, kokia dozė turėtų būti paskirta individualiai. Kai vitamino D trūkumas nedidelis, jo patariama vartoti tik profilaktinėmis dozėmis. Kai aptinkamas jau didesnis vitamino D trūkumas, tuomet šios dozės gali būti didinamos. Pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų per parą reikėtų gauti 400 TV vitamino D, vyresniems vaikams ir suaugusiems ši rekomenduojama dozė padidėja pusantro karto, t.y. 600 TV. Tuo tarpu vyresniems žmonėms naudinga kasdien gauti po 800 TV vitamino D. Šiaip ar taip, tai tik rekomendacinio pobūdžio skaičiai, kurie gali labai svyruoti. Visuomet geriau pasitarti su gydytoju ir atlikti vitamino D kiekį organizme padedančius nustatyti tyrimus, nei pasikliauti savigyda ir spėliojimais. 

 

 

Pagrindiniai šio vitamino trūkumo simptomai 

 

Vitamino D trūkumo ir pertekliaus simptomai pasireikšti gali ne visuomet, be to, kartais jie gali ir suklaidinti. Kad trūksta vitamino D, galėtų rodyti dažniau pasikartojančios infekcinės ligos, sunkiai gyjančios žaizdos, apatiška ir depresinė nuotaika, raumenų ir kaulų skausmas bei jų sutrikimai, pavyzdžiui, plika akimi nematomas kaulų retėjimas, dėl kurio itin išauga savaiminių kaulų lūžių rizika. Geriausia nelaukti pavojingų vitamino D trūkumo komplikacijų, pavyzdžiui, rachito ar osteomaliacijos (kaulų suminkštėjimo) ir šio vitamino kiekiui organizme skirti ypatingą dėmesį. Nesunku suprasti, kad šio vitamino vaidmuo organizme labai svarbus. Jis atsakingas už daugybę fiziologinių procesų bei fizinę ir psichologinę žmogaus sveikatą. 

 

 

Parengė: farmacininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai