Riedučių manija

Neseniai gatvėse išvydome vis daugiau jaunimo su ratukinėmis pačiūžomis. Jungtinėse Amerikos Valstijose važinėjimas riedučiais nuo 1980-ųjų, kai jie pasirodė, iki dabar yra vienas iš populiariausių poilsio būdų. Lietuvos gatvėse riedutininkai pasirodė tik pastaraisiais metais. Šio sporto privalumai iš tiesų dideli: tiems, kurie nori išsaugoti liekną figūrą, tai gali pakeisti aerobikos užsiėmimus, o tiems, kurie tiesiog nori reguliariai ir nenuobodžiai mankštintis, ši sporto šaka ypač tiks, nes mankštinasi itin daug raumenų grupių, sustiprėja galūnės, tampa sveikesnė širdis ir plaučiai. Šis laisvalaikio sportas tinka įvairaus amžiaus ir pajėgumo žmonėms, be to, tai puiki “nuosava” transporto priemonė, ypač mėgstama vaikų. Norint užsiimti šiuo sportu, reikia labai nedaug - poros riedučių ir lygaus kelio.
 

Važiavimas riedučiais primena čiuožimą pačiūžomis. Ratukinės pačiūžos pirmą kartą buvo išrastos 1700-aisiais Olandijoje ir atstojo tikras pačiūžas vasaros sezonu. Po kelių šimtų metų, atsiradus naujoms medžiagoms ir technologijos galimybėms važiavimas riedučiais tapo populiaria sporto šaka. “Moderniųjų” riedučių gimtinė - JAV, tačiau, išryškėjus privalumams, šis sportas sparčiai pasklido po visą pasaulį. Ypač aktyvūs riedučių sporto šalininkai pasirodė esą Didžiosios Britanijos gyventojai.
 

LAZDA TURI DU GALUS


Kaip rodo amerikiečių atlikti tyrimai, važinėjant riedučiais patiriama daug traumų. Paprastai nelaimės atsitinka tuomet, kai čiuožėjas dėl blogos kelio dangos ar nenumatytų kliūčių netenka pusiausvyros, kai per greitai lekia ir nespėja laiku sustoti, kai nepavyksta atlikti kokio nors triuko. Dažniausiai pasitaiko riešo kaulo (37 proc. iš visų susižalojimų važinėjant riedučiais) skilimai arba lūžiai. Važiavimas riedučiais tempiant motorinei transporto priemonei - net pavojingas gyvybei.


Nelaimės dažniausiai ištinka naujokus bei triukus atliekančius riedutininkus. Labai svarbu, kad riedučių modelis atitiktų riedutininko sugebėjimus ir, savaime aišku, kojos dydį. Trijų ar keturių ratukų riedučiai tinka pradedantiesiems bei vidutiniokams. Penkių ratukų riedučiai reikalingi tik sportininkams, dalyvaujantiems varžybose ar važiuojantiems ilgas distancijas. Ratukų tvirtumas priklauso nuo guolio tvirtumo ir medžiagos, iš kurios jie padaryti. Pavyzdžiui, kieti guminiai ratukai “vėžina” keletą metų, tinka pradedantiesiems, mėgėjiškam pasivažinėjimui. Minkštesni (permatomi) poriletano ratukai laiko ilgiau, jie skirti ilgoms distancijoms. O kaučiukiniai ratukai - ypač tvirti. Jie skirti šokinėjantiems nuo įvairių plokštumų, triukus atiliekantiems riedutininkams. Susidėvėjusius ratukus reikia keisti, svarbu, kad atitiktų dydis ir modelis. Riedučių batai neturi reikšmės riedučių galimybėms. Batai būna suvarstomi ir su plastmasinėmis sagtimis. Varstymas užima ilgiau laiko, tačiau sagtelė - ne amžina, ji susidėvi arba užkliuvus gali sulūžti, o sutaisyti nebus lengva. Bet kokiu atveju riedučiai visuomet privalo būti geros būklės (įskilę važinėjimui jau nebetinka, ratukai turi būti simetriški ir laisvai suktis). Perkant riedučius reikia pasikonsultuoti su išmanančiu pardavėju arba kviestis pagalbon patyrusį riedutininką.
Pradedantiesiems patartina iš pradžių mokytis važiuoti ten, kur nėra transporto, geras apšvietimas ir gera kelio danga. Išvažiavus į judrią gatvę, iš pradžių reikia vengti kalnelių. Riedutininkai privalo sekti kelią ir pastebėti duobes, kliūtis, kurios gali sutrukdyti išsilaikyti ant kojų, taip pat reikia išmokti greitai reaguoti į netikėtas situacijas, t.y. vietoj susidūrimo su kliūtimi greitai ir saugiai sustoti arba saugiai nukristi. Važiuojant riedučiais būtina dėvėti specialų šalmą, riešo, kelių ir alkūnių apsaugas. Jie nepanaikina nelaimės tikimybės, bet 1996 metais JAV atlikti tyrimai parodė, kad apsaugo nuo kai kurių sužalojimų. Kito tyrimo duomenimis, be apsaugų rizika susižaloti riešą padidėja dešimčia kartų.
 

KRAŠTUTINIS SUSTABDYMO ATVEJIS - SAUGUS KRITIMAS


Kiekvienas riedutininkas yra nors kartą kritęs, todėl, kad būtų išvengta susižeidimų, verta išmokti kristi saugiai.
Štai keletas stabdymo būdų:
• Vienas iš pačių negrakščiausių ir skausmingiausių sustabdymų - pulti į glėbį kokiam nors augalui arba plotis į kokį nors kitą “nelemtą” sutvėrimą, pasimaišiusį po kojomis. Be abejo, niekas to nedaro savo noru ir stebintys tokį stabdymo būdą gali pasimokyti. Jei išvysite tokį vaizdą, padarysite viską, kad taip nenutiktų jums, todėl šis stabdymo būdas, galima sakyti, veiksmingas ne tik jį atliekančiam, bet ir stebinčiam.
• Važiuojant nedideliu greičiu, geresnis ir ne toks skausmingas stabdymo būdas - griūti visu kūnu taip, kad pirmiausia žemę paliestų apsaugomis apsaugoti keliai ir rankų riešai. Sulenkus kelius, pirmiausia reikia kristi ant kelių, po to ant riešų. Kadangi susižeidimo tikimybė vis tiek išlieka, prieš atsitrenkiant riešus reikia stengtis atpalaiduoti.
• Krentant atgal geriausia kristi ant užpakalio, o ne ant riešų ir alkūnių. Kai važiuojant dideliu greičiu neišvengiamai prireikia sustoti, smūgį geriausia pasitikti visu kūnu, saugant galvą, nors ji ir su šalmu.
• Jei riedate kalnu žemyn ir prireikia sustoti, staigiai pasukite šonan ir kriskite į kalną (kad toliau neriedėtumėte žemyn). Prieš krisdami kūną atpalaiduokite, rankomis pridenkite veidą arba visą galvą.
• Jei tektų susidurti su stacionariu objektu, prieš smūgį galūnes sulenkite, o kūną būtinai atpalaiduokite. Tai yra rankomis ir kojomis “paminkštinkite” susidūrimą. Įtemptos galūnės tik sustiprins smūgio jėgą į sąnarius, nukentės raiščiai arba sausgyslės, jei ne dar blogiau.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai