){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ruošiantis kelionei svarbu ne tik dokumentai, maistas ar gėrimai, bet ir vaistinėlė. Tinkamai pasirinkę vaistus, išvengsite daugelio kelionėje tykančių nemalonumų. Jei sergate lėtinėmis ligomis, prieš išvykdami apsilankykite pas gydytoją. Jis patars, kokių vaistų kiekvienu atveju geriausia pasiimti. Pasirūpinkite, kad jų nepritrūktų ir nebūtų pasibaigęs tinkamumo vartoti laikas.
Važiuodami į kelionę būtinai pasiimkite vaistų nuo skausmo, vidurių užkietėjimo (norėdami jo išvengti, valgykite daug vaisių ir daržovių), vidurių pūtimo (jį mažina rūgštaus pieno produktai, virti vaisiai), viduriavimo, pykinimo, kojų veninę kraujotaką gerinančių preparatų.
Vienas dažniausių kelionių palydovų – skausmas. Jas gali skaudėti nudegus, susitrenkus, nusitrynus. Tačiau dažniausiai – dėl kojų veninės ar limfinės kraujotakos sutrikimų.
Prasidėjus kojų skausmams, žmonės bando jas tepti nesteroidiniais tepalais nuo uždegimo, tačiau, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Angiochirurgijos centro gydytojo dr. Vaidoto ZABULIO, tai neturi jokios naudos. Šie tepalai negali numalšinti dėl veninės kraujotakos sutrikimų kilusių skausmų.
Pasak kraujagyslių chirurgo, kojose yra paviršinių ir giliųjų venų tinklas. Šiomis kraujagyslėmis kraujas teka link širdies. Jis teka tik viena kryptimi, kadangi kraujagyslėse esantys vožtuvai neleidžia grįžt atgal. Esant bet kokiam kraujagyslių vožtuvų funkcijos sutrikimui, kojos patinsta, vargina diskomforto jausmas. Sutrikusi kraujotaka gali pasireikšti kojų skausmais, skruzdėlyčių bėgiojimo pojūčiu. Išsiplėtusių venų gali ir nesimatyti – tai priklauso nuo venų pažeidimo laipsnio. Dažnai jos išryškėja tik vėlesnėse ligos stadijose. Šiuo atveju skausmai kyla dėl veninio kraujo pertekliaus apatinėje kojų dalyje ar patinimo. Kartais, net atlikus specialius tyrimus, galima nenustatyti jokios venų patologijos. Tokiais atvejais sakoma, jog kojas skauda dėl limfinės sistemos sutrikimų.
Pagerinti kraujotaką (ir išvengti kojų skausmo) gali padėti elastinės kojinės, tepalai su heparinu ar venotoniniai preparatai.
Gyd. V.Zabulio teigimu, žmonės klysta, manydami, kad visos elastinės kojinės vienodos ir tinka kiekvienam. Pagal savo tamprumą jos skirstomos į keturias klases. Tinkamiausias gali parinkti tik gydytojai, todėl, kad pinigai nebūtų išmesti veltui, gyd. V. Zabulis prieš perkant kojines rekomenduoja pasitarti su kraujagyslių chirurgu. Elastinės kojinės yra labai tinkama priemonė, kai numatoma ilga kelionė autobusu, lėktuvu.
Dar vienas būdas, gelbėjantis nuo kojų skausmų, – venotoniniai preparatai arba tepalai su heparinu. Juos reikia plonu sluoksniu tepti ant odos keletą kartų per dieną ir nespaudžiant paskleisti.
Nugaros skausmas ne tik atima visas jėgas, bet ir norą ką nors pamatyti. Ilgai sėdint įsitempia stuburo raiščiai, raumenys, netolygiai pasiskirsto spaudimas į tarpslankstelinius diskus, dėl ko jie deformuojami. Tai lemia skausmo atsiradimą ilgai ri netaisyklingai sėdint.
Ilgai važiuojant svarbiausia pasirinkti tinkamą sėdėjimo pozą. Nesėdėkite persikreipę, sulinkę. Apatinė juosmens dalis turi remtis į atlošą. Labai naudinga pasidėti specialią pagalvėlę juosmeniui. Nuovargį vairavimo metu mažina ir specialūs automobiliniai masažuokliai, uždedami ant sėdynės. Galvą ir pečius laikykite tiesiai. Dažnai keiskite padėtį.
Geriau rinkitės kelionę, kurioje visos nakvynės būna viešbutyje. Sumokėsite šiek tiek daugiau, bet neteks kęsti nemalonių nuotaiką gadinančių nugaros skausmų. Pasak kineziterapeutės Vitos JANUŠAITĖS, ilgose kelionėse labai svarbu kiek galima dažniau mankštinti nugarą. Važiuodami mašina kas valandą sustokite ir darykite trumpas pertraukėles. Pasivaikščiokite, pasilankstykite į šonus ir į priekį. Tai aprūpins tarpslankstelinius diskus maisto medžiagomis ir leis išvengti nugaros skausmų. Jei važiuojat autobusu, reguliariai atsistokite, pasivaikščiokite po autobusą ir pasilankstykite. Darydami autobuse mankštą gal ir atrodysite keistai, bet tai išsaugos jūsų nugarą sveiką. Jei nugaros skausmo išvengti nepavyko, tada jums padės nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – šiuo atveju jie puikiai tinka. Turėkite savo vaistinėlėje.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę