Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Baseinų vonios paprastai pripildomos geriamuoju vandeniu, tačiau, be abejo, naudojantis baseinu vanduo neišvengiamai užteršiamas. Todėl tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, jis valomas naudojant koaguliaciją (panaudojant chemines medžiagas smulkios plaukiojančios dalelės „sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro (ar kitų dezinfekuojamųjų medžiagų) turinčių preparatų). Taip pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.
Baseinų vandens kokybės žymenys – vandens temperatūra, pH, liekamojo chloro ar kitos vandeniui dezinfekuoti naudojamos medžiagos koncentracija – turi būti pateikiami viešai.
Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vandenyje turi būti ne mažesnė nei 0,5 mg/l ir ne didesnė nei 2 mg/l. Vaikų iki 7 m. amžiaus baseinuose laisvojo chloro koncentracija turi būti 0,3–1 mg/l.
Beje, Higienos normoje HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nustatyta ir daugiau vandens saugos ir kokybės žymenų, pvz., baseino vandenyje neturi būti tam tikrų mikroorganizmų (žarninių lazdelių (E.coli), kolifagų, salmonelių, auksinio stafilokoko, helmintų kiaušinėlių ir kt.), amoniako baseino vandenyje kiekis neturi viršyti 0,5 mg/l.
Baseino patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į drabužinę, po to į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo – į dušą, persirengimo patalpą, drabužinę.
Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui.
Visuose didžiuosiuose baseinuose turi būti įrengti automatiniai laisvojo liekamojo chloro (ar kitos vandeniui dezinfekuojant naudojamos medžiagos), pH dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai ir automatinė vandeniui dezinfekuoti naudojamo preparato dozavimo įranga. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai, parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Kartą per mėnesį turi būti atliekami ir amoniako kiekio baseino vandenyje nustatymo tyrimai. Cheminiai vandens kokybės tyrimai laboratorijoje turi būti atliekami vieną kartą per pusmetį. Minėtų tyrimų metu nustatomas vandens pH, laisvojo liekamojo chloro koncentracija, chloridų, amonio kiekis, vandens drumstumas, taip pat vandens užterštumas koliforminėmis bakterijomis, žarninėmis lazdelėmis (E.coli), žarniniais enterokokais, salmonelėmis ir kt.
Mažųjų baseinų (baseinai, kurių talpa mažesnė nei 10 m³ ir, kurie dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų, taip pat sūkurinės vonios) vanduo gali būti nedezinfekuojamas, o po kiekvieno panaudojimo išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas ir pripildomas vandens.
Vieną kartą per metus didžiųjų baseinų (talpa didesnė nei 10 m³) vanduo išleidžiamas, baseinai išvalomi ir dezinfekuojami. Tačiau visus metus baseino vanduo yra nuolat valomas ir papildomas šviežiu vandeniu. Sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų vanduo paprastai keičiamas kas tris mėnesius ar net dažniau. Nustačius baseino vandens užterštumą, baseino eksploatacija nutraukiama tuoj pat, vanduo išleidžiamas, baseino vonia išvaloma, dezinfekuojama ir vėl pripildoma vandens.
Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai, susidaro palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje, dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.
Tačiau pats baseinų vanduo (jei yra tinkamai paruoštas) yra mažiausiai pavojingas. Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia rizika yra užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis, vadinamuoju grybeliu, karpomis, odos pūlinėmis ligomis ar net niežais. Grybelio profilaktikai baseinuose gali būti įrengiami kojų dezinfekavimo aparatai, persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze.
Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, plaučių uždegimu. Legionelioze užsikrečiama per kvėpavimo takus įkvepiant legionelėmis užkrėsto aerozolio. Užsikrečiama legionelioze vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozolis, pvz., dušai ir čiaupai, sūkurinės vonios, turkiškos pirtys ir saunos. Legionelėms daugintis reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.), ir nuosėdos, nuoviros ar rūdys.
Legioneliozę sukeliančios bakterijos aptinkamos įvairios paskirties objektų karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose. Dažniausiai legionėlių būna karšto ir šalto vandens sistemose, vandenyje, kurio temperatūra 20–45 °C, vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (neapgyvendinti viešbučių kambariai), apnašomis padengtuose ir korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.
Beje, kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems ir jautriems chlorui, alergiškiems žmonėms.
2011 m. sausio–gruodžio mėn. atlikti 247 baseinų paslaugas teikiančių objektų patikrinimai. 33 proc. jų nustatyti pažeidimai. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: vandens kokybė neatitinka higienos normos reikalavimų (nustatyta per didelė arba per maža laisvojo chloro koncentracija vandenyje, didesnė nei leidžiama amoniako koncentracija, mikrobinė tarša), netinkama patalpų ir įrangos priežiūra, veikla vykdoma neturint leidimo – higienos paso.
• pasinaudoję pirtimi, tualetu, prieš įlipdami į baseiną nusiprauskite po dušu;
• jeigu ant pėdų yra žaizdelių, įbrėžimų, užklijuokite juos pleistru;
• baseine avėkite gumines šlepetes (geriau aukštesniu padu);
• persirengimo kambariuose ant suolelių ar pirtyse pasiklokite rankšluostį, vėliau šį rankšluostį išskalbkite ir išlyginkite;
• būtinai perskaitykite baseinų vidaus tvarkos taisykles ir jų laikykitės.
Pirmosios pagalbos priemonės apsinuodijus chloru:
Bendra pirmoji pagalba
• Nedelsiant išnešti apsinuodijusįjį į gerai vėdinamą patalpą ar gryną orą, kviesti gydytoją.
• Būtinas šviežias oras, daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną ar deguonies kauke, nukentėjusiajam reikalinga šiluma ir ramybė, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• nedelsiant nuvilkti užterštus drabužius, nuimti užterštus papuošalus, nuauti užterštus batus;
• nestipriai pažeistas odos vietas 15–20 min. plauti vandeniu su muilu;
• nudegusią odą aprišti sausu steriliu tvarsčiu;
• nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Nedelsiant gerai praplauti vandeniu ir kreiptis į gydytoją, iki pervežimo į ligoninę drėkinti fiziologiniu tirpalu, pridengti steriliu tvarsčiu.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę