Daugelis žmonių neabejoja, jog sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Pakankamas fizinis aktyvumas, švarus aplinkos oras – tai veiksniai, kurie būtini norint gyventi sveikai ir laimingai. PSO teigimu, oro taršos didėjimas jau greitai gali tapti nebekontroliuojamu procesu, kurį būtina pasauliniu, nacionaliniu ir regioniniu mastu.
Kiekvieną dieną mes užpildome savo plaučius miesto oru. Bet kuo mes iš tikrųjų kvėpuojame? Šių metų Europos judriosios savaitės šūkis „Švarus oras – tai tavo judėjimas“ skatina visuomenę apgalvoti, kokį poveikį transportas daro miesto oro kokybei. Pagrindiniai šios savaitės tikslai yra supažindinti visuomenę su tvaraus transporto aspektais, pagerinti juos bei skatinti miesto gyventojus kuo mažiau naudotis automobiliu, išbandyti kitas alternatyvas – ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu bei viešuoju transportu ar kitomis aplinką tausojančiomis susisiekimo priemonėmis. Tai ypač akcentuojama rugsėjo 22-ąją – Tarptautinę dieną be automobilio.
Transporto priemonių išmetami oro teršalai:
• Anglies monoksidas (CO) – šių dujų aukščiausi taršos rodikliai aptinkami miestuose, ypač vietose, kur didelis transporto priemonių srautas.
• Azoto monoksidas (NO) ir azoto dioksidas (NO2) – tai reaktyvios azoto dioksido dujos, kurios susidaro vykstant azoto monoksido oksidacijai.
• Kietosios dalelės – jos gali būti kaip pirminiai teršalai arba antriniai – susidaro vykstant emisinių dujų oksidacijai ir pokyčiams atmosferoje.
• Priežemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamos į atmosferą, o yra antrinis teršalas, kuris susidaro dėl sudėtingų fotocheminių reakcijų, kai atmosferoje esantys azoto oksidai ir angliavandeniliai, kurių pagrindiniai šaltiniai yra transporto priemonių vidaus degimo varikliai bei pramonės įmonės, veikiami saulės spindulių reaguoja tarpusavyje ir sudaro pažemio ozoną (arba fotocheminį smogą).
• Sieros dioksidas (SO2) susidaro išsiveržus vulkanams, kai kurių industrinių procesų metu, deginant sieros junginių turinčią anglį arba naftą. Tai - viena iš rūgštaus lietaus priežasčių (rūgštus lietus susidaro, kai SO2 atmosferoje susijungia su kitomis medžiagomis).
• Lakūs organiniai junginiai – tiesioginį poveikį žmonių sveikatai daro benzenas ir 1,3 – butadienas. 80–85 proc. benzeno emisijos yra susiję su automobiliais.
• Anglies dioksidas (CO2) – tai dujos, turinčios didelę įtaką globalinio atšilimo procesui. Pagrindinis taršos šaltinis – variklinės transporto priemonės. Baltijos aplinkos forumo metu buvo sukurta kelionės CO2 skaičiuoklė, kuri suskaičiuoja, kiek CO2 bus išmetama nuvažiavus tam tikrą atstumą su atitinkama transporto priemone (automobiliu, elektromobiliu, autobusu ar traukiniu). Interneto nuoroda: www.maps.lt/co2.
• Sunkieji metalai itin nuodingi žmonių sveikatai, kenksmingi ekosistemoms. Pavojingiausi – kadmis, gyvsidabris ir švinas (dėl to automobilių varikliai yra be švino).
Tyrimais nustatyta, jog aplinkos oro teršalai turi neigiamą poveikį sveikatai: sukelia plaučių ir kvėpavimo takų, centrinės nervų sistemos ligas, vėžinius, reprodukcinės sistemos susirgimus, apsigimimus, anglies dvideginis mažina deguonies kiekį kraujyje. Oro teršalai taip pat neigiamai veikią aplinkai – paveikia ekosistemas, mažina biologinę įvairovę (ypač miestų teritorijose), sukelia klimato kaitos, rūgštaus lietaus, eutrofikacijos (ekosistemos pokyčių), miglos reiškinius.
Šių metų Europos Mobilumo savaitės programos šūkis – „Švarus oras – tai tavo judėjimas“, skatinantis pilietiškąją savimonę. Trumpiau tariant, reikia veikti patiems čia ir dabar, nelaukiant, kol kažkas viską sutvarkys. Tad jau šiandien jūs galite padėti aplinkai palikdami automobilį namuose.
Praėjusių metų patirtis didžiuosiuose Lietuvos miestuose parodė, jog paprastomis priemonėmis galima sulaukti itin teigiamų rezultatų. Visuomenė buvo konsultuojama sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo klausimais, galėjo sužinoti savo KMI, pristatyta viešojo transporto elektroninio bilieto sistema ir jos naujovės, organizuoti šiaurietiško ėjimo mokymai.
Nors Europos diena be automobilio organizuojama jau daug metų, bet akcijoje dalyvaujantiems miestams kartais trūksta įkvėpimo. Inovacijų plėtros atstovė ir Europos judriajai savaitei skirtų teminių gairių autorė Ciara Leonard pateikia keletą nesunkiai įgyvendinamų idėjų, kaip šiais metais būtų galima praleisti Dieną be automobilio:
• Įvertinkite oro kokybę savo mieste. Patartina į tyrimą įtraukti kuo daugiau moksleivių bei studentų. Oro kokybės rezultatus skelbkite viešai, paminėdami tvaraus transporto naudą aplinkai.
• Jei jūsų miestas turi oro kokybės vadybos ar veiksmų planą, dalinkitės juo, pažymėkite, kas jau pasiekta ir kas vykdoma šiuo metu.
• Didinkite informuotumą apie tai, kad net ir trumpos kelionės automobiliu turi neigiamos įtakos oro kokybei. Raginkite kelionėms, kurios trumpesnės nei šeši kilometrai, palikti automobilį namie ir rinktis ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu.
• Sukurkite žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos labiausiai užterštos miesto vietos, ir paraginkite gyventojus vengti jų.
• Skelbkite apie viešojo transporto bei nemotorinių transporto priemonių privalumus.
• Įkurkite informacinius punktus, kuriuose piliečiai galėtų gauti nemokamos informacijos, patarimų dėl jų mobilumo pasirinkimo.
• Vadovaukitės kitų šalių patirtimi, tobulindami miesto dviračių, pėsčiųjų takų infrastruktūras. Pavyzdžiui, Freiburgo mieste Vokietijoje valdžios atstovai ėmėsi iniciatyvos, jog 80 proc. miesto populiacijos gyventų ne toliau kaip 600 metrų nuo autobusų ar tramvajaus stotelių.
• Organizuokite renginius, kurių metu būtų rengiami konkursai, dovanojamos atminimo dovanos, skatinančios dalyvavimą ir atliekančios apsaugines funkcijas. Pavyzdžiui, dviratininkų liemenės ar atšvaitai.
Praėjusių metų Judriosios savaitės ir Dienos be automobilio patirtis didžiuosiuose Lietuvos miestuose parodė, jog paprastomis priemonėmis galima pasiekti itin teigiamų rezultatų. Visuomenė buvo konsultuojama sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo klausimais, galėjo sužinoti savo KMI, pristatyta viešojo transporto elektroninio bilieto sistema ir jos naujovės, organizuoti šiaurietiško ėjimo mokymai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kviečia dalyvauti Europos judriosios savaitės (rugsėjo 16–22 d.) ir Dienos be automobilio, kurios minimos jau daugiau kaip dešimtmetį ir pritraukia vis daugiau Europos šalių dalyvių, renginiuose. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos miestuose bus tikrinama, ar automobilių išmetami teršalai neviršija nustatytų normų, vyks žygiai dviračiais, įvairūs konkursai, koncertai.
Šiais metais rugsėjo 22 d. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti parade Gedimino prospektu ir kituose šios dienos renginiuose. Daugiau informacijos galite apie renginius galite rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje.
Informaciją parengė Aplinkos sveikatos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė Dovilė Adamonytė
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę