){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Arterinė hipertenzija – tai progresuojantis daugybės tarpusavyje susijusių priežasčių nulemtas širdies ir kraujagyslių sindromas. Padidėjusio kraujospūdžio ligos progresavimas glaudžiai susijęs su funkciniais ir struktūriniais kraujagyslių ir širdies sutrikimais, kurie pažeidžia širdį, inkstus, smegenis ir kitus organus bei nulemia ankstyvą ligotumą ir mirtį.
· Širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje
· Rūkymas
· Padidėjęs cholesterolio kiekis (bendras >5,0 mmol/l ir/ar MTL – cholesterolis >3,0 mmol/l) ir/ar padidėjęs trigliceridų kiekis (>2,0 mmol/l)
· Glikemijos tolerancijos sutrikimas (gliukozės koncentracija nevalgius iš ryto >11,0 mmol/l)
· Pilvinis nutukimas (pilvo apimtis moterims daugiau kaip 88 cm, vyrams – daugiau kaip 102 cm)
· Nepakankamas fizinis aktyvumas
Fizinio krūvio skyrimo namuose sąlygomis principai:
· Fiziniai pratimai, jų intensyvumas ir trukmė turi būti skiriami atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę
· Krūvį didinti palaipsniui, tolygiai apkraunant visas raumenų grupes
· Neskirti pratimų, reikalaujančių maksimalaus raumenų įtempimo
· Pirmenybę teikti paprastiems, prieinamiems pratimams, kurių intensyvumą, trukmę galima kontroliuoti (ėjimas, bėgimas)
· Skirti daugiau atsipalaidavimo, kvėpavimo gimnastikos pratimų
Orientacinį sergančiųjų fizinį krūvį nustato gydytojas. Vertinant ligonio būklę, svarbu sekti ne tik arterinį kraujo spaudimą ramybės, bet ir fizinio krūvio metu. Kraujospūdį mažinančios priemonės efektyvios tuomet, kai spaudimas mažėja ne tik ramybės metu, bet ir užsiimant fizine veikla. Smarkus jo padidėjimas fizinio krūvio metu ir/ar lėtas normalizavimasis rodo, kad gydymas nepakankamas.
Sportas palaiko dvasinę pusiausvyrą, mažina kraujo spaudimą. Reguliariai sportuojant mažėja blogojo, didėja gerojo cholesterolio kiekis.
Rinkitės tokias ištvermę lavinančias sporto šakas, kaip plaukimas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, irklavimas.
Jei nelankote sporto klubo, mankštinkitės kitais būdais: nevažinėkite liftu ar eskalatoriumi, geriau lipkite laiptais, išlipkite iš automobilio ar troleibuso, kad paėjėtumėte gabalėlį kelio ir pan. (rekomenduojama 30 min. spartaus ėjimo per dieną)
Pasivaikščiojimo ar fizinio aktyvumo trukmę pamažu didinkite.
Tokiu principu reiktų vadovautis treniruojantis. Krūvis neturi būti per didelis. Tikrinkite pulsą: leidžiamas pulsas yra lygus: 180 minus jūsų amžius. Pavyzdžiui, maksimalus leistinas pulso dažnis 50 metų pacientui, sergančiam padidėjusio kraujospūdžio liga, yra 130 k./min (180 – 50 = 130).
· Treniruočių planą aptarkite su gydytoju
· Treniruokitės reguliariai, nustatytu laiku
· Susiraskite treniruočių partnerį
· Po valgio iki treniruotės turi praeiti ne mažiau kaip 2 valandos
· Treniruokitės 3 kartus per savaitę ne trumpiau kaip 30 minučių. Tai arterinį kraujo spaudimą sumažina 10–15 mmHg
· Treniruočių metu vartokite pakankamai skysčių.
Kraujospūdį mažina ir kitos priemonės: vaistai, dieta, fizioterapija, klimatiniai veiksniai.
Atsiminkite, kad būtina sistemingai ir ilgą laiką vartoti kraujospūdį mažinančių vaistų, nuolat kontroliuoti kraujo spaudimą, mažiau vartoti valgomosios druskos.
Būtina sureguliuoti svorį ir kalorijų kiekį, atsižvelgiant į išeikvojamą energiją. Maiste turi būti pakankamai kalio, magnio, C, P, B grupės vitaminų.
Nepatartina vartoti produktų, dirginančių centrinę nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas (stiprios kavos, arbatos ir pan.).
Rekomenduojamos įvairių rūšių vonios: mineralinio vandens, sieros vandenilio, angliarūgštės. Rekomenduojami pajūrio (Baltijos, Juodosios jūrų) balneologiniai kurortai.
Vis dėlto daugelis ligonių ignoruoja šias kompleksines padidėjusio kraujospūdžio mažinimo priemones. Net reabilitacijos skyriuje tik apie 50 proc. ligonių vykdo gydytojų nurodymus. Todėl gydytojas turėtų ligonį psichologiškai paruošti, įvertindamas jo charakterio ypatybes, nusiteikimą gydytis, socialines ir ekonomines sąlygas, išsiaiškinti darbinės veiklos pobūdį, išeikvojamos energijos kiekį ir kt.). Tik glaudus gydytojo ir ligonio ryšys leidžia rekomenduoti tokias priemones, kurios priimtinos ir patogios ligoniui.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę