){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ne vienas savaitgalį prišąla nosį prie televizoriaus ekrano – rodo šokių projektą! Sergame už mylimas poras, gėrimės šokėjais, išgyvename dėl jų patirtų nesėkmių ir tikriausiai patyliukais pagalvojame: ir aš taip galėčiau... Visiems gerai žinoma šokėja medicinos mokslų daktarė Jūratė Norvaišienė sako, kad šokti gali visi, tačiau ne visada šokiai teikia sveikatos.
Geros nuotaikos ir lavėjimo šaltinis
Pirmiausia – apie šokių teikiamą naudą, kuri akcentuojama dažniausiai.
Šokiai verčia pasitempti, gerina savijautą, padeda išlaikyti grakščią figūrą ir net, kai kurių autorių teigimu, gydyti daugelį ligų. Štai Miunsterio (Vokietija) universiteto muzikos ir šokių terapijos specialistai prieš porą metų nurodė, kokios rūšies šokiai padeda gydyti negalavimus.
Pasak jų, salsa – tinkamiausias šokis nemėgstantiems intensyvaus sporto. Šokant salsą plaučiai ir širdis geriau atlieka savo funkcijas, taip pat ugdoma ištvermė. Šis šokis padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų: per 45 minutes sudeginama tiek kalorijų, kiek jų gaunama suvalgius pusę šokolado plytelės.
Tango kai kuriose pasaulio klinikose taikomas sergantiesiems vėžiu, nuo depresijos kenčiantiems ligoniams. Šokis poroje, ritmingi tango judesiai pagal muziką atpalaiduoja laimės hormonus, pagerina savijautą ir sugrąžina gyvenimo džiaugsmą.
Tai parodo ir habilituotos biologijos mokslų daktarės Živilės Lukšienės viename interviu pasakota istorija. Jos mamai, žinomai medikei, susirgus onkologine liga kolegos prognozavo gyventi maždaug 3–4 mėnesius. Ligonė, būdama neparastai stipri moteris, nutarė likusį laiką džiaugtis gyvenimu. Ž.Lukšienė prisimena, kad tuomet vos ne kiekvieną dieną, savaitgaliais pas juos lankydavosi svečiai ir visi šokdavo iki paryčių – batų kulniukų pradurtomis skylutėmis buvo išmargintos visos buto grindys. „Patikėkit, mamos mokėjimas džiaugtis gyvenimu, bendravimas su mielais, artimais žmonėmis, šokiai ligą išbaidė – ji gyveno dar septynerius metus!“ – kalbėjo Ž.Lukšienė.
Folkloriniai šokiai idealiai tinka insultą patyrusiems pacientams. Daugelio tokių žmonių judesiai stipriai apriboti, bet jiems patogu suktis ratu. Insultą patyrę asmenys laikosi už rankų, vienas kitam suteikia paramą ir taip mokosi suvokti juos supančią aplinką.
Naudingi moterims
Lietuvoje jau spėję išpopuliarėti pilvo šokiai gali sumažinti lėtinius skausmus, mat jų metu išjudinami beveik visi kūno raumenys. Pasak vokiečių tyrėjų, šokant pilvo šokį, pirmiausia nurimsta skausmai juosmens ir dubens srityje. Pilvo šokiai padeda lavinti kūno pojūčius ir stiprina pilvo bei sėdmenų raumenis.
Izraelio medikai įsitikinę, kad pilvo šokiai itin naudingi moterų sveikatai. Kalbama ne tik apie fizinę, bet ir apie psichinę sveikatą. Tokią išvadą jie padarė ištyrę 29–49 metų amžiaus moteris. Statistikos duomenimis, pilvo šokį šokančios moterys rečiau kreipiasi į medikus. Medikų skaičiavimu, 53,6 proc. moterų lankėsi pas šeimos gydytoją kartą per tris mėnesius, o kai pradėjo šokti pilvo šokį, besikreipiančių į medikus liko tik 7,3 proc. Baigiantis tyrimui, dauguma moterų lankėsi medicinos įstaigose tik kartą per pusmetį.
Vokiečių tyrėjai primena, kad asmenims, kurių laikysena netaisyklinga, vertėtų išbandyti keletą baleto pratimų. Net ir paprasti klasikinio šokio elementai pagerina laikyseną, ištiesina stuburą.
Šokis šokiui nelygu
Su nuomone, kad šokiai gerina sveikatą, patyrusi šokėja ir gydytoja Jūratė Norvaišienė sutinka tik tokiu atveju, jei žmogus šoka savo malonumui. „Kai galima pasirinkti sveikatą atitinkantį šokio ritmą, judėti pagal savo galimybes, tai šokiai išties teigiamai veikia organizmą. Tai gerina ir psichologinę sveikatą, tarpusavio santykius, mat bendravimas su šokio partneriu reikalauja sutarimo, susikaupimo,“ – sako ji. Tačiau to negalima pasakyti apie šokius, kai siekiama kuo geresnių rezultatų ar pasirodyti publikai.
Pasak J. Norvaišienės, profesionaliai atliekami sportiniai šokiai pirmiausia žaloja moters sveikatą. „Standartinių sportinių šokių stovėsena yra tiesiog ydinga, prieštaringa žmogaus kūno fiziologijai. Stuburą gaubiantys raumenys, ypač mergaičių, yra silpnesni nei berniukų. Kai šokėja stovi reikalaujama laikysena, aplink stuburą esantys nervai, kraujagyslės yra užspaudžiamos, organai negauna pakankamai medžiagų, ilgainiui ima trikti raumenų mityba, menkėja jų tonusas. Kyla skausmas, raumenys net gali atrofuotis. Tai žalinga vaikams, ypač jei iš jų reikalaujama suaugusiųjų stovėsenos. Šokant Lotynų Amerikos šokius nukenčia klubų sąnariai, kitais atvejais, kai šokio judesys atliekamas pritūpus, kenčia kelių sąnariai. Mūsų organizmas yra užprogramuotas tam tikram judesių skaičiui, jis tarsi turi tam tikrą galiojimo laiką ir peržengus šias ribas trikdoma sveikata,“ – įsitikinusi gydytoja.
Su vyru šokių partneriu Česlovu Norvaiša ponia Jūratė daug kartų bandė įrodyti tarptautinei šokių federacijai, kad reikia keisti standartinių šokių laikysenos reikalavimus, nuostatas ir nežaloti jaunų žmonių. „Tačiau sportiniai šokiai šiandien yra savotiškas verslas, kur leidžiama ir uždirbama daug pinigų, ir tokiais atvejais sveikas protas ne visada laimi“, – apgailestauja pašnekovė.
Jei gali vaikščioti, gali ir šokti
Ar taip pat intensyvūs šokiai gali pakenkti ir televizijos šokių projektų dalyvių sveikatai? Juolab kad žiūrovai kartkartėmis sužino, jog iš projekto iškrito vienas ar kitas dalyvis dėl patirtos traumos ar paūmėjusio negalavimo. „Parodomojo šokio, skirto publikai džiuginti, kūno laikysenos, atlikimo technikos reikalavimai yra mažesni, tad ir šokėjų kūnams tenka mažesnis krūvis. Šie šokiai teikia daugiau moralinio pasitenkinimo, kuris greičiau atperka didelio fizinio krūvio sukeltus negalavimus, skausmus. Tačiau tokio šokimo negalima pavadinti tik mėgėjišku užsiėmimu – tai tie patys šokiai, tik, kaip minėjau, jiems keliami mažesni reikalavimai“, – pasakoja J.Norvaišienė.
O jei pradėti šokti sumanytų vyresnio amžiaus žmogus, to anksčiau niekada nedaręs? Ar gali šokti kiekvienas? „Drąsiai, – tikina Jūratė Norvaišienė. – Šokti gali kiekvienas, nepaisant amžiaus, kūno sudėjimo ir kitų fizinių parametrų. Tik prieš tai, ypač vyresniame amžiuje ar sergant lėtinėmis ligomis, būtina pasitarti su gydytoju. Judesys yra puikus vaistas, tik jei anksčiau nenaudoti raumenys bus staiga paleisti į darbą, galite sulaukti skausmo.“
Gydytoja primena, kad jei tam tikri raumenys buvo apskritai ilgesnį laiką nenaudojami, tai jie net gali atrofuotis. Pavyzdžiui, jei ima skaudėti kelio sąnarį, žmogus stengiasi jį kuo mažiau lankstyti, ir aplink sąnarį esantys raumenys dirba mažai. Ilgainiui, jei skausmas neapleidžia, vaikščioti darosi dar sunkiau, ir raumenys visiškai sunyksta. Susidaro tarsi uždaras ratas, iš kurio galėtų ištraukti... šokiai pagal mėgstamą muziką! Pradžioje reikėtų pasirinkti nesudėtingus šokius – tokius, kurių ritmas ir žingsneliai yra lengvai išmokstami.
„Mūsų su Česlovu devizas: jei gali vaikščioti, vadinasi, gali ir šokti“, – sako pasaulinius titulus skynusi šokėja ir šiandien su savo gyvenimo bei šokių partneriu pasisukanti su ant parketo. Tiesa, savo malonumui ir gerai sveikatai palaikyti.
Keli faktai šokėjų naudai
● Per pusvalandį baleto šokėjai sudegina apie 300 kcal, sportinių šokių šokėjai – 200 kcal.
● Šokant klasikinius šokius (valsą, tango, fokstrotą, kvikstepą) didesnis krūvis tenka kojų raumenims ir pečių juostai. Šokant energingus Lotynų Amerikos šokius, daugiau dirba nugaros raumenys ir klubai.
● Šokant sambą, salsą treniruojami pilvo raumenys, aktyvinami vidaus organai.
● Šokio metu dirba abu smegenų pusrutuliai, lavėja mąstymo sugebėjimai, gerėja atmintis. Mokomasi reguliuoti kvėpavimą, todėl smegenys aprūpinami pakankamu deguonies kiekiu.
● Šokant ilgainiui išmokstama koordinuoti judesius, susireguliuoja vestibuliarinis (pusiausvyros) aparatas.
● Dažniau šokdami atsikratysite pykinimo nuo supimo važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ir pan.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę