){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Maloniausias – poilsis prie vandens
Donata ir Gintaras Rinkevičiai, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovai (G. Rinkevičius yra jo įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Latvijos nacionalinės operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Latvijos Didžiojo muzikos prizo laureatas už nuopelnus Latvijos muzikinei kultūrai, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiojo kryžiaus kavalierius).
Kadangi šeimos galva dažnai būna kelionėse, mums labai gera būti visiems namuose. Net ir vasarą. Gyvename Markučiuose, nuosavame name, aplinkui žalia, jauku, vaikai gali lauke kasdien basi bėgioti. Gal ir sodą greta namų kada nors pasisodinsime – galimybė būtų, tik laiko tam pritrūksta. Be to, turime dvejus senelius, jie sodo ir daržo gėrybėmis aprūpina, tad tokio poreikio kol kas nėra.
Kadangi gyvename gamtos apsuptyje, mums išvažiuoti kur nors toliau poreikis mažesnis negu gyvenantiems daugiabutyje. Nekyla minčių išsiruošti kur nors slidinėti, kopti į kalnus, mieliau renkamės intelektualų poilsį – kartu nueiti į koncertą, spektaklį, pažiūrėti filmą.
Tiesa, neįsivaizduojame vasaros be išvykos prie ežero ar jūros. Tam paprastai renkamės liepos mėnesį – tada Gintaras yra laisvesnis, galime visi išvykti ir pabūti drauge.
Maestro didžiausias malonumas yra jūra, ilgi pasivaikščiojimai ir buvimas šalia vandens telkinio. Praeitą vasara atrado naują pomėgį – žvejybą.
Ir visiems namiškiams, kaip šeimos galvai, maloniausias yra poilsis prie vandens. Vaikai nuo ryto iki vakaro turkštųsi, jei tik jiems kas leistų. Visi rengiame badmintono turnyrus, susigalvojame kaip skaniai papietauti ar pavakarieniauti. Žodžiu, nieko įmantraus ilsėdamiesi vasarą nedarome – tiesiog džiaugiamės vieni kitais. Manome, kad tai ir yra svarbiausia.
Darbo pakeitimas ir yra poilsis
Libertas Klimka, fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, etnokosmologijos mokslo šakos pradininkas Lietuvoje, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas.
Neįsivaizduoju, ką galiu papasakoti, nes vasaras „parduodu“ studentų praktikoms, kraštotyros ekspedicijoms. Aš vasarų be jų neįsivaizduoju. Išvažiuoju į ekspedicijas kur nors kaimuose rinkti kalendorinių papročių ar aplankyti bažnyčias, kuriose yra istorinę reikšmę turinčių varpų. Šiuos aprašinėju, fotografuoju – rengiu bažnyčių varpų registrą. Net negaliu pasakyti, ar tada daugiau dirbu, ar ilsiuosi. Manau, tiksliausia būtų pasakyti, kad dirbdamas šį darbą ir ilsiuosi. Esu įsitikinęs, kad darbo pakeitimas ir yra poilsis.
Dalį vasaros darau tuos darbus, kurių nespėjau atlikti per mokslo metus. Darbas su studentais užima daug daugiau laiko, negu užrašyta tvarkaraštyje. Mokslinio darbo tokia specifika, kad jam tenka aukoti ir dalį atostogų.
Kaip nepervargstu? Geriausia mokslinius darbus rašyti kur nors netoli ežero. Ryte išsimaudai, pabėgioji pakrante, tada pareini, sėdi prie kompiuterio ir dirbi. Po pietų vėl išeini pasivaikščioti į gamtą, pasimaudai, gal dar pagrybauji... Tai labai atgaivina, suteikia jėgų, o ir nuveiki nemažai.
Svarbiausiai pakeisti darbo profilį – galva pailsi, kitos smegenų ląstelės dirba. Man taip daryti nesudėtinga, nes dirbu keliose mokslo srityse. Vieną straipsnį rašau iš vienos srities, tarkim, fizikos istorijos, kitą – jau iš kitos – pavyzdžiui – iš etnologijos, trečią – iš trečios – technologijų istorijos ar apie varpus.
Noriu pastebėti, kad etninė kultūra nėra atgyvenęs dalykas, ji – gyvas kultūrinis vyksmas. Neseniai suskaičiavome visus piliakalnius. Lietuvoje jų yra 831. Nėra kito tokio krašto. Tai rodo didžiulę meilę savo šaliai ir jos laisvės kainą. Nėra Europoje tokio krašto, kur būtų tiek daug su meile ir jausmu pastatytų bažnyčių. Pasauliui galėtume pasiūlyti atkreipti dėmesį į Lietuvos bažnyčias kaip į dvasinių kultūros šedevrų sąrašo objektus. Pažiūrėkite, kiek tokioje mažoje teritorijoje yra tarmių. Mūsų šalies etninė kultūra ypatinga ir vėtrungėmis, verbomis, Užgavėnių kaukėmis, papuošalais, dvarų parkais, amatais, tradicijomis.
Vasara – tarsi labai gražus ir džiugus įvykis
Nomeda Marčėnaitė, Lietuvos dailininkė keramikė, rašytoja, televizijos laidų vedėja, Baltijos televizijoje vedanti laidą „Skanus pokalbis“.
Keista, kad šiam rudeniui turiu daugiau planų negu vasarai, nors dabar kaip tik ieškau, kur galėtume geriau praleisti 10 dienų prie jūros. Ne prie Baltijos jūros, o kur nors kitur, kur geri orai yra garantuoti ir vanduo šiltesnis. Gyvenime kažkas vyksta savaime, daug į priekį nepriplanuosi.
Pati vasara man yra tarsi labai gražus ir džiugus įvykis. Džiaugiuosi, kad gyvenu ne mieste, mano sodyboje yra kaip kurorte. Kiekviena vasara yra nuostabi, turi stebuklingų džiaugsmų, kiekviena jos diena yra graži, spalvinga. Štai sėdžiu terasoje – žiūriu į gėles, kaip saulė žaidžia medžių lapuose, klausausi, kaip paukščiai čiulba. Tai stebuklinga, džiugu, kad jie dar nenutilę, nenuščiuvę, netrukus jų balsų negirdėsime. Greta teka upelis – vėl džiaugsmas. Dabar jau nekanda uodai – ir tuo galima pasidžiaugti. Tik kaime tokia nuostabi tyla, gali suskinti vasaros gėlių puokštę.
Štai šiandien apkarpiau augalėlius, pasikapsčiau šiltnamyje, vakar nupjoviau veją – man visa tai yra džiaugsmas, nors kai kam gal ir atrodo vienas vargas. Gėlių palaistymas, medžių genėjimas man taip pat teikia džiaugsmą. Kiekvieną rytą atsikėlusi išeinu pasidairyti po kiemą, ką nors padarau – nesėdu pusryčiauti, kol to nenusipelnau. Nemanykit, kad tai vargas – tai malonumas. Svarbiausia yra dirbti ramiai, pasimėgaujant, be panikos, isteriško skubėjimo.
Atostogų kelionės taip pat yra gerai. Štai nesenai savaitėlę buvau Ispanijoje, Katalonijoje, daug pamačiau, apsilankiau Salvadoro Dali muziejuje. Tai buvo gražus įvykis. Prieš tai dalyvavau ralyje, nors orai nebuvo puikūs, vis vien tai buvo maloni patirtis.
Kad ir kaip būtume užsiėmę, galime atrasti laiko poilsiui
Gediminas Navaitis, Seimo narys, psichologas ir psichoterapeutas, publicistas, psichologijos populiarintojas, 27 knygų lietuvių ir užsienio kalbomis autorius.
Seimo nariams yra gana sunku planuoti savo poilsį, jie atostogų kaip ir neturi – atsiranda įvairių darbų, kurie neretai sutrukdo iš anksto suplanuotus dalykus. Dirbant šį darbą lengviau planuoti savaitgalius. Juos stengiuosi praleisti su šeima. Manau, ne tiek svarbu galvoti apie optimalų poilsį per atostogas, svarbiau kasdien rasti laiko nors trumpam pailsėti ir atsipalaiduoti. Kad ir kaip užsiėmę būtume, visi kasdien galime rasti po 10–15 minučių poilsiui – jogos, meditacijos, savitaigos pratimams. Išmokti juos atlikti nėra sudėtinga – šiandien šia tema galima lengvai rasti pakankamai literatūros, patarimų internete. Šie pratimai yra labai įdomūs ir efektyvūs, padeda atsipalaiduoti ir greitai pailsėti, nusimesti nuovargį. Tuo esu pats įsitikinęs, patyręs, ilgai darau šiuos pratimus, esu ir juos propagavęs.
O vasarą stengiuosi bent kelias savaites praleisti gamtoje. Kadangi savo sodybos ar vilos neturime, kone kasmet ilsimės vis kitoje vietoje. Tarkim, vieną savaitę prie Baltijos jūros, o kitą – kur nors lietuviškame miške. Šiemet dar nežinau, kaip ir kokioje konkrečiai vietoje praleisiu tas kelias laisvas savaites. Pagaliau tai nė nėra labai svarbu, svarbu pakeisti gyvenamąją vietą ir būti gamtoje.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę