Fizinis aktyvumas mažina širdies ligų riziką

Su padidėjusiu kraujospūdžiu yra susiję apie 25 proc. miokardo infarkto atvejų. O po persirgto miokardo infarkto ligoniai, kurie serga padidėjusio kraujospūdžio liga – arterine hipertenzija, miršta 5 kartus dažniau negu tie, kurių kraujospūdis normalus. Fiziškai aktyviems asmenims, palyginti su tais, kurie juda mažai, širdies ligų rizika yra dvigubai mažesnė. Skaitytojams pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Asta GRIGALIŪNIENĖ.
 

Tarp rizikos veiksnių – ir nepakankamas fizinis aktyvumas


Arterinė hipertenzija – tai progresuojantis daugybės tarpusavyje susijusių priežasčių nulemtas širdies ir kraujagyslių sindromas. Padidėjusio kraujospūdžio ligos progresavimas glaudžiai susijęs su funkciniais ir struktūriniais kraujagyslių ir širdies sutrikimais, kurie pažeidžia širdį, inkstus, smegenis ir kitus organus bei nulemia ankstyvą ligotumą ir mirtį.

 

Išskiriami tokie arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai:


· Širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje
· Rūkymas
· Padidėjęs cholesterolio kiekis (bendras >5,0 mmol/l ir/ar MTL – cholesterolis >3,0 mmol/l) ir/ar padidėjęs trigliceridų kiekis (>2,0 mmol/l)
· Glikemijos tolerancijos sutrikimas (gliukozės koncentracija nevalgius iš ryto >11,0 mmol/l)
· Pilvinis nutukimas (pilvo apimtis moterims daugiau kaip 88 cm, vyrams – daugiau kaip 102 cm)
· Nepakankamas fizinis aktyvumas
 

Fizinis aktyvumas – viena iš svarbiausių gydymo dalių


Fizinio krūvio skyrimo namuose sąlygomis principai:
· Fiziniai pratimai, jų intensyvumas ir trukmė turi būti skiriami atsižvelgiant į širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę
· Krūvį didinti palaipsniui, tolygiai apkraunant visas raumenų grupes
· Neskirti pratimų, reikalaujančių maksimalaus raumenų įtempimo
· Pirmenybę teikti paprastiems, prieinamiems pratimams, kurių intensyvumą, trukmę galima kontroliuoti (ėjimas, bėgimas)
· Skirti daugiau atsipalaidavimo, kvėpavimo gimnastikos pratimų
Orientacinį sergančiųjų fizinį krūvį nustato gydytojas. Vertinant ligonio būklę, svarbu sekti ne tik arterinį kraujo spaudimą ramybės, bet ir fizinio krūvio metu. Kraujospūdį mažinančios priemonės efektyvios tuomet, kai spaudimas mažėja ne tik ramybės metu, bet ir užsiimant fizine veikla. Smarkus jo padidėjimas fizinio krūvio metu ir/ar lėtas normalizavimasis rodo, kad gydymas nepakankamas.


 

Sportuokite


Sportas palaiko dvasinę pusiausvyrą, mažina kraujo spaudimą. Reguliariai sportuojant mažėja blogojo, didėja gerojo cholesterolio kiekis.
Rinkitės tokias ištvermę lavinančias sporto šakas, kaip plaukimas, važinėjimas dviračiu, slidinėjimas, irklavimas.
Jei nelankote sporto klubo, mankštinkitės kitais būdais: nevažinėkite liftu ar eskalatoriumi, geriau lipkite laiptais, išlipkite iš automobilio ar troleibuso, kad paėjėtumėte gabalėlį kelio ir pan. (rekomenduojama 30 min. spartaus ėjimo per dieną)
Pasivaikščiojimo ar fizinio aktyvumo trukmę pamažu didinkite.
 

„Geriau lėčiau, bet ilgiau“


Tokiu principu reiktų vadovautis treniruojantis. Krūvis neturi būti per didelis. Tikrinkite pulsą: leidžiamas pulsas yra lygus: 180 minus jūsų amžius. Pavyzdžiui, maksimalus leistinas pulso dažnis 50 metų pacientui, sergančiam padidėjusio kraujospūdžio liga, yra 130 k./min (180 – 50 = 130).
 

Jeigu jūs sergate arterine hipertenzija:


· Treniruočių planą aptarkite su gydytoju
· Treniruokitės reguliariai, nustatytu laiku
· Susiraskite treniruočių partnerį
· Po valgio iki treniruotės turi praeiti ne mažiau kaip 2 valandos
· Treniruokitės 3 kartus per savaitę ne trumpiau kaip 30 minučių. Tai arterinį kraujo spaudimą sumažina 10–15 mmHg
· Treniruočių metu vartokite pakankamai skysčių.
 

Fizinis aktyvumas – tik vienas iš kompleksinės arterinės hipertenzijos mažinimo būdų


Kraujospūdį mažina ir kitos priemonės: vaistai, dieta, fizioterapija, klimatiniai veiksniai.

Atsiminkite, kad būtina sistemingai ir ilgą laiką vartoti kraujospūdį mažinančių vaistų, nuolat kontroliuoti kraujo spaudimą, mažiau vartoti valgomosios druskos.
Būtina sureguliuoti svorį ir kalorijų kiekį, atsižvelgiant į išeikvojamą energiją. Maiste turi būti pakankamai kalio, magnio, C, P, B grupės vitaminų.
Nepatartina vartoti produktų, dirginančių centrinę nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas (stiprios kavos, arbatos ir pan.).
Rekomenduojamos įvairių rūšių vonios: mineralinio vandens, sieros vandenilio, angliarūgštės. Rekomenduojami pajūrio (Baltijos, Juodosios jūrų) balneologiniai kurortai.
 

Svarbus psichologinis pasiruošimas


Vis dėlto daugelis ligonių ignoruoja šias kompleksines padidėjusio kraujospūdžio mažinimo priemones. Net reabilitacijos skyriuje tik apie 50 proc. ligonių vykdo gydytojų nurodymus. Todėl gydytojas turėtų ligonį psichologiškai paruošti, įvertindamas jo charakterio ypatybes, nusiteikimą gydytis, socialines ir ekonomines sąlygas, išsiaiškinti darbinės veiklos pobūdį, išeikvojamos energijos kiekį ir kt.). Tik glaudus gydytojo ir ligonio ryšys leidžia rekomenduoti tokias priemones, kurios priimtinos ir patogios ligoniui.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Julija
2015-03-16 12:43
O kaip galima mirti 5 kartus dažniau :))))?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai