){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Didieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies kraujagyslių (aterosklerozė ir jos komplikacijos- miokardo infarktas, insultas), vėžinės ligos bei cukrinis diabetas. Polinkį sirgti šiomis ligomis iš dalies nulemia paveldimumas, t.y. genai, kuriuos paveldime iš tėvų. Kita dalis – tai aplinkos faktoriai, mūsų mityba ir gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai kiekvienoje šeimoje yra saviti. Gimus naujam šeimos nariui, ilgainiui ir jis perima visus šeimos įpročius, tarp jų ir mitybos. Įrodyta, kad vaiko mitybos įpročiai pradeda formuotis dar jam būnant motinos įsčiose – t.y. juos formuoja pati būsimoji mama. Vėliau vaikui tampa svarbu ir tai, kada ir kokį valgo kietą maistą. Todėl ką ir kaip vaikas įpras valgyti pirmaisiais gyvenimo metais, turės įtakos tiek jo mitybai ateityje, tiek ir jo būsimai sveikatai.
Remiantis dabartinėmis pediatrų ir vaikų mitybos specialistų rekomendacijomis, bent pirmus 3-6 gyvenimo mėnesius vaiką reikia maitinti vien tik motinos pienu ir geriausia - krūtimi. Vaikas turi valgyti kiek nori ir kada nori, bet rekomenduojama, kad ne dažniau kaip kas 2 valandas. Griežtų intervalų tarp maitinimo nėra. Jei motinai trūksta pieno ar dėl įvairių priežasčių ji negali kūdikio maitinti pati, rekomenduojama kūdikiui duoti adaptuotų pieno mišinių. Šiuo metu jų yra įvairios sudėties. Jų sudėtis labiau panaši į motinos pieną nei karvės. Beje, karvės pieno rekomenduojama pradėti duoti vaikui ne anksčiau nei 8-10 gyvenimo mėnesį, o jei vaikas alergiškas – tik vyresniam nei 1 metų.
Pirmosios košės pradedamos duoti kūdikiui ne anksčiau kaip trijų mėnesių, o geriausia 5-6 mėnesių. Taip rekomenduojama todėl, kad vaiko virškinamasis traktas pirmąjį pusmetį dar nėra pakankamai pasiruošęs virškinti sudėtingas maisto medžiagas, nes dar nesigamina nei pepsinas, nei amilazė – fermentai, reikalingi virškinimui. O nuo 6 mėnesių amžiaus vaikui reikia daug daugiau kalorijų, geležies, kurių motinos piene jau nepakanka. Tad nuo kokių produktų pradėti vaiko maitinimą?
Prieš žengdami pirmąjį žingsnį, įsidėmėkite keletą elementarių taisyklių:
• maistui paruoštoje košėje turi nebūti jokių stambių dalelių, nes vaikas gali užspringti;
• pradėkite duoti tik vieną produktą ir labai nedidele porcija, vėliau porciją pamažu galite didinti, bet nepersistenkite;
• naują maisto produktą pasiūlykite ne anksčiau kaip po 4-7 dienų, per tą laiką stebėdami, ar neprasidėjo pilvo skausmai, viduriavimas ar bėrimas. Jei pasirodė nors vienas iš minėtų simptomų, produkto kurį laiką nereikėtų duoti.
PIRMAS ŽINGSNIS: pradėkite nuo daržovių. Tai idealiausias pirmojo maisto pavyzdys. Geriau vartoti tas daržoves, kurios yra kiek saldžios –morkas, pastarnokus, moliūgus, batatus, žiemines bulves - topinambus. Jas išvirkite, pertrinkite, nedėkite nei druskos, nei cukraus.
ANTRAS ŽINGSNIS: toliau galite duoti vaisių. Jų galima ir nevirti, paprasčiausiai sutrinti, aišku, pašalinus bet kokias sėklas ar luobeles. Pradžioje ypač tinka obuoliai, kriaušės, bananai, melionai, abrikosai, persikai. Iki dviejų metų amžiaus venkite citrusinių vaisių, nes jie gali sukelti alergiją.
TREČIAS ŽINGSNIS: ankštinės kultūros pradedamos ragauti vėliau. Prieš vartojant jas reikia ypač gerai išvirti. Galite išbandyti lęšius, žirnelius, pupeles. Jas sumaišius su saldų skonį turinčiomis daržovėmis, galima gauti labai įdomaus skonio patiekalus.
KETVIRTAS ŽINGSNIS: kruopas siūlykite savo mažyliui tik tada, kai išbandėte aukščiau minėtus produktus. Pradėkite nuo ryžių, toliau tinka grikiai, soros. Avižas, kvietines kruopas reiktų pradėti duoti tik nuo 8 mėnesio, nes jos virškinamos daug sunkiau. Kviečiai dažnai gali sukelti alergiją.
PENKTAS ŽINGSNIS: žuvis, paukštiena ir mėsa. Pradžioje reikia maitinti mažomis porcijomis ir ne anksčiau kaip 8-10 mėnesį. Iš paukštienos vertingiausia yra kalakuto mėsa, iš mėsos – veršiena, triušiena. Iš žuvies produktų tinka lašiša, skumbrė, t. y. kuriose yra daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Prasikalus pirmiesiems dantims, - o tai būna vidutiniškai apie 6 mėnesį, - galima vaikui duoti pagraužti morkos, obuolio gabalėlį, džiūvėsėlių, bet visada stebėkite, kad vaikas neatkąstų stambaus gabalo ir neužspringtų. Nuo 9 mėnesio galima duoti rupesnį maistą, kad vaikas mokytųsi kramtyti, - tai jis išmoksta apie pirmus gyvenimo metus.
Šiuo metu ypač gausus yra maisto vaikams asortimentas - pradedant nuo košių, sulčių, baigiant mėsiškomis tyrelėmis.Tačiau atminkime, kad tai vis tik maistas, skirtas vartoti ilgesnį laiką. Todėl šviežias maistas, pagamintas namie, be abejo, yra daug vertingesnis. Jei ne visada turite laiko košes ar tyreles gaminti patys, šių patiekalų galite pasigaminti daugiau ir paprasčiausiai juos užšaldyti. Toks produktas gali būti ilgai vartojamas ir jame išlieka vertingos maisto medžiagos.
Kiekvienos racionalios mitybos nuorodos yra sudarytos vidutiniškam vaikui. Todėl aklai tikėti jomis negalima. Atminkite, vienam vaikui reikia maisto, kuriame daugiau baltymų, kitam - riebalų ar cinko, jodo.
Dažniausia problema, pradėjus duoti kietą maistą, yra alergija. Negydant ir nekreipiant į ją dėmesio, vėliau gali prasidėti astma, odos egzema. Manoma, kad alergija turi reikšmės ir cukrinio diabeto atsiradimui vaikų amžiuje. Vaiko virškinimo sistema visiškai susiformuoja tik apie antrus gyvenimo metus. Todėl maitindami vaiką sunkiai virškinamais maisto produktais anksčiau nei galima, mes patys padarome jam “meškos paslaugą“. Lentelėje nurodoma, kokio amžiaus vaikui galima duoti tam tikrus maisto produktus.
Vaikas niekada neišmoks maitintis sveikai, jei tuo nesirūpins jo tėvai. Todėl ir tėvų mityba turėtų būti ne tik kepti maisto produktai, kuriuose daug riebalų bei druskų. Patys taip pat susirūpinkite, ar teisingai maitinamės. Atsikratyti blogo įpročio tėra vienas išbandytas metodas – pakeisti jį kitu –nauju ir naudingu. Tad jei nusprendėte tuo užsiimti, žinokite - tai užtruks tikrai ne vieną savaitę. Todėl galite pasinaudoti keletu mūsų patarimų.
Kas savaitę savo valgiaraštį papildykite vienu nauju patiekalu. Po to galite padidinti šių patiekalų vartojimo kiekį per savaitę. Todėl valgykite žuvį ne kartą per savaitę, o bent tris kartus. Vietoj saldaus deserto palepinkite save indeliu jogurto. Savo valgiaraštį papildykite tokiais egzotiškais patiekalais, kaip sėmenų aliejus, moliūgų sėklos, liesa mėsa, vartokite daugiau paukštienos, riešutų, gerkite vaisių ir daržovių sultis.
Jūsų ir jūsų vaikų sveika ateitis priklauso nuo jūsų pačių!
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę