){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagal gydytojų rekomendacijas, augančiam organizmui reikia daugiau nei 40 įvairių maisto medžiagų. Moksleiviai jų turi gauti natūraliai su maistu. Reikia nepamiršti, kad įvairiuose maisto produktuose yra skirtingų medžiagų, todėl tam, kad vaikas gautų jų visų, maistas turi būti įvairus, kitaip organizmui kažko gali pritrūkti. Pavyzdžiui, piene daug kalcio, bet nėra geležies, mėsoje daug geležies, bet nėra kalcio.
Geriausias baltymų šaltinis – pienas, kiaušiniai, mėsa, žuvis, sūris, pupelės, riešutai, grūdiniai produktai.
Vaikams būtina pakankamai gauti geležies: 12–15 metų berniukų tai svarbu raumenų sistemos vystymuisi, mergaitėms – nukraujavimui menstruacijų metu kompensuoti. Daug geležies turi pieno produktai, kepenys, mėsa, daržovės, pupelės, riešutai.
Vitamino B1 pakankamai galima gauti valgant saulėgrąžas, sojos pupeles, žirnius, riešutus, grikius. Beje, vitamino B1 rezervą organizme mažina dažnai vartojami saldumynai.
Vaikas turėtų valgyti kuo įvairesnį maistą. Rekomenduojama valgyti daug daržovių, vaisių, košių, rupios duonos, vartoti liesos mėsos, žuvies, pieno produktų. Reikėtų vengti greito maisto, saldžių ir riebių užkandžių – t.y. bulvių traškučių, šokolado, bandelių, saldainių, ledų.
Tėvai nuo vaikystės turėtų formuoti vaiko taisyklingos mitybos įpročius.
Per dieną rekomenduojama valgyti 4–5 kartus: pusryčiams suvartoti apie 25 proc. maisto kiekio, priešpiečiams – 10 proc., pietums – 25 proc., pavakariams –10 proc., vakarienei – 20 proc. Beje, vakarienę moksleivis turėtų suvalgyti ne vėliau kaip 1,5–2 val. prieš miegą.
K.A: Pusryčiai yra būtini. Moksleiviai, kurie jų nevalgo, gauna mažiau energijos ir naudingų maisto medžiagų. Taip pat jiems greičiau nei valgantiems pusryčius, pasireiškia pagrindinių maisto medžiagų, mineralų ir vitaminų stoka. Tai, be abejo, neigiamai veikia moksleivio savijautą, nuotaiką, gebėjimą susikaupti pamokų metu.
Pusryčiams sveikiausia valgyti šiltą, sudėtiniais angliavandeniais praturtintą maistą. Geriausia – įvairių kruopų košės. Ko reikėtų vengti? Nevisaverčio maisto – saldumynų, bulvių traškučių, greitai pagaminamo maisto.
G.L: Vaikai turi valgyti nemažiau kaip 3–4 kartus per dieną. Ryte būtina papusryčiauti ir jokiu būdu neišeiti į mokyklą tuščiu pilvu! Pusryčiams tinka įvairios kruopų košės: grikiai, ryžiai, avižiniai dribsniai su džiovintais vaisiais, kiaušinių patiekalai, sūris.
K.A: Mano nuomone, mokykloje patiekiami šilti patiekalai yra geriau nei iš namų atsineštas sumuštinis. Kita vertus, sumuštinis yra geriau nei mokykloje dažnai moksleivių mėgstami ir, deja, valgomi saldūs, sūrūs ir riebūs užkandžiai – riešutai, šokoladiniai batonėliai, bulvių traškučiai. Tėvai turėtų išmokyti savo atžalas teisingai pasirinkti pietų meniu mokykloje. Pirmenybę reikėtų teikti garintiems, virtiems, troškintiems patiekalams, o vengti keptų gaminių, aliejuje keptų spurgų, bandelių ir pan. Užkandžiams tikslinga rinktis vaisius ar daržoves, paprastą negazuotą mineralinį vandenį, o ne greitus užkandžius, saldumynus ar saldžiuosius gazuotus gėrimus.
G.L: Mokyklos valgyklos maisto racione šalia visiems įprastos kavos ar arbatos turėtų atsirasti ir kakava, pieno kokteiliai, manau, jie butų populiarūs ne vien tarp mažųjų mokinukų. Kodėl mokyklos valgiaraštyje niekada nepastebėjau riešutų ir kitų džiovintų vaisių mišinio? Tikriausiai todėl, kad ten jų niekada ir nebuvo. O vertėtų, juk šie maisto produktai padeda smegenų ląstelėms vystytis...
G.L: Jei vaikas iš mokyklos grįžta tik apie 14–15 valandą, reikėtų, kad jis užkąstų ir mokykloje. Tai galėtų būti lengvos salotos, šiltas užkandis, sriuba, sultys. Labai svarbu, kad vaikas neįprastų mėgautis greitu ir menkaverčiu maistu, tokiu kaip čeburekai, picos, bulvių traškučiai, pepsikola, kurie tik apsunkina skrandį ir neduoda jokios naudos nei sveikatai, nei savijautai.
K.A: Jei vaikas mokykloje nepietavo, tai grįžus iš mokyklos reikėtų valgyti pietus namuose. Sveikiausia – šiltas liesas patiekalas su daržovėmis. Kavinėse pagamintas maistas turi daug riebalų ir skatina nutukimą, todėl sveikesnis ir skanesnis yra naminis maistas.
K.A: Nerekomenduojama valgyti riebaus (keptų patiekalų, riebios mėsos, riebios žuvies, riebių pieno produktų), daug angliavandenių turinčio maisto (košių, vaisių). Vakarienei labiau tinka šiltas liesas baltymingas produktas, pavyzdžiui, garinta, troškinta ar virta vištiena (be odelės) ar žuvis su daržovėmis.
Persivalgius naktį gali sutrikti virškinamąja sistema, pablogėti miego kokybė. Naktį virškinamoji sistema turi ilsėtis, o ne dirbti.
G.L: Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti jodo, fluoro, kalcio, geležies, dėl ko sumažėja darbingumas, trinka skydliaukės veikla, genda dantys, mažėja fizinis ir protinis darbingumas, atsparumas infekcijai. Per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto riziką. Moksleiviams, dažniau merginoms, nustatoma ir psichinių mitybos sutrikimų – anoreksija ir bulimija, kai beatodairiškai siekiama mados pasaulyje sukurto ypač liesos merginos grožio idealo.
Pasakoja Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos komunikacijos skyriaus vedėjas Žilvinas JANONIS.
Maitinimas mokykloje turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems vaikams pavalgyti šilto maisto. Turi būti sudaryti valgiaraščiai, patvirtinti mokyklos vadovo ir suderinti su apskrities visuomenės sveikatos centru. Maitinimas turi atitikti fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos principus (nuosaikumas, įvairumas, subalansuotumas) ir taisykles (valgyti kuo įvairesnį maistą, išlaikyti normalų kūno svorį, turi būti parenkamas maistas, turintis mažai riebalų, ypač sočiųjų ir cholesterolio, valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų, grūdinių produktų, kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų, kuo mažiau vartoti valgomosios druskos).
Rekomenduojamos maisto produktų grupės: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys; grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų patiekalai (košės) ir ankštiniai produktai; pienas ir jo produktai (išskyrus riebią grietinę ir riebų sūrį); liesa mėsa, paukštiena; neriebi žuvis ir jų produktai; augalinis aliejus; kiaušiniai.
Mokyklose turi būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas sergantiesiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis.
Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikams pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros energijos, pietūs – 30–40 proc., priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc. (jei tokie yra valgiaraščiuose), vakarienė – 25 proc.
Kai kurie produktai mokykloje turėtų būti patiekiami kiekvieną dieną. Tai daržovės, vaisiai ar uogos, pienas ar pieno produktai, mėsa, duona. Kas antrą dieną (bet ne rečiau kaip 1–2 kartus per savaitę) – vaisių ar daržovių sultys, žuvis, sūris, kiaušiniai, grietinė.
Moksleiviams iki 9 metų amžiaus rekomenduojama suvalgyti po tris patiekalus iš 1-mos grupės (pienas ir jo produktai) ir 2-ros grupės (mėsa ir mėsos produktai, žuvis, paukštiena, kiaušiniai, riešutai, ankštinės kultūros (pupos, žirniai, pupelės ir kt.)) bei po keturis patiekalus iš 3-čios grupės (vaisiai ir likusios daržovės) ir 4-tos grupės (grūdų produktai – duona, pyragai, košės, bandelės ir kt.).
Vaikams nuo 12 metų rekomenduojama nuolat vartoti ne mažiau nei 16 įvairių patiekalų – po 6 iš pirmos ir antros grupių bei 4 iš trečios ir ketvirtos grupių.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę