Visų mirusiųjų paminėjimo dieną, arba Vėlines, pirmą sekmadienį po Sekminių pasiūlė švęsti Izidorius Sevilietis (VI–VII a.). Vėliau, IX a., Anatolijus Macietis pasiūlė Vėlines švęsti kitą dieną po Visų Šventųjų šventės, o 998 m. Kliuni vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines švęsti lapkričio 2 d. Ilgainiui ši data išplito po visas bažnyčias ir vienuolynus.
Su šia švente yra susijusi legenda apie tai, kaip piligrimas, vykstantis iš Šventosios žemės, buvo audros išmestas į nuošalią salą. Ten gyvenęs atsiskyrėlis jam papasakojęs, kad tarp uolų yra įtrūkimas, vedantis į skaistyklą, iš kur girdisi nuodėmingųjų dejonės. Jis sakėsi girdėjęs, kaip demonai skundžiasi dėl Kliuni vienuolių maldų už mirusiuosius galios – esą jos išgelstančios nuodėminguosius. Apie tai piligrimas papasakojęs Kliuni vienuolyno abatui Odiliui. Šis paskelbė 2-ąją lapkričio diena, kai reikia melstis už vėles, kurios stos prieš Dievą.
Tačiau krikščioniškosios tradicijos daugelyje šalių persipynusios su senosiomis apeigomis.
Mirusiųjų diena Meksikoje
Šventės datą į Meksiką atnešė misionieriai, ir ji puikiai sutapo su tradiciniu derliaus festivaliu, kurį indėnai rengdavo dar iki to laiko, kai Ameriką atrado Kolumbas. Nepaisant pavadinimo, nuo senų laikų tai ne tik liūdesio, bet ir džiaugsmo šventė.
Meksikiečių pasakojimais, mirusiųjų vėlės galinčios grįžti į žemę kelioms dienoms per metus ir lankyti žmones, kurie jiems buvo brangūs. Meksikiečiai į mirtį žiūri savaip – jiems mirtis ir gyvybė – tai lyg vieno ciklo fazės. Mirtis – tai ne pabaiga, bet būsimo gyvenimo pagrindas.
Pagrindinis šventės atributas – kaukolė. Norint pagerbti mirusiuosius, rengiamos specialios puotos, jų proga iš šokolado gaminami karstai, katafalkai, laidotuvių vainikai, cukrinės kaukolės. Kai kur tiesiog prie namų statomi altoriai, ant jų dedami įvairūs skanumynai, alkoholis, netgi cigaretės.
Vienoje majų gyvenvietėje yra išlikusi keista tradicija. Per Vėlines žmonių, mirusių prieš trejus metus, kaulai išimami, apšlakstomi šventu vandeniu, nuvalius dedami į dėžę ant kito audeklo, čia vėl apšlakstomi ir uždarius nešama į uždarą patalpą, ten meldžiamasi. Vėliau dėžė nešama į buvusius mirusiojo namus, statoma po stalu. Šventikas meldžiasi, susirinkusieji kviečiami prie stalo, duodama ir mirusiajam. Galiausiai dėžė su palaikais vėl nešama į kapus.
Ne mažiau keistos tradicijos
O štai Kinijoje tuo metu, pasitelkiant mediumą, bandoma sužinoti, kaip gyvena mirę giminaičiai. Kartais pasirodo, kad vėlė klaidžioja be jokio tikslo, nes pamiršo, kas buvo gyva būdama. Tais atvejais mediumas turi įteikti jai pasą su viza į pomirtinį pasaulį. Mediumas paprastai būna pagyvenusi moteris, ji, būdama transo būsenos, kontaktuoja su mirusiuoju.
Tailandiečiai turi iš Kinijos atėjusią Alkanų mirusiųjų šventę.
O vadinama ji taip dėl kinų legendos, kuri pasakoja, kad tuo metu į laisvę išeina neramios alkanos dvasios. Būdamos alkanos, jos klaidžioja po žemę, ieškodamos maisto.
O štai pasakojimas ir apie tai, kodėl tos dvasios alkanos. Senojoje Kinijoje gyveno kilnus jaunikaitis su pikta motina našle, kuri mėgo turtus ir nekentė vargetų. Ji svajojo apie puikią ateitį, kai jos sūnus taps labai turtingas ir visus pinigus patikės jai.
Kai jos vienintelis sūnus, su kuriuo buvo sieta tiek vilčių, tapo atsiskyrėliu vienuoliu, ji ėmė baisiai nekęsti visų vienuolių. Kerštaudama ji nusprendė į maistą, kuris buvo aukojamas vienuoliams, dėti jiems uždraustos mėsos.
Kai sūnus sužinojo, kad motina papuolė į pragarą, jis pas ją nuėjo nešinas maistu. Tačiau maistas, kai jis norėdavo ją pamaitinti, virsdavo tai ugnimi, tai vandeniu. Grįžęs į žemę sūnūs ėmė daug melstis, ir jo maldas išgirdo Buda. Jis leido kartą per metus atidaryti pragaro vartus, kad vėlės galėtų išeiti ir pavalgyti maisto, kurį joms pagamina gyvieji.
Beje, vėlės ne tokios nepavojingos – negalima tuo metu maudytis, nes užpykusios jos gali nutempti į dugną, negalima tuoktis, tėvai turi saugoti nuo jų savo vaikus. O norėdami apsiginti nuo pavojingiausių žmonės dega specialius žibintėlius ir leidžia juos vandenin.
Senovės romėnai šventė Lemurijos šventę, jos metu vėlės esą klaidžiodavo gyvųjų pasaulyje vampyrų pavidalu. Norėdami nuo jų apsiginti, romėnai turėdavo apeiti basomis savo namus, tada nusiprausti šaltinyje, įsidėti į burną juodąją pupelę, kurią vėliau reikėjo permesti per namą neatsisukant ir tuo metu kalbant burtažodžius: „Su šia pupa išperku save ir savo artimuosius.“
Pas mus, Lietuvoje
Nuo seno per Vėlines maistas buvo svarbus ir lietuviams.
Kaip rašo Pranė Dundulienė, tikėta, kad nuo mirusiojo kūno atsiskiria vėlė, kuri yra pavojinga gyviesiems. Norint apsisaugoti, numalšinti jų pyktį, atsirado įvairių magiškų veiksmų ir apsisaugojimo priemonių. Viena tokių – vaišės vėlėms, kurias lydėjo maldos ir apeigos.
A. Valantinas 1938 m. paskelbė tokį Vėlinių vaišių aprašymą: „Dar praeito šimtmečio viduryje kai kuriose vietose Vėlinių vakarą žmonės šventė savotiškomis apeigomis. Kapinėse keldavo vaišes.
Tikėta, kad Vėlinių vakare ir naktį galima susitikti su mirusiaisiais, pasimatyti ir pasikalbėti kaip su gyvais. Vėlinių vakare, laukiant vėlių apsilankymo, pasirūpinama jas tinkamai priimti ir pavaišinti. Kitur vakare ant stalo palikdavo indus ir maistą, o seniau – ir atvirus namų langus, duris, kad vėlės galėtų įeiti.“
Yra užrašyta nemažai mirusiųjų pagerbimo, atminimo ir bendravimo papročių. Dažniausiai minima vėlių vaišinimas, išmaldos dalijimas ir maldos už mirusiuosius.
Buvo manoma, kad Vėlinių vakare vėlės apsilankydavo kaip nepažįstamas keleivis, jį reikėdavę nuoširdžiai priimti ir pavaišinti. Tokie keleiviai – tai vėlių siųsti pasiuntiniai lankyti gyvųjų ar malonių kokių nors prašyti, kad pagelbėtų vargstantiesiems mirusiems.
Per Vėlines būdavo renkamos aukos bendroms mišioms už mirusiuosius. Buvo sakoma, kad kartą per metus reikia duoti mišioms už nežinomą numirėlį, kuris neturėjo giminių.
Ypač populiari buvo Vėlinių išmalda. Čia svarbi vieta teko ir duonos kepimui. Specialiai buvo atskiriami maži kepalėliai elgetoms – dziedų duona.
Ne mažiau reikšminga buvo ir ugnis. Iki XIX a. pabaigos žvakių kapinėse nedegindavo. Anksčiau būdavo užkuriamas bendras laužas, kuriame degindavo senus nuvirtusius kryžius. Senų kryžių deginimas ir buvo ta paprasčiausia, pirminė seno naikinimo ir naujo gimimo apeigos forma.
Senieji papročiai grįžta
Kaip ir kitose šalyse, bažnyčia pakoregavo Vėlinių apeigas, savo įtaką daro ir laikas. Tačiau, nors dabar jau retas senolis prisimena, tačiau dar iki praėjusio amžiaus vidurio daugelyje Lietuvos vietų buvo galima atrasti ir senųjų pagoniško laikotarpio šio periodo papročių.
Beje, kai kurios senosios tradicijos pamažu grįžta. Kalbame apie mirusiųjų kremavimą (deginimą). Ne visi žino, kad mirusiųjų deginimas ilgą laiką buvo neatsiejama mūsų protėvių baltų tikėjimo dalis.
Paprotys laidoti sudegintus mirusiuosius atsirado 3 tūkstantmetyje iki m.e. Kremacijos pradininkais laikomi Mesopotamijos šumerų dvasininkai. Tikėta, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga.
Lietuvoje baltai sudeginto kūno pelenus laidojo įvairiai: pildavo į urnas, jas žemėje apkraudavo akmenų krūvomis, apjuosdavo akmenų vainikais ir supildavo kalvelę – suformuodavo pilkapį, kitur mesdavo į vandenį.
Tais laikais žmonės tikėjo, kad juo aukščiau kils į dangų laidotuvių laužo dūmai, tuo aukščiau sudegintasis bus danguje.
Dabar mirusiųjų deginimo tradicija vėl grįžta į mūsų kraštą grįžta ir, kas žino, gal ilgainiui tai taps gražia tradicija, susigrąžinusia savo dvasinę prasmę.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę