Amnezija*: muilo operų išmonė ar tikrovė?

Kodėl Chosė del Carmen niekaip neprisimena tų žiaurių įvykių iš savo vaikystės? Juk per televiziją tai rodė prieš porą šimtų serijų… Gal muilo operų režisieriai išgalvoja žmogui nebūdingus atminties sutrikimus, siekdami prikaustyti mus prie televizijos ekranų ištisiems mėnesiams, kol netikėtai filmo herojui sugrįžta atmintis? Iš tiesų, ar žmogaus atmintis gali tai pradingti, tai vėl atsirasti? Kada tai įvyksta? Kas tai lemia? O gal tai liga?
 

Kaip veikia mūsų atmintis ir nuo ko ji priklauso?


Mokslininkai, tyrinėjantys atminties procesą, skiria kelias jo grandis: informacijos įsiminimą, jos išsaugojimą ir gebėjimą atkurti. Visos šios grandys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, papildo viena kitą, sudarydamos vienovę. Sutrikus vienai iš jų, gali sutrikti atminties procesas. Pastaruoju metu manoma, kad visa, ką žmogus įsiminė, išsaugoma visam gyvenimui. Didžioji dalis informacijos pereina į neįsisąmonintų psichikos procesų lygį, o sąmonėje lieka tik tai, kas aktualu šiuo metu.
Įvairių mokslinių eksperimentų protokoluose pastebima, kad kasdienius įvykius prisimename kiek kitaip nei ypač skausmingus ir traumuojančius. Mokslininkai teigia, kad žmogaus psichiką pažeidžiančių įvykių prisiminimai saugomi atskirai nuo kasdienių. Skirtingai nuo įprastų įvykių prisiminimų, žalojančios patirties prisiminimai yra nekintami, sunkiai nupasakojami, automatiniai, nesusiję su kitais atsiminimais. Jie dažnai nugrimzta į pasąmoninį psichikos procesų lygį ir užmirštami. Kol šie prisiminimai neįsisąmoninami, jie lieka “neprisimenamų ir tuo pat metu neužmirštamų sąrašuose”.


 

Disociacinė amnezija


Disociacine amnezija vadinamas atminties praradimas, kai užmirštami svarbūs praeities įvykiai ir kai nerandama jokių kitų medicininiais tyrimais įrodomų atminties praradimo priežasčių, o jo apimtis yra per didelė paprastam užmaršumui. Atminties tyrinėtojai pastebi, kad disociacinių atminties sutrikimų dažniau pasitaiko po anksti vaikystėje patirto psichiką žalojančio įvykio arba kelių įvykių ir priklauso nuo jų žiaurumo (pvz., išprievartavimas, fizinis smurtas, mirties grėsmė ir pan.). Pastebėta, jog vaikai, patyrę skausmingą išgyvenimą ir po jo augę normaliomis sąlygomis, dažniau patiria hipermneziją, t. y. liguistą atminties sustiprėjimą. Jie gali prisiminti patirtą smurtą labai aiškiai, tiksliai, su smulkmenomis. Užsitęsusi žalojanti situacija arba lėtinis, ilgalaikis smurtas dažniau nulemia didelių atminties spragų atsiradimą, primityvių psichologinės gynybos mechanizmų, tokių kaip neigimas, susitapatinimas su agresoriumi, prieš save nukreipta agresija ir pan., naudojimą. Tuomet dažnai formuojasi ir kiti disociaciniai, t.y. trikdantys psichinių procesų rišlumą, sutrikimai.
Disociaciniai sutrikimai anksčiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu. Kartais be jokios medicininiais tyrimais paaiškinamos priežasties pacientas negali pajudinti dalies ar visos galūnės, išsivystyto traukulių priepuoliai, pakinta jutimai ir pan. Neįsisąmoninti skausmingi prisiminimai dažnai prasiveržia gąsdinančiais sapnais, netikėtais vaizdiniais, konteksto neatitinkančiais, nepaaiškinamais išsireiškimais, vadinamaisiais riktais. Jie lemia specifinio elgesio formavimąsi, neįprastų ir sunkiai paaiškinamų kūno pojūčių atsiradimą.
Harvardo universiteto psichiatrijos klinikoje buvo atliktas mokslinis fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto, patirto praeityje, ryšio su disociaciniais sutrikimais bei amnezija tyrimas. Iš 148 18-60 m. amžiaus moterų, dalyvavusių tyrime, 83 proc. buvo patyrusios fizinę, 82 proc. - seksualinę ir 71 proc. - psichologinę prievartą. Nepaisant patirto smurto formos, visos pacientės dalinai ar visiškai buvo užmiršusios skausmingą išgyvenimą, t.y. pasireiškė amnezija. Pastebėta, jog kuo jaunesniame amžiuje buvo patirtas smurtas, tuo gilesnė išsivystė amnezija. Daugiausia tyrime dalyvavusių moterų skausmingą patirtį prisiminė būdamos vienos namuose, nors tuomet joms buvo taikoma psichiatrinė ir psichoterapinė pagalba. Keletas pacienčių psichotraumuojamąjį įvykį prisiminė psichoterapijos pratybų metu. Dauguma pacienčių prisipažino, jog, sugrįžus prisiminimams apie vaikystėje patirtą smurtą, jos mėgino rasti įrodymų, patvirtinančių prisiminimų tikrumą.
Mokslininkų atliktas tyrimas tik patvirtina austrų psichoterapeuto Z.Froido pastebėjimus, jog nuo skausmingų, traumuojančių prisiminimų mes, net patys to nežinodami, mokame gintis pačiais įvairiausiais būdais: išstumti juos kažkur į pasąmonę kaip koks nors Chosė del Carmen, juos paneigti, atmesti, sumenkinti. Arba išgyventi savo skaudžią patirtį visą ir iki galo. O paskui užmiršti... Ir nesapnuoti košmarų... Tik ne visada galime rinktis, kaip, beje, ir Chosė del Carmen...
*Amnezija - atminties išnykimas

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Saule
2011-01-06 14:49
Labai gerai atminciai siek tiek padeti, tai pavartoti b grupes vitaminu, ginkmedzio ir labai sustipreja atmintis, as pati vartoju preparata " Brain Booster" atminciai stiprinti, tai tikrai padeda ir ne tik atminciai, bet ir visa galvos smegenu veikla gerina.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai