Kūčios ir Kalėdos – tikros šeimos šventės, jų metu susirenka artimiausi ir brangiausi žmonės.
Buvo priimta, kad, susirinkus visiems prie šventinio stalo, negalima išeiti ir palikti svečių, antraip ateinančiais metais gali nepasisekti. Viena lėkštė visada buvo paliekama mirusiems giminaičiams, tikėtasi, kad Kūčių vakarą jų sielos aplanko gimtuosius namus. Po vakarienės patariama visus nešvarius šaukštus surišti kartu, kad ateinančiais metais visi šeimos nariai liktų kartu, o šeimyna būtų stipri ir draugiška. Mūsų protėviai tikėjo, kad užgesintos žvakės dūmų kryptis nusako ateitį, pvz., jei dūmai plaukė link lango, laukė kūdikio gimimo, jei kilo aukštyn – vestuvių, durų link – laidotuvių.
Suaugusieji domėjosi savo ir artimųjų sveikata, pvz., buvo manoma, kad:
* Atsikėlus Kūčių rytą geriau daugiau nesigulti, antraip kitais metais galima susirgti.
* Šeimininkai bus sveiki ir sotūs, jei įmes monetą į dubenį su šaltu vandeniu ir šalia padės apdžiūvusį duonos kriaukšlį.
* Jeigu Kūčių rytą pirmasis namų slenkstį peržengė vyras – namiškiai bus geros, o jeigu moteris – silpnos sveikatos.
* Obuoliai atneša sveikatą ir grožį, šiaudiniai papuošalai – turtą, riešutai – laimę ir meilę, jais puošdavo Kalėdinę eglutę.
* Čiaudėti šią dieną – būti sveikam visus metus.
* Jeigu Kūčių vakarą valgomi obuoliai – neskaudės gerklės, o riešutai – neskaudės dantų.
* Kad naminiai ir kambariniai gyvūnai bei jų palikuonys būtų sveiki, juos vaišindavo šventinės vakarienės likučiais.
Šventiniai valgiai ir gėrimai įvairiose šalyse turėjo simbolinę prasmę. Pvz., Saksonijoje vyko speciali ceremonija – „wassailing“, žodis „wassail“ kilęs nuo anglosaksiškos frazės „waes heal“, kuri reiškė – „gera sveikata“ arba „gerti į sveikatą“. Jos metu žmonės vaišinosi specialiu gydomuoju gėrimu, kuris buvo gaminamas iš daugybės komponentų – pakaitinto alaus, suplaktos grietinėlės, keptų obuolių, kiaušinių, kuriuos pagardindavo prieskonių (gvazdikėlių, imbiero, muskato riešuto) mišiniu, cukrumi. Tradiciškai jis buvo pateikiamas didžiulėse taurėse Naujųjų metų vakarą ir Trijų Karalių išvakarėse.
Mėtinės kiaulytės (saldainiai) laikomos sveikatos, laimės, gerovės simboliu nuo karalienės Viktorijos laikų. Pasirodo, pirmą kartą jos buvo pagamintos 1880 metais Niujorke, Saratoga Springs, Berry Manor smuklėje, kurioje gaminamos ligi šiol.
Pagal tradiciją, po šventinės vakarienės priimta pasidalinti mėtinėmis kiaulytėmis, kad sėkmė lydėtų visus ateinančius metus.
Pagal legendą, VII amžiuje vienuolis Crediton iš Devonširo (Devonshire) atėjo į Vokietiją mokyti žmones Dievo Žodžio, o eglę pateikė kaip šventos trejybes – Dievo Tėvo, Dievo sūnaus ir Šventosios dvasios – simbolį. Nuo to laiko žmonės pradėjo gerbti eglę.
Paprotys puošti Kalėdinį medį kilęs iš Vokietijos, o kalėdinių papuošalų gaminimo tėvyne laikoma Tiuringija. Būtent ten angelėlio figūrėlė pirmą kartą papuošė eglės viršūnę. Net iki XX amžiaus kalėdiniams blizgučiams, vėriniams, girliandoms pagaminti buvo naudojamas tikras sidabras, nuo 1870 m. atsirado stikliniai papuošalai, o nuo 1890 m. prasidėjo egles papuošalų „įvairenybių“ era, kuri tęsiąsi iki šiol. XVI amžiuje Martinas Liuteris papuošė mažą kalėdinę eglutę žvakėmis, norėdamas parodyti savo vaikams, kaip žiba žvaigždės naktiniame danguje.
Pirmą kartą papuošta kalėdinė eglė buvo demonstruojama 1510 m. Latvijos sostinėje Rygoje. Tačiau tikrą populiarumą įgijo 1846 metais, kai „Londono žiniose“ pasirodė nuotrauka, kurioje karalienė Viktorija su vyru Vokietijos princu Albertu ir vaikais stovėjo šalia Kalėdinės eglės. Nuo 1880 m. ji tapo ne tik šventės dalimi, bet ir socialinio statuso simboliu, t.y. kuo turtingesnė ir kilmingesnė buvo šeima, tuo aukštesnė ir gražesnė buvo jos eglė.
Viduramžiais namus per šventes puošdavo ir kitas amžinai žaliuojančiais augalais, tokias kaip bugienis, gebenė, lauras ir rozmarinas. Buvo laikoma, kad rozmarinas gerina atmintį, lauras skatina narsą, o bugienis bei gebenė simbolizuoja vyrišką ir moterišką pradžią. D. Britanijoje paprastasis amalas buvo siejamas su derlingumu, o įsimylėjėlių bučinys po amalo šakele bylojo apie jų susitaikymą ir atleidimą vienas kitam. Žmonės tikėjo, kad šis augalas yra stebuklingas, gydo daugelį ligų, tačiau šiuolaikiniai medicinos tyrimai patvirtino, kad jis labai nuodingas, todėl negali būti vartojamas gydymo tikslais. Nepatartina jo šakomis puošti namų, kadangi kiekvienais metais jo uogomis apsinuodija ne tik naminiai gyvūnai, bet ir vaikai.
Tradicija dovanoti dovanas per Kalėdas tęsiasi nuo 1860 m. Kur tik jos nepaliekamos: kojinėse, pakabintose prie židinio, bateliuose, o dažniausiai – po eglute (įdomu tai, kad anksčiau kiekvienas turėjo nuosavą mažą eglutę ant stalo, po kuria rasdavo dovanų, o didelę bendrą eglę pradėta puošti tik nuo 1880 m.).
Kalėdų Senelio (Santa Klauso) prototipu laikomas krikščionis šv. Nikolas. 1800 m. viduryje „gimė“ šiuolaikinis Kalėdų Senelis ٲ– apsirengęs raudonu kostiumu, su barzda, drauge su šiaurės elniu.
Pagal seną legendą, paprotys palikti kalėdines dovanas kojinėje atsirado po vieno įdomaus įvykio. Palaidojęs mylimą žmoną, turtingas našlys ir trys jo dukros puolė į neviltį. Pasibaigus pinigams, jiems teko palikti gražų namą ir persikraustyti į kuklų valstiečių namelį, kuriame šeimininkavo trys darbščios rūpestingos dukros. Tačiau, atėjus laikui jas tekinti, senas tėvas labai nuliūdo, nes negalėjo paremti naujų šeimų, kadangi buvo vargšas. Vieną vakarą dukros išskalbė drabužius ir pakabino savo kojines prie židinio, kad išdžiūtų. Tą naktį šv. Nikolas nusprendė padėti šiai šeimynai ir, sulaukęs, kad visi užmigtų, ištraukė iš savo didelio maišo 3 mažus maišelius, pripildytus aukso, ir numetė juos pro dūmtraukį vieną po kito, jie galų gale atsidūrė merginų kojinėse. Kitą rytą jos netikėtai aptiko mažus maišelius, pilnus aukso, ir labai apsidžiaugė. Vėliau visos sėkmingai ištekėjo, o senas tėvas dar daug metų laimingai gyveno.
Norėdami surengti gražias šventes, nebijokite improvizuoti, būkite originalūs. Ruošdamiesi Baltosioms Kalėdoms, perspėkite svečius, kad jie visi ateitų baltai apsirengę, o visos dovanos būtų baltos spalvos, pagalvokite apie interjerą ir dekoracijas, uždekite baltas žvakes, iškeptą pyragą padenkite baltu glaistu ir pamatysite, kad į namus atėjo baltos žiemos šventė...
Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams, labiausiai norėtųsi palinkėti visiems sveikatos, – juk ne kiekvienas turtingas žmogus yra sveikas, tačiau kiekvienas sveikas yra turtingas. Branginkite savo ir artimųjų sveikatą, nes tai pati nuostabiausia gamtos dovana!
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę