Prieraišioji tėvystė

Visais laikais vienas svarbiausių žmonijos tikslų buvo susilaukti palikuonių ir išauginti juos dorais žmonėmis. Kai kurie šiuolaikiniai tėvai stengiasi sėkmingai suderinti savo karjerą, asmeninį tobulėjimą ir vaikų auginimą, o kai kurie vaikų auklėjimui atsiduoda besąlygiškai ir pripažįsta tai kaip pagrindinę savo misiją – lieka su jais namuose tiek laiko, kiek reikia ir neskuba vesti savo vaikų į formaliojo ugdymo įstaigas. 

 

Ar auginti vaikus tikrai taip paprasta?

Vaikų auginimas iš tikrųjų nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Egzistuoja daugybė patarimų ir mokslinių teorijų, kaip auginti ir rūpintis mažyliais. Tikriausiai ne vienam jaunam tėveliui yra tekę girdėti įvairiausių patarimų „daug nenešiok, nes pripras“, „jam dar ne laikas valgyti, nes teisingiausia vaiką maitinti pagal grafiką“, „jei viską leisite, tikrai jį be galo išlepinsite ir paskui nesusikalbėsite“, „ar ne per dažnai jį maitinate krūtimi?“. Tikroji tiesa yra ta, kad patys tėvai geriausiai žino, kaip auginti ir rūpintis savo vaikais. 

 

Kas yra prieraišioji tėvystė?

Prieraišioji tėvystė (angl. attachment parenting)  yra viena iš tėvystės rūšių. Šią tėvystės rūšį pasirenka patys tėvai ir sąmoningai stengiasi su savo kūdikiu sukurti kuo artimesnius, prieraišius santykius. Tokiems santykiams pasiekti pasitelkiami įvairūs rūpinimosi savo mažyliu būdai, kurie padeda sukurti itin glaudžius ryšius. Šie rūpinimosi būdai apima ir fizinę, ir psichologinę kūdikio bei vyresnio vaiko gerovę. Prieraišioji tėvystė pripažįsta ir skatina vadovautis vaikų auginimo instinktais, nes būtent instinktai yra patys teisingiausi, universaliausi ir visame pasaulyje galiojantys auginimo principai. 

 

Kaip atsirado prieraišiosios tėvystės sąvoka?

Prieraišioji tėvystė pirmą kartą paminėta Junginėse Amerikos Valstijose. Vaikų gydytojas ir slaugė, sukūrę daugiavaikę šeimą ir parašę ne vieną knygą apie prieraišiąją tėvystę teigia, kad kiekvieni tėvai instinktyviai žino, kaip rūpintis savo vaikais. Searsų šeimos idėjos išgarsėjo visame pasaulyje. Šios idėjos paremtos ne tik pediatro ir slaugės pasaulėžiūra, asmenine vaikų auginimo patirtimi, bet ir psichoanalitinėmis žiniomis, vaikų psichologinės ir fizinės raidos principais. 

 

 Kas svarbiausia prieraišiojoje tėvystėje?

Svarbiausia yra užmegzti stiprų ryšį su vaiku, sukuriant jam saugumo jausmą. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų sukurtas ryšys ypač reikalingas pilnaverčiam mažylio vystymuisi ir turi įtakos visam jo likusiam gyvenimui. Tėvai turi stengtis visiškai patenkinti vaiko poreikius, kurie yra ne tik fiziniai (pavyzdžiui, pilnavertė mityba, švari ir patogi apranga, kokybiškas miegas, saugi ir šilta namų aplinka), bet ir emociniai (pavyzdžiui, šiltas apkabinimas, paguoda susižeidus, nuoširdus dėmesys, nuoskaudų išklausymas, kai to labiausiai reikia). Tėvai turi suprasti, kad jie turi kasdien padėti mažyliui, nes jis pats negali patenkinti visų savo poreikių. Labai svarbus tėviškas jautrumas, atvirumas, įsiklausymas. Būtina stengtis suprasti vaikų kalbą. Empatija ir mėginimas atsidurti vaiko vietoje neabejotinai padeda suvokti kūdikio ir ūgtelėjusio vaiko norus. Tėvai turi būti kantrūs, nes kartais nelengva suprasti, ko vaikui iš tikrųjų reikia. Skatinamas nuoširdus pokalbis ir įsiklausymas.  Draudžiamos bet kokios smurto rūšys. Itin svarbus jautrumas, atsakas ir buvimas kartu. Būtina suprasti, kad tik užtikrinant pilnavertį visų poreikių patenkinimą galima tikėtis, kad vaikas sėkmingai augs ir vystysis visomis prasmėmis. 

 

Kokiais principais remiasi prieraišioji tėvystė?

Nėštumui ir tėvystei būtina pasirengti. Į vaiką reaguoti reikia kuo jautriau, stengtis kuo dažniau jį liesti, glausti šalia savęs. Vaikas turi būti maitinamas su meile, o jo miego aplinka turi būti saugi. Mažylio priežiūra turi būti pagrįsta meile, o auklėjimas turi būti pozityvus, teikiantis džiaugsmą ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams. Prieraišioji tėvystė turi padėti pasiekti visos šeimos gerovės ir darnos bei pripildyti kasdienybę nuoširdaus atsidavimo, meilės bei jautrumo. 

 

Teigiama, kad prieraišioji tėvystė turi būti priimama ne kaip taisyklių rinkinys, o kaip gyvenimo būdas. Puikūs prieraišiosios tėvystės taikymo pavyzdžiai yra kūdikio žindymas pagal poreikį, dažnas jo nešiojimas (galima naudoti specialias ergonomines nešiokles), kuo ilgiau trunkantis auklėjimas ir ugdymas namuose, kalbėjimasis su mažyliu visada, kai jam to reikia. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai