){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikai dažniausiai vagia akiai malonius daiktelius ir tai daro labai impulsyviai, nepamatavę savo poelgio prasmės. Pasak Šiaulių Dainų poliklinikos Psichikos centro medicinos psichologės Eglės ŽARONAITIENĖS, konsultuojant tokius vaikus, išaiškėja, jog jie – nepakankamai emociškai brandūs. Jie paprastai yra per daug vaikiški, stokoja atsakomybės jausmo – „darau taip, kaip mažas vaikas – jeigu mane puls, tai elgiuosi negražiai, jei nepuls – elgiuosi gerai“.
Rodos, noras turėti kuo daugiau daiktų būdingas daugumai šiuolaikinių vaikų. Anot E. Žaronatienės, konsultacijų metu po daiktų turėjimo sąvoka išryškėja kita problema – tai, kad vaikas save menkai vertina. Jis, kaupdamas daiktus, taip lyg ir bando save įtvirtinti tarp bendraamžių. Tokiam vaikui atrodo, kad, jei jis turės daug daiktų, tai kiti jį labiau vertins ir mylės. Tai susiję su asmens nebrandumu. Dažnai tokie vaikai net nebijo būti nubausti dėl tikslo, pastūmėjusio juos į nesąžiningą veiksmą. Sakykime, jei berniukas būtinai nori susidraugauti su bendraamžiais, jis, pavogęs iš tėvų pinigų ir pripirkęs bendraamžiams saldumynų, net nesijaus kaltas ir tuo labiau nepagalvos apie galimą bausmę. Jis jausis tiesiog įvykdęs tai, ką buvo suplanavęs, kitaip tariant, pasiekęs tikslą.
Kartais vaikai vagiliauja protestuodami prieš kažką, tokiu būdu tarsi kovodami su tuo. Tai, psichologės žodžiais tariant, labiau būdinga trumpalaikiams apsivogimo atvejams, kai šeimoje santykiai pablogėja. Mažieji dar gali protestuoti prieš tam tikrą „netinkamą“ tėvų veiksmą ar veiksmus, kurie įžeidė. Tai gali nulemti mažojo vienišumo jausmas. Jis gali taip įsiskverbti į vaiką, kad jis gali tapti atsiskyręs, užsidaręs ir nemokantis bendrauti. Bendravimo problemas dažniausiai sukelia dėmesio ir supratingumo trūkumas iš tėvų.
Šiuo atveju reikėtų išskirti vaikus iš internatų, kuriems ypač trūksta gimdytojų dėmesio. Ar yra ryšys tarp vagiliavimo ir to, kad vaikas auga nepilnoje šeimoje ar išvis be šeimos? „Tam tikras ryšys yra, ypač vaikystėje,“ – teigia psichologė. Pasak jos, tokių vaikų bazinis saugumo ir ryšio su suaugusiuoju poreikis nebuvo visiškai patenkintas, ir tada jie tą saugumą vėliau tarsi „įteisina“, turėdami daiktus. Arba – jei aš negaliu turėti to ar ano daikto, tai aš jį pasiimsiu ir nesvarbu, kokios bus pasekmės. Tokie vaikai gali pradėti vagiliauti ar daryti kitus smulkius nusikaltimus anksčiau nei vaikai, kurie auga su tėvais.
Kaip minėta, potraukis pasisavinti svetimą daiktą būdingas impulsyvesniems vaikams. Jiems būdinga savybė kontroliuoti, bet tai atlikti ne visuomet pasiseka. Nesėkmingi atvejai virsta įkyriais veiksmais (įkyrumais), pvz., kai vaikas prašo nupirkti saldainių, o jam atsakoma „ne“, jis, norėdamas būti viršesnis, tuos saldainius gali pasiimti pats. Tokius veiksmus gali sukelti ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingos baimės, nerimas, minėtieji įkyrūs veiksmai ar prisiminimai, kurie kyla prieš valią ir kuriems bandoma priešintis. Kaip šio sutrikimo pasekmė laikomas ir didelis potraukis žaisti azartiškus žaidimus, lošti.
Dar vaiko apsivogimą gali sukelti keršto troškimas bendraamžiams arba tėvams. „Paimsiu Roko konstruktoriaus detales ir paslėpsiu, nes jis mane aptaškė dažais“, „mama nenupirko man meškučio...paimsiu jos lūpų dažus ir ištepliosiu stalą“ – tokios ir panašios mintys gali suktis vaiko galvoje. Šiuo atveju vaikas pats aiškiai supranta savo nedėkingo elgesio motyvus. Todėl reikia vaikui aiškinti, bandyti jį įtikinti, galbūt suvaidinti konfliktinę situaciją.
Kartais paimti tam tikrą daiktą vaikus veda tiesiog vaikiškas smalsumas. Kitaip tai galima pavadinti „nekaltu“ apsivogimu, kai jame nėra jokių piktų kėslų ar tokį poelgį sukėlusių negatyvių aplinkybių. „Kai man buvo šešeri metai, pavogiau iš tėčio prezervatyvą, nes tai man atrodė kažkas nepaprasto ir įdomaus – tiesiog norėjosi paėmus patyrinėti,“ – savo apsivogimą su šypsena prisimena vienas suaugęs pilietis.
Dėmesio, bendravimo, šiltų santykių su tėvais trūkumas arba jų netinkamas elgesys su vaikais – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko vaikams atsiranda vienokių ar kitokių psichologinių nukrypimų, taip pat ir kleptomanija. Šiuo atveju vaikai perdėtu daiktų norėjimu „užgožia“ tą dėmesio ir šilumos trūkumą.
Psichologės nuomone, tėvai dažnai perka savo vaikams daug daiktų, kai patys stokoja savo laiko vaikams. Jie klaidingai mano, kad daiktais kompensuos dėmesio trūkumą. Taip jie tarsi atstumia tą vaiką nuo savęs, manydami, kad galės užsiimti savais reikalais, palikę vaiką žaisti. Šiuo atveju tėveliams reikėtų įsidėmėti – nauji žaislai, rūbai ar kiti daiktai niekada neatstos tėvų meilės, žmogiškų jausmų.
Kitas atvejis, atvirkštinis nei prieš tai buvęs – per didelė tėvų globa vaikams, dar vadinama hipergloba. Tai taip pat gali būti susiję su padidėjusiu daiktų pirkimu. Tada tokie veiksmai stabdo vaiko savarankiškumą, vaikas laikomas mažesniu nei jam priklausytų pagal amžių.
Beje, psichologės teigimu, kartais tėvai perka savo atžaloms per daug daiktų, nes jie jais išmokę manipuliuoti – be perstojo įkyriai prašo, kitaip sakant, zyzia ir kaulija tam tikro daikto. Tėvai nuo to zyzimo pavargsta, ir, norėdami jo atsikratyti, vaikui norimą „išzyztą“ daiktą nuperka. Vaikas suvokia, kad taip jis gali išsireikalauti norimo daikto ir kiekvieną kartą, kai tik pamato naują, gražų ir jam patinkantį daiktą, jis kartoja savo negatyvų elgesį. Tėvams šiuo atveju patartina laiku pastebėti tokio įkyraus veiksmo užuomazgas ir vaikus auklėti taip, kad tokių atvejų nebūtų – nebijoti jų sudrausti.
Dar galimas atvejis, kai tėvai perka daug daiktų vaikui, patys materialųjį pagrindą laikydami labai svarbiu veiksniu gyvenime. Dažniausiai toks požiūris slepia pačių tėvų prastą auklėjimą, kai jie buvo dar vaikai, jų tėvų dėmesio trūkumą. Kaip matome, tokie psichologiniai sutrikimai gali „eiti“ iš kartų į kartas, jei kažkuriuo momentu santykiai tarp tėvų ir vaikų nepataisomi.
Nepaisant darbų naštos ir laiko stokos, tėvams primygtinai patariama rasti laiko pabūti su savo atžalomis, pasikalbėti su jais, išklausyti jų pasakojimų, kaip jiems sekasi. Nepatingėkite paklausinėti apie draugus, jų pomėgius. Būkite kantresni, jei vaikų pasakojimas nesklandus ir mintys peršoka viena ant kitos – dažnai vaikams norint išsakyti daug tiesiog taip išeina. Nepulkite jų dėl to ar dėl kitų kartais erzinančių veiksnių. Mylėkite savo vaiką, bendraukite su juo. Jis jums atsakys tuo pačiu. Pastebėję vaiką vagiliaujant ar jau paėmus svetimą daiktą, nepradėkite ant jo rėkti. Geriau paklauskite vaiko, kodėl jis taip padarė ir ar jis suvokia, kad tai blogas, negeras veiksmas.
Beje, reikėtų žinoti ir tai, kad vaikų vagiliavimo pobūdis dar priklauso ir nuo jų amžiaus. Sakykime, trimetis vaikas mano, kad viskas pasaulyje priklauso jam, jis dar neskiria sąvokų „mano, tavo, jų“. Toks daiktą gali tiesiog pasiimti negalvodamas ir parsinešti namo. Vyresnių vaikų, maždaug iki 12 metų, daiktų nugvelbimo priežastis gali būti paprasčiausia valios stoka. Jie jau suvokia vagiliavimo negatyvumą ir kad tai gėdingas poelgis, bet dar neturi valios atsisakyti trokštamo daikto. Tokiu atveju reikėtų skatinti vaiko savarankiškumą, tikslo siekimą. Paaugliai vagia dažniausiai jau sąmoningai, tai jau gali tapti žalingu įpročiu. Šiuo atveju tėvams pravartu prisiminti patarlę „Lenk medį, kol jaunas“ ir, pastebėjus vaikų vagiliavimą kuo anksčiau, kalbėtis su jais, paaiškinti tokio poelgio negatyvumą ar imtis kitokių priemonių.
• impulsyvumas, poelgio prasmės nepamatavimas;
• įkyrus veiksmas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas;
• vaikiškas smalsumas;
• noras įtikti bendraamžiams, pritapti prie jų;
• protestas, kova su vaikus nepatenkinančiais veiksniais, kerštas;
• dėmesio trūkumas, vienišumo jausmas;
• netinkamas tėvų auklėjimas;
• valios stoka;
• žalingas įprotis
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę