Kalėdos – jau čia...

Nuo senų laikų noras sužinoti ir išpranašauti ateitį domino žmones visame pasaulyje. Įvairūs papročiai, apeigos, burtai turi labai seną istoriją, ne išimtis – Kūčių ir Kalėdų šventės – mažoji pasaka, kurios taip laukia vaikai ir suaugusieji. Juk tik vieną kartą per metus stebuklingą Kūčių vakarą galima sužinoti, kokie orai lauks ateinančiais metais, ar lydės sėkmė darbus ir laimė meilės srityje, ar nesušlubuos sveikata.
 

Kalėdų burtai


Kūčios ir Kalėdos – tikros šeimos šventės, jų metu susirenka artimiausi ir brangiausi žmonės.
Buvo priimta, kad, susirinkus visiems prie šventinio stalo, negalima išeiti ir palikti svečių, antraip ateinančiais metais gali nepasisekti. Viena lėkštė visada buvo paliekama mirusiems giminaičiams, tikėtasi, kad Kūčių vakarą jų sielos aplanko gimtuosius namus. Po vakarienės patariama visus nešvarius šaukštus surišti kartu, kad ateinančiais metais visi šeimos nariai liktų kartu, o šeimyna būtų stipri ir draugiška. Mūsų protėviai tikėjo, kad užgesintos žvakės dūmų kryptis nusako ateitį, pvz., jei dūmai plaukė link lango, laukė kūdikio gimimo, jei kilo aukštyn – vestuvių, durų link – laidotuvių.
 

Gera sveikata – gera pradžia


Suaugusieji domėjosi savo ir artimųjų sveikata, pvz., buvo manoma, kad:
* Atsikėlus Kūčių rytą geriau daugiau nesigulti, antraip kitais metais galima susirgti.
* Šeimininkai bus sveiki ir sotūs, jei įmes monetą į dubenį su šaltu vandeniu ir šalia padės apdžiūvusį duonos kriaukšlį.
* Jeigu Kūčių rytą pirmasis namų slenkstį peržengė vyras – namiškiai bus geros, o jeigu moteris – silpnos sveikatos.
* Obuoliai atneša sveikatą ir grožį, šiaudiniai papuošalai – turtą, riešutai – laimę ir meilę, jais puošdavo Kalėdinę eglutę.
* Čiaudėti šią dieną – būti sveikam visus metus.
* Jeigu Kūčių vakarą valgomi obuoliai – neskaudės gerklės, o riešutai – neskaudės dantų.
* Kad naminiai ir kambariniai gyvūnai bei jų palikuonys būtų sveiki, juos vaišindavo šventinės vakarienės likučiais.


 

„Į sveikatą!”


Šventiniai valgiai ir gėrimai įvairiose šalyse turėjo simbolinę prasmę. Pvz., Saksonijoje vyko speciali ceremonija – „wassailing“, žodis „wassail“ kilęs nuo anglosaksiškos frazės „waes heal“, kuri reiškė – „gera sveikata“ arba „gerti į sveikatą“. Jos metu žmonės vaišinosi specialiu gydomuoju gėrimu, kuris buvo gaminamas iš daugybės komponentų – pakaitinto alaus, suplaktos grietinėlės, keptų obuolių, kiaušinių, kuriuos pagardindavo prieskonių (gvazdikėlių, imbiero, muskato riešuto) mišiniu, cukrumi. Tradiciškai jis buvo pateikiamas didžiulėse taurėse Naujųjų metų vakarą ir Trijų Karalių išvakarėse.
Mėtinės kiaulytės (saldainiai) laikomos sveikatos, laimės, gerovės simboliu nuo karalienės Viktorijos laikų. Pasirodo, pirmą kartą jos buvo pagamintos 1880 metais Niujorke, Saratoga Springs, Berry Manor smuklėje, kurioje gaminamos ligi šiol.
Pagal tradiciją, po šventinės vakarienės priimta pasidalinti mėtinėmis kiaulytėmis, kad sėkmė lydėtų visus ateinančius metus.
 

Eglė – Kalėdų karalienė


Pagal legendą, VII amžiuje vienuolis Crediton iš Devonširo (Devonshire) atėjo į Vokietiją mokyti žmones Dievo Žodžio, o eglę pateikė kaip šventos trejybes – Dievo Tėvo, Dievo sūnaus ir Šventosios dvasios – simbolį. Nuo to laiko žmonės pradėjo gerbti eglę.
Paprotys puošti Kalėdinį medį kilęs iš Vokietijos, o kalėdinių papuošalų gaminimo tėvyne laikoma Tiuringija. Būtent ten angelėlio figūrėlė pirmą kartą papuošė eglės viršūnę. Net iki XX amžiaus kalėdiniams blizgučiams, vėriniams, girliandoms pagaminti buvo naudojamas tikras sidabras, nuo 1870 m. atsirado stikliniai papuošalai, o nuo 1890 m. prasidėjo egles papuošalų „įvairenybių“ era, kuri tęsiąsi iki šiol. XVI amžiuje Martinas Liuteris papuošė mažą kalėdinę eglutę žvakėmis, norėdamas parodyti savo vaikams, kaip žiba žvaigždės naktiniame danguje.
Pirmą kartą papuošta kalėdinė eglė buvo demonstruojama 1510 m. Latvijos sostinėje Rygoje. Tačiau tikrą populiarumą įgijo 1846 metais, kai „Londono žiniose“ pasirodė nuotrauka, kurioje karalienė Viktorija su vyru Vokietijos princu Albertu ir vaikais stovėjo šalia Kalėdinės eglės. Nuo 1880 m. ji tapo ne tik šventės dalimi, bet ir socialinio statuso simboliu, t.y. kuo turtingesnė ir kilmingesnė buvo šeima, tuo aukštesnė ir gražesnė buvo jos eglė.
 

Žalios šakelės


Viduramžiais namus per šventes puošdavo ir kitas amžinai žaliuojančiais augalais, tokias kaip bugienis, gebenė, lauras ir rozmarinas. Buvo laikoma, kad rozmarinas gerina atmintį, lauras skatina narsą, o bugienis bei gebenė simbolizuoja vyrišką ir moterišką pradžią. D. Britanijoje paprastasis amalas buvo siejamas su derlingumu, o įsimylėjėlių bučinys po amalo šakele bylojo apie jų susitaikymą ir atleidimą vienas kitam. Žmonės tikėjo, kad šis augalas yra stebuklingas, gydo daugelį ligų, tačiau šiuolaikiniai medicinos tyrimai patvirtino, kad jis labai nuodingas, todėl negali būti vartojamas gydymo tikslais. Nepatartina jo šakomis puošti namų, kadangi kiekvienais metais jo uogomis apsinuodija ne tik naminiai gyvūnai, bet ir vaikai.
 

Kalėdiniai stebuklai


Tradicija dovanoti dovanas per Kalėdas tęsiasi nuo 1860 m. Kur tik jos nepaliekamos: kojinėse, pakabintose prie židinio, bateliuose, o dažniausiai – po eglute (įdomu tai, kad anksčiau kiekvienas turėjo nuosavą mažą eglutę ant stalo, po kuria rasdavo dovanų, o didelę bendrą eglę pradėta puošti tik nuo 1880 m.).
Kalėdų Senelio (Santa Klauso) prototipu laikomas krikščionis šv. Nikolas. 1800 m. viduryje „gimė“ šiuolaikinis Kalėdų Senelis ٲ– apsirengęs raudonu kostiumu, su barzda, drauge su šiaurės elniu.
Pagal seną legendą, paprotys palikti kalėdines dovanas kojinėje atsirado po vieno įdomaus įvykio. Palaidojęs mylimą žmoną, turtingas našlys ir trys jo dukros puolė į neviltį. Pasibaigus pinigams, jiems teko palikti gražų namą ir persikraustyti į kuklų valstiečių namelį, kuriame šeimininkavo trys darbščios rūpestingos dukros. Tačiau, atėjus laikui jas tekinti, senas tėvas labai nuliūdo, nes negalėjo paremti naujų šeimų, kadangi buvo vargšas. Vieną vakarą dukros išskalbė drabužius ir pakabino savo kojines prie židinio, kad išdžiūtų. Tą naktį šv. Nikolas nusprendė padėti šiai šeimynai ir, sulaukęs, kad visi užmigtų, ištraukė iš savo didelio maišo 3 mažus maišelius, pripildytus aukso, ir numetė juos pro dūmtraukį vieną po kito, jie galų gale atsidūrė merginų kojinėse. Kitą rytą jos netikėtai aptiko mažus maišelius, pilnus aukso, ir labai apsidžiaugė. Vėliau visos sėkmingai ištekėjo, o senas tėvas dar daug metų laimingai gyveno.
 

Kalėdos XXI amžiuje


Norėdami surengti gražias šventes, nebijokite improvizuoti, būkite originalūs. Ruošdamiesi Baltosioms Kalėdoms, perspėkite svečius, kad jie visi ateitų baltai apsirengę, o visos dovanos būtų baltos spalvos, pagalvokite apie interjerą ir dekoracijas, uždekite baltas žvakes, iškeptą pyragą padenkite baltu glaistu ir pamatysite, kad į namus atėjo baltos žiemos šventė...
Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, labiausiai norėtųsi palinkėti visiems sveikatos, – juk ne kiekvienas turtingas žmogus yra sveikas, tačiau kiekvienas sveikas yra turtingas. Branginkite savo ir artimųjų sveikatą, nes tai pati nuostabiausia gamtos dovana!

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai