Vaikų mityba

Maistas teikia energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.
Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos (pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Augimo kreivės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi harmoningai, ar nesutrikęs jo augimas. Jei vaiko augimas atitinka amžiui būdingas kreives, galima teigti, kad jo mityba pakankama.
Respublikos mokslininkai (Dailidienė ir kt., 2000; Zaborskis ir kt., 2001) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 proc. ir 6 proc. turėjo antsvorio.
Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga, prasčiau mokosi. Tokie vaikai iki galo neatskleidžia savo potencialių galimybių. Užsitęsęs vienos arba daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas pvz., mažakraujystę, gūžį, rachitą.
Nutukę jaunesni negu 3 m. vaikai, kurių tėvų svoris normalus, suaugę turi mažą antsvorio riziką. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė. Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika, todėl jie turėtų būti mokomi sveikai maitintis. Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį valgymą nerimaujant, labai saldžių gėrimų pomėgį.
Šalia kitų mažakraujystės priežasčių reikėtų paminėti helmintozę, prasidėjusias menstruacijas mergaitėms. Norint išvengti mažakraujystės dėl geležies trūkumo, reikėtų kuo daugiau valgyti produktų, turinčių geležies. Derėtų prisiminti, jog geležis, gaunama iš mėsos patiekalų, gerai absorbuojama, tačiau mėsos pakaktų valgyti vieną kartą per dieną. Kiti maisto produktai, turintys geležies, turėtų būti valgomi su vitaminu C, kuris padidina geležies absorbciją. Pavyzdžiui, suvalgius kruopų košės, reikėtų išgerti stiklinę apelsinų sulčių.
Jodo trūkumą Lietuvos žmonėms nulemia geologinės sąlygos bei nepakankamas jūros gėrybių, kuriose daug jodo, vartojimas. Todėl kasdienius mūsų organizmo jodo poreikius turėtume papildyti joduota druska.

Ikimokyklinukų (1-5 m.) mityba

Maisto šaltiniai, sudarantys sveikos mitybos pagrindą vaikystėje, kinta. Žindymas gali tęstis keletą pirmųjų metų. Vaikai, išmokę kramtyti, pradeda valgyti kietą maistą, tad keičiasi jų valgomo maisto struktūra. Kai kurie vaikai, sulaukę metų, dar maitinami iš buteliuko, nors stomatologai teigia, jog toks maitinimo būdas kenkia mažylių dantims.
Kūdikiai mėgsta paprastą maistą, jiems nepatinka sudėtingi patiekalai. Maistas kūdikiui turi būti patiekiamas mažomis porcijomis. Pradžioje vaikas valgys rankomis, bet vėliau, sėdėdamas drauge su tėvais už stalo, jis susidomės ne tik maistu, bet išmoks naudotis ir įrankiais.
3-4 metų vaikas, palyginti su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja jo augimo ir vystymosi tempas. Mažylis nori paprasto maisto, be padažų. Kelias dienas ar net savaites gali valgyti vieną ir tą patį patiekalą, kol pasireiškia kitokio maisto noras.
Prie naujo maisto mažylį tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Neretai jo siūlyti gali tekti keletą kartų. Matydamas maistą parduotuvės vitrinoje, virtuvėje, gražiai patiektą mažomis porcijomis lėkštėje, ilgainiui vaikas nuspręs, jog tai vertas dėmesio patiekalas.
Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios nors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas.
Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, “Ko norėsi desertui: obuolio ar slyvos?” Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Galėtume paklausti: ”Ar valgydamas šį maistą greičiau augsi, būsi stipresnis, o gal nuo jo tik pastorėsi?”
Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai –
vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą.
Užkandis prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.
Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokyklinuko gėrimu. Jos neturėtų būti labai saldžios. Sultimis nereikėtų keisti pieno. Ikimokyklinukas turėtų išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčių per dieną.
Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykime skanių, sultingų vaisių, išradingai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei.
Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimo-kykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.
 

Mokyklinukų (6-11 m.) mityba

Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko valgymo įpročiai kiek pasikeičia. Jis turi pusryčiauti anksčiau, nes reikia spėti į mokyklą. Jeigu šeimoje pusryčiaujama, tai pusryčiaus ir vaikas. Turėtume išmokyti vaiką pasigaminti paprastus, bet maistingus pusryčius. Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti kitų maitinimusi metu.
Augimas prieš lytinį brendimą yra lėtas ir nuolatinis, tačiau šio amžiaus vaikai suvalgo didesnę porciją.
Mokykloje vaikas valgo drauge su grupe. Bendraamžiai ir mokytojai gali daryti įtaką mitybos įpročiams, vaikas gali paragauti neįprasto jam patiekalo, jeigu jį valgo ir kiti vaikai.
Jeigu vaikas atsineša priešpiečius arba juos perka mokyklos valgykloje, priešpiečiai turi sudaryti maždaug trečdalį rekomenduojamos maistinių medžiagų normos (žr. 1-2 lent.).
 

Kokią įtaką mitybos įpročiams daro paauglystės pokyčiai?

Paauglystės pradžioje skirtumai tarp vaikų yra didžiausi. Mergaitėms ypač padaugėja kūno riebalų, joms anksčiau negu berniukams pradeda augti ilgieji kaulai. Berniukams ima ryškėti vyriškieji požymiai.
Drauge su šiais pasikeitimais paaugliai susidomi mityba, tačiau neretai iš neigiamos pusės. Kai kurie paaugliai išbando svorio metimo dietas. Tai gali sukelti rimtų mitybos sutrikimų – anoreksiją ir bulimiją. Kai kurie pradeda nesilaikyti sveikos mitybos rekomendacijų ir ima valgyti bulvių traškučių, gerti saldžių gėrimų.
 

Dažniausios kliūtys, su kuriomis susiduria paaugliai

• Žavėjimasis lieknumu. Pamirštama, kad mūsų amžiaus žmonės yra aukštesni ir atitinkamai daugiau sveria. Reikėtų valgyti tiek, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. kūno masės indeksas (svoris kilogramais padalintas iš ūgio, pakelto kvadratu, metrais) būtų 18-25.
• Greito maisto pasirinkimo pagunda. Taip maitinantis gaunama per daug cukraus ir riebalų. Vėliau, atsiradus sveikatos sutrikimams, įsisenėjusius mitybos įpročius keisti gana sunku ir ne kiekvienas tam pasiryžta.
• Treniruotės ir didelis užimtumas neleidžia papietauti namuose – tam nėra laiko. Tačiau saugiai nešiojamo maisto – bananą, džiovintų abrikosų, sulčių – gali pasiimti pats paauglys. Vakarienei paaugliui nereikėtų pamiršti išgerti stiklinės pieno, suvalgyti indelį varškės arba jogurto.
• Daugiau laiko praleisdamas ne namuose, paauglys renkasi, ką valgys. Kartais kylantis paauglio noras prieštarauti nulemia, kad pasirenkamas netinkamas maistas. Sprendžiant tokią problemą paauglio sveikatos labui reikėtų su juo aptarti sveiko maisto pasirinkimo galimybes. Galėjimas pasirinkti veiksmingas bet kuriame amžiuje.
• Alkoholio vartojimas. Pamažu tai gali tapti problema paaugliui. Televizijos reklama kartais gali sudaryti įspūdį, jog alkoholis, pvz., alus, siejasi su linksmybėmis ir romantika. Tačiau alkoholis gali rimtai sutrikdyti galutines augimo ir vystymosi stadijas, susilpninti organizmo galimybes absorbuoti ir panaudoti maisto medžiagas.
 

Klaidingi įsitikinimai

• Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai. Tačiau labiau tikėtina, kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų, jie turėtų įsitikinti, kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų (žr. 1-2 lenteles).
• Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus.
Reikia laiko, kad būtų pamėgti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padrąsinkime tik paragauti, neverskime valgyti. Tėvų pareiga vaikams paruošti sveiką maistą, o vaikas pats nusprendžia, kiek ir ko suvalgyti. Vaikai, pasirodo, valgo geriau, jeigu suvokia, jog valgo tam, kad gerai jaustųsi, o ne todėl, kad įtiktų tėvams.
• Smaližius visada liks smaližiumi.
Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Literatūros sarašas - redakcijoje.