Padidėjusio apetito (lot. – hiperfagijos) priežasčių iš tiesų gali būti labai daug. Tai gali būti įvairios ligos, apetitą didinančių vaistų vartojimas, netinkama mityba. Jei žmogus visą dieną riboja maisto kiekį ir valgo nepakankamai, visiškai suprantama, kad jį kamuos alkis ir atsiras nuolatinis noras valgyti.
Apetito padidėjimo priežastys gali būti psichologinės bei dėl endokrininės sistemos sutrikimų. Dažniausios priežastys: nerimo sutrikimai, bulimija, cukrinis diabetas, hipoglikemija, skydliaukės, antinksčių patologija, pogumburio patologija, galvos smegenų navikai, kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Taip pat nereikėtų nuvertinti emocinių ir psichologinių veiksnių. Vidinė tuštuma, dėl kurios kaltas stresas, depresija, nerimas, taip pat gali išprovokuoti alkio jausmą.
Beje, mokslininkai aptiko ryšį tarp geros nuotaikos ir alkio jausmo. Pasirodo, nuotaika yra tiesiogiai susijusi su apetitu. Kai nuotaika būna gera, žmogaus organizme gerokai padidėja džiaugsmo hormono serotonino kiekis, ir valgyti norisi mažiau.
Tuo tarpu britų mokslininkai nustatė, kad fizinės treniruotės reguliuoja dviejų hormonų (gretino ir peptido YY), nuo kurių priklauso apetitas, kiekį organizme. Yra žinoma, kad gretinas stiprina alkio jausmą, o peptidas YY, atvirkščiai – slopina. Taigi valandos trukmės treniruotė ant bėgimo takelio organizme sumažina alkio jausmą. Bėgimą galima pakeisti aerobika, plaukiojimu, jogos treniruotėmis.
Valgymo sutrikimams įtakos gali turėti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, įvairios stresinės situacijos. Be to, jau įrodyta, kad polinkis į valgymo sutrikimus yra paveldimas.
Nervinė bulimija
Valgymo sutrikimas, kai nuolat kartojasi persivalgymo priepuoliai, o po jų – dirbtinai sukeltas vėmimas, viduriavimas, badavimas, laikomasi dietų, intensyviai sportuojama, vadinamas nervine bulimija. Tokie persivalgymo priepuoliai gali kartotis kasdien. Per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis maisto, dažnai kaloringo, nesveiko. Tai dažniausiai daroma pasislėpus. Po to jaučiamas pasibjaurėjimas savimi, kaltės jausmas.
Sergant bulimija gali sutrikti širdies ritmas, pasireiškia dehidratacija, dėl vėmimo gali atsirasti stemplės uždegimas, skrandžio ligos, vidurių užkietėjimai.
Dauguma sergančių bulimija persivalgo kartą per dieną, dažniau vakarais ir savaitgaliais. Daugumai žmonių persivalgymo priepuoliai tampa kasdieniniu reiškiniu. Persivalgymas gali būti iš anksto suplanuotas – nusiperkama maisto, jis paruošiamas ir tiesiog suryjamas. Dažniausiai vartojamas riebus arba greitas maistas, kurio apskritai vengiama, nes jis, pacientų manymu, storina. Pasirenkamas lengvai nuryjamas maistas, daugiau skysčių – tai palengvina vėmimą. Paprastai persivalgymo seansai trunka apie valandą.
Vengdami konfliktų su artimaisiais, valgymo sutrikimų turintys žmonės dažniausiai slepia savo maitinimosi įpročius. Artimiesiems sunku pastebėti jų ligą. O patys sergantieji į gydytojus nesikreipia, nes nemano, kad jiems reikia pagalbos. Todėl gydymas dažnai pradedamas per vėlai. O uždelsus liga komplikuojasi, gydymas darosi sudėtingesnis. Tad sergančiojo artimieji turėtų būti dėmesingesni savo sergančiam šeimos nariui.
Persivalgymo sutrikimas
Šis valgymo sutrikimas susijęs su psichologiniais dalykais. Savo simptomais persivalgymo sutrikimas panašus į nervinę bulimiją, tačiau tokiam sutrikimui nebūdingas atsikratymo nuo suvalgyto maisto elgesys – sutrikimas nepasireiškia nei badavimu, nei vėmimu ar kitais atsikratymo nuo maisto simptomais.
Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni epizodai, kai per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai, savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio, gėda ar pasibjaurėjimas savimi bei valgymas tuomet, kai nejaučiama alkio, ir valgymas pasislėpus. Specialistai mano, kad mitybos įpročių sutrikimai, pasireiškiantys persivalgymo priepuoliais, nėra tokie rimti kaip bulimija ir anoreksija. Tačiau persivalgymo pasekmės gali būti labai rimtos. Nuolat persivalgantys žmonės gali būti nutukę, juos dažniau kamuoja diabetas ir širdies ligos, jie dažniau serga sunkia depresija.
Kai kurios lėtinės psichikos ligos gali sukelti ir tam tikrus valgymo sutrikimus. Pavyzdžiui, depresijos metu apetitas paprastai sumažėja, nors kartais gali būti atvirkščiai – apetitas padidėja. Tai labiau būdinga sezoninei depresijai. Kiti psichikos sutrikimai taip pat gali pasireikšti padidėjusiu apetitu.
Ką daryti?
Norint atsikratyti valgymo sutrikimų, reikia reguliariai maitintis. Reikia nepraleisti valgymų ir maitintis ne rečiau kaip kas keturias valandas.
Per dieną turėtų būti trys pagrindiniai valgymai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, tarp jų – 2–3 užkandžiai.
Kartais moterys visą dieną užkandžiauja tai vaisiais, tai jogurtais ar vafliais, įsivaizduodamos, kad valgo nedaug ir taip „sutaupo“ kalorijų. Tačiau jos suvalgo pakankamai daug maisto kalorijų atžvilgiu, bet, žinoma, nepasisotina. Juk pietums suvalgytas vištienos gabalėlis su ryžiais ir salotomis turi apie 500–700 kcal, tiek pat kalorijų gauname suvalgę 2 indelius jogurto, 2 obuolius ir 2 džiūvėsius. Sotumo jausmas, suvalgius normalius pietus ir tokius užkandžius, labai skiriasi. O užkandžiaujant neretai suvalgoma daug daugiau.
Labai svarbu valgyti šiltą maistą, nes jis yra sotesnis negu šaltas. Norint įveikti valgymo sutrikimus, reikia dažniau ruošti karštus patiekalus ir patiekti juos ne per mažomis porcijomis, kitaip atsikratyti nuolatinio noro valgyti bus sunku.
Kai nebūna užkandžių tarp pagrindinių valgymų, būna ilgos pertraukos tarp valgymų, labai išalkstama ir vienu kartu suvalgomas didelis maisto kiekis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo dažniau – ne 1 ar 2 kartus per dieną, bendrai per visą dieną suvalgo mažiau, gauna mažiau kalorijų nei retai valgantys. Todėl tarp pagrindinių valgymų turėtų būti nedideli užkandžiai – jie padeda palaikyti mažiau kintamą gliukozės koncentraciją kraujyje ir dėl to išvengiama persivalgymų. Jei, praėjus pusvalandžiui ar valandai po pietų ar pusryčių, jau norisi vėl valgyti – vadinasi, pavalgyta nepakankamai. Pavalgyti reikėtų taip, kad sotumas jaustųsi keletą valandų.
Paradoksalu, tačiau valgymo sutrikimų galima pabandyti atsikratyti normaliai išsimiegant. Tuo tarpu nuolatinis neišsimiegojimas gali išprovokuoti nuolatinį alkio jausmą. Jeigu miegama nepakankamai, kraujyje padaugėja hormonų, kurie didina apetitą, ir mažėja tų hormonų, kurie slopina apetitą. Taip ilgainiui sutrinka sotumo jausmas.
Jei alkis yra nevarginantis, svoris nedidėja, – nereikia dėl to jaudintis. Susirūpinti reikia, jei noras užkandžiauti yra sustiprėjęs, ilgokai tęsiasi (daugiau nei savaitę), o ypač jei dėl to didėja svoris ar vargina nuolatinės mintys apie maistą – tuomet reikėtų susirūpinti. Ir nebijoti kreiptis į specialistą, nes tai tikrai nėra valios stoka, kaip kažkodėl priimta pas mus manyti.
Dauguma mūsų esame išbandę bent kelias dietas ir ne kartą nusivylę jų rezultatu. Taip, dietos veikia. Tačiau vos tik nustojus jų laikytis, numestas svoris grįžta su kaupu. Tuomet puolame į paniką ir griebiamės dar drastiškesnių priemonių. Tačiau 2000-aisiais dietų pasaulyje įvyko persilaužimas – 30 metų gydytojo Pjero Dukano (Pierre Dukan) populiarinta dieta išpopuliarėjo visame pasaulyje. Kodėl? Atsakymą rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiau1997 m. vasario mėn. nutariau pasitikrinti sveikatą poliklinikoje, nors maniau...
Skaityti daugiauSergančiųjų onkologinėmis ligomis gydymas neveiksmingas, jei netinkamai parinkta mityba. Dieta - tai dalis gydymo. Ji turi būti parinkta taip, kad nekristų svoris, nesutriktų medžiagų apykaita ir audiniai turėtų galimybę atsistatyti (regeneruoti). Įrodyta, kad tų pacientų, kurie laikosi rekomenduojamos dietos, būklė per operaciją ir po operacijos geresnė, jų organizmas geriau kovoja su šalutiniais poveikiais, kuriuos sukelia spindulinė, chemo- ir imunoterapija. Netinkamos mitybos problema iškyla tada, kai ligonis grįžta į namus ir jam tenka savarankiškai rūpintis savimi. Valgymas turi teikti ligoniui malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką, savijautą. Gražiai serviruotas stalas gerina nuotaiką ir apetitą. Dar senovės išminčiai teigė, kad maistas turi būti mūsų vaistai....
Skaityti daugiauArtėja neišvengiamas metų pabaigos švenčių maratonas. Pagrindinis šeimos ar draugų susibūrimų akcentas dažniausiai būna toks pats – skanus kaloringas maistas. Dažnas šiomis dienomis neišvengiame persivalgymo. Kartais atrodo, kad visą savaitę nieko kito beveik neveikiame, tik valgome! Medikai teigia, kad persivalgymas gali būti kenksmingas sveikatai, religija primena, kad persivalgymas – rimta nuodėmė. Kaip to išvengti per šventes? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite ir Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovais Dainiumi Kepeniu ir Sigita Kriaučiūniene. ...
Skaityti daugiauCeliakija ir pasveikimas, kad ir kaip gaila, – du nesuderinami dalykai. Tačiau sergantysis gali visiškai gerai jaustis, jei griežtai laikosi dietos ir visiškai nevartoja produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno. 100 mg gliuteno turinčio produkto arba 1/6 arbatinio šaukštelio kvietinių miltų gali sukelti liūdnus padarinius. ...
Skaityti daugiauMaisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną, net nieko neveikiant, mūsų organizmas „degina“ kalorijas, kurios yra gaunamos iš suvartojamo maisto. Persivalgant ar per mažai valgant, svoris, net to nesiekiant, kinta. Kaip tiksliai apsiskaičiuoti paros energijos poreikį? Iš kokių maisto medžiagų turi susidaryti suvartojamos kalorijos? Į šiuos ir kitus klausimus atsakinėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauTie, kurie svajoja vasarą prie ežero ar pajūryje atrodyti itin gražūs, turėtų pradėti keistis jau dabar, prasidedant pavasariui. O jų yra daugybė – kartais net atrodo, kad gyvename šalyje, kur visi, o ypač visos, nuolat bando suliesėti ir nežino kaip. Kur gi tas stebuklingas receptas? Deja, jo nėra. Geriausias būdas būti sveikiems ir gražiems – reguliariai mankštintis ir visam gyvenimui pakeisti mitybos įpročius. Žinoma, šiuolaikinis skubantis žmogus dažnai rinksis greitesnę priemonę – liekninamąją tabletę. Tad svarbu žinoti, ką ir kodėl vartojame.Tačiau atsiminkite, kad maisto papildai yra tik pagalbinė priemonė....
Skaityti daugiau„Reikia pasirūpinti savo figūra“, – sako sau dažnas prieš atostogas. Ir dauguma nieko nedaro. Suprantama, juk per savaitę įveikti maratono atstumą ant bėgimo takelio ir badauti visas septynias dienas nėra lengva....
Skaityti daugiauGyvuoja įsitikinimas, kad bulvių ir miltinių metant svorį negalima valgyti. Jų nerasite nei vienoje įprastoje lieknėjimo dietoje. Tai dietų mitas, kurį šiandien sugriaus sveikos mitybos specialistė, “Sulieknėk sveikai” vadovė Vaida Kurpienė. Ji sako, kad valgyti bulves ir mitinius, angliavandenių kupinus produktus, tikrai galima, tačiau svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauApie jogą rašėme jau ne kartą. Tikėtina, kad nemažai skaitytojų ir patys praktikuoja. Šiame numeryje kviečiame sužinoti daugiau apie vieną iš svarbių jogos praktikavimo elementų – jogos mitybą. Norint, kad jogos treniruotės būtų veiksmingos, bent iš dalies ir pasikonsultavus su gydytoju atsižvelgti į šias mitybos gaires yra labai rekomenduojama. ...
Skaityti daugiauAntsvorio turi 25 proc. suaugusiųjų vyrų ir 30 proc. moterų. Nepageidaujamiems kilogramams ypač nepakančios moterys, nors šiuolaikiniai įvaizdžio standartai tokie pat negailestingi ir stipriosios lyties atstovams. Ar galima lieknėti lengvai ir maloniai? Į šį klausimą atsakė medicinos centro „Jūsų šeimos klinika“ gydytoja reabilitologė Vaida RAICEVIČIENĖ....
Skaityti daugiauDaugelis žmonių šventai tiki, kad mėsa - niekuo nepakeičiamas maistas. Nenuostabu - gyvename šiauriniame krašte ir tikrai atrodo, kad sunku būtų prasimaitinti be mėsos ir žuvies. Ir nors Lietuva - didžkukulių su spirgučiais kraštas - ir čia, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių palieka “plėšrūnų” gretas, nors prieš dešimtmetį doras vegetaras Lietuvoje tikrai buvo retenybė....
Skaityti daugiaukaip tapti lieknesniam bei sveikesniam, gali patarti ir astrologai. tai taisyklės,...
Skaityti daugiauLaikantis dabar labai populiarių dietų labai svarbu nepamiršti sveikos mitybos principų. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę