Manoma, kad vilnos poveikis panašus į akupunktūrą, o mezgimas bene geriausiai malšina stresą. Įrodyta, kad natūrali vilna pasižymi skausmą slopinančiomis, uždegimą mažinančiomis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis. Beje, stipriausiu gydomuoju poveikiu pasižymi nedažyta natūrali šiurkšti vilna. Kiekviena tauta labiausiai „gerbia“ vis kitų gyvūnų vilną: vieni – avių, kiti – kupranugarių, treti – šunų ir t.t. Gyvūnų vilna paprastai skiriasi savo minkštumu, tačiau pagrindinės savybės labai panašios. Ne veltui sakoma, kad natūralios medžiagos – sveikiausios, tai pasakytina ir apie vilną: apsikloję ar apsirengę tikros vilnos daiktą, neprakaituosite ir nesušalsite – vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros, t.y. sulaiko tik tiek šilumos, kiek reikia, bet neskatina prakaituoti. Vilna sugeria net iki 40 proc. drėgmės nesijaučiant šlapiam ir neleidžia kūnui greitai atvėsti. Tas pats pasakytina ir apie vilna prikimštas pagalves – miegodami ant jų tikrai nesuprakaituosite. Tai itin aktualu šusti linkusiems kūdikėliams (tik nepamirškite, kad įprasto storio pagalvės kūdikiams visiškai netinka).
Nuo senų senovės žmonės gydė įvairias ligas naudodami skirtingų gyvūnų vilną. Pavyzdžiui, paūmėjus radikulitui, žmonės aprišdavo juosmenį triušių kailiukais (plauku į vidų) arba šuns vilnos skara, moterišką bėdą mastitą gydė aprišdami krūtis grietine išteptais triušių kailiukais, o smulkių sąnarių skausmus malšindavo dėvėdami kupranugarių ar šunų vilnos kojines bei pirštines.
Manoma, kad sveikiausi rūbai – tai „kandantys“ megztiniai iš ožkų ar avių vilnos. Jie gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą. Minkštos avių ar ožkų vilnos rūbus patariama dėvėti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis.
Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Mokslininkai pritaria, kad tai ir naudinga, ir sveika. Kailyje susidaranti „oro pagalvė“ apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo. Atliekant bakteriologinius avių kailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai (be abejo, jei avis buvo sveika). Ir šiandien gydytojai nepamiršta stebuklingų vilnos savybių. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites, jos paskatins mažylio kraujotaką ir neleis sušalti mažoms kojytėms. Šaltą žiemą kūdikius taip pat patariama rengti vilnoniais rūbeliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituos, taigi išvengsite erzinančių pašutimų ir būsite tikri, kad jūsų mažylis nesušals. Kita vertus, net ir suprakaitavus (jei vis tik neapskaičiavote, kaip parengti mažylį), vilnoniai gaminiai šildys. Jeigu nenorite rengti šiurkščių rūbų, puiki alternatyva minkšta ir plona merinosų avių vilna, dar vadinama merinosų vilna. Ji tinka net ir apatiniams rūbams, pvz., kūdikio marškinėliams siūti. Dar viena svarbi ypatybė – šie gaminiai nelinkę sukelti alergijos.
Pirmiausia – sergantiesiems bronchų astma. Natūrali vilna gali sukelti dusulio priepuolius, tačiau tai nėra taisyklė be išimčių.
Vilna gali netikti ir tuomet, jeigu esate alergiški dulkėms, naminių gyvūnų kailiui ir pan., tokiu atveju namuose verčiau neturėti natūralios vilnos kilimų bei natūralaus plauko kailinių.
Šunų augintojai pastebi, kad natūralus gyvūnų kailis gali sukelti nemotyvuotos agresijos priepuolius šunims – paprasčiausiai jie užuodžia svetimo gyvūno kvapą ir gina savo teritoriją arba „atranda” medžiotojo instinktą. Taigi būkite atsargūs.
Vilna nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Ji blunka, išdžiūsta, pasidaro trapi. Skalbti vilnonius gaminius geriausia šiltame, vos 40ºC vandenyje, skalauti – tokios pat temperatūros vandenyje. Skalbdami angoros ar merinoso vilnos gaminius į skalavimo vandenį įpilkite glicerino (1 šaukštas glicerino 10 L vandens), tada plaukas nesivels. Norėdami išsiaiškinti, ar vilnonis gaminys bluks, išskalbkite mažą audinio gabalėlį muiliname vandenyje, įvyniokite į baltą medvilninį audinį ir palyginkite. Rezultatą pastebėsite tuoj pat.
• norint perlaužti vilnos plaukelį, jį reikėtų perlenkti apie 20 000 kartų
• kontaktuodama su atvira liepsna, ji ne užsidega, bet iš lėto anglėja, lyg svylanti mediena
• beisbolo kamuoliuke suvyniojama apie 150 m vilnos plaukelių
• daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiaurės pusrutulyje
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę