Važiavimas riedučiais primena čiuožimą pačiūžomis. Ratukinės pačiūžos pirmą kartą buvo išrastos 1700-aisiais Olandijoje ir atstojo tikras pačiūžas vasaros sezonu. Po kelių šimtų metų, atsiradus naujoms medžiagoms ir technologijos galimybėms važiavimas riedučiais tapo populiaria sporto šaka. “Moderniųjų” riedučių gimtinė - JAV, tačiau, išryškėjus privalumams, šis sportas sparčiai pasklido po visą pasaulį. Ypač aktyvūs riedučių sporto šalininkai pasirodė esą Didžiosios Britanijos gyventojai.
Kaip rodo amerikiečių atlikti tyrimai, važinėjant riedučiais patiriama daug traumų. Paprastai nelaimės atsitinka tuomet, kai čiuožėjas dėl blogos kelio dangos ar nenumatytų kliūčių netenka pusiausvyros, kai per greitai lekia ir nespėja laiku sustoti, kai nepavyksta atlikti kokio nors triuko. Dažniausiai pasitaiko riešo kaulo (37 proc. iš visų susižalojimų važinėjant riedučiais) skilimai arba lūžiai. Važiavimas riedučiais tempiant motorinei transporto priemonei - net pavojingas gyvybei.
Nelaimės dažniausiai ištinka naujokus bei triukus atliekančius riedutininkus. Labai svarbu, kad riedučių modelis atitiktų riedutininko sugebėjimus ir, savaime aišku, kojos dydį. Trijų ar keturių ratukų riedučiai tinka pradedantiesiems bei vidutiniokams. Penkių ratukų riedučiai reikalingi tik sportininkams, dalyvaujantiems varžybose ar važiuojantiems ilgas distancijas. Ratukų tvirtumas priklauso nuo guolio tvirtumo ir medžiagos, iš kurios jie padaryti. Pavyzdžiui, kieti guminiai ratukai “vėžina” keletą metų, tinka pradedantiesiems, mėgėjiškam pasivažinėjimui. Minkštesni (permatomi) poriletano ratukai laiko ilgiau, jie skirti ilgoms distancijoms. O kaučiukiniai ratukai - ypač tvirti. Jie skirti šokinėjantiems nuo įvairių plokštumų, triukus atiliekantiems riedutininkams. Susidėvėjusius ratukus reikia keisti, svarbu, kad atitiktų dydis ir modelis. Riedučių batai neturi reikšmės riedučių galimybėms. Batai būna suvarstomi ir su plastmasinėmis sagtimis. Varstymas užima ilgiau laiko, tačiau sagtelė - ne amžina, ji susidėvi arba užkliuvus gali sulūžti, o sutaisyti nebus lengva. Bet kokiu atveju riedučiai visuomet privalo būti geros būklės (įskilę važinėjimui jau nebetinka, ratukai turi būti simetriški ir laisvai suktis). Perkant riedučius reikia pasikonsultuoti su išmanančiu pardavėju arba kviestis pagalbon patyrusį riedutininką.
Pradedantiesiems patartina iš pradžių mokytis važiuoti ten, kur nėra transporto, geras apšvietimas ir gera kelio danga. Išvažiavus į judrią gatvę, iš pradžių reikia vengti kalnelių. Riedutininkai privalo sekti kelią ir pastebėti duobes, kliūtis, kurios gali sutrukdyti išsilaikyti ant kojų, taip pat reikia išmokti greitai reaguoti į netikėtas situacijas, t.y. vietoj susidūrimo su kliūtimi greitai ir saugiai sustoti arba saugiai nukristi. Važiuojant riedučiais būtina dėvėti specialų šalmą, riešo, kelių ir alkūnių apsaugas. Jie nepanaikina nelaimės tikimybės, bet 1996 metais JAV atlikti tyrimai parodė, kad apsaugo nuo kai kurių sužalojimų. Kito tyrimo duomenimis, be apsaugų rizika susižaloti riešą padidėja dešimčia kartų.
Kiekvienas riedutininkas yra nors kartą kritęs, todėl, kad būtų išvengta susižeidimų, verta išmokti kristi saugiai.
Štai keletas stabdymo būdų:
• Vienas iš pačių negrakščiausių ir skausmingiausių sustabdymų - pulti į glėbį kokiam nors augalui arba plotis į kokį nors kitą “nelemtą” sutvėrimą, pasimaišiusį po kojomis. Be abejo, niekas to nedaro savo noru ir stebintys tokį stabdymo būdą gali pasimokyti. Jei išvysite tokį vaizdą, padarysite viską, kad taip nenutiktų jums, todėl šis stabdymo būdas, galima sakyti, veiksmingas ne tik jį atliekančiam, bet ir stebinčiam.
• Važiuojant nedideliu greičiu, geresnis ir ne toks skausmingas stabdymo būdas - griūti visu kūnu taip, kad pirmiausia žemę paliestų apsaugomis apsaugoti keliai ir rankų riešai. Sulenkus kelius, pirmiausia reikia kristi ant kelių, po to ant riešų. Kadangi susižeidimo tikimybė vis tiek išlieka, prieš atsitrenkiant riešus reikia stengtis atpalaiduoti.
• Krentant atgal geriausia kristi ant užpakalio, o ne ant riešų ir alkūnių. Kai važiuojant dideliu greičiu neišvengiamai prireikia sustoti, smūgį geriausia pasitikti visu kūnu, saugant galvą, nors ji ir su šalmu.
• Jei riedate kalnu žemyn ir prireikia sustoti, staigiai pasukite šonan ir kriskite į kalną (kad toliau neriedėtumėte žemyn). Prieš krisdami kūną atpalaiduokite, rankomis pridenkite veidą arba visą galvą.
• Jei tektų susidurti su stacionariu objektu, prieš smūgį galūnes sulenkite, o kūną būtinai atpalaiduokite. Tai yra rankomis ir kojomis “paminkštinkite” susidūrimą. Įtemptos galūnės tik sustiprins smūgio jėgą į sąnarius, nukentės raiščiai arba sausgyslės, jei ne dar blogiau.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę