){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žindymas – gamtos dovana. Motinos pienas sparčiai augantį kūdikį aprūpina naudingomis medžiagomis, kurių nėra jokiame kitame maiste, saugo nuo infekcinių ligų, stiprina imunitetą. Vien tik motinos pienu kūdikį reikėtų maitinti bent iki 6 mėnesių. Jei turite pakankamai pieno, kūdikis yra sveikas, gerai auga ir vystosi, galite būti ramios, kad pirmus šešis gyvenimo mėnesius motinos pienas visiškai patenkina kūdikio mitybos poreikius.
Maždaug nuo šešto gyvenimo mėnesio maitinamo kūdikio mitybos poreikiams patenkinti reikalingi papildomi maisto produktai. Pusės metų kūdikis jau pasiruošęs valgyti minkštą, susmulkintą maistą, nes dygsta pirmieji dantukai, skrandukas pradeda geriau virškinti įvairesnį maistą.
Iki vienerių metų amžiaus kūdikis turėtų gauti įvairių papildomų produktų: daržovių, kruopų košių, mėsos, vaisių bei jų sulčių. Tai galima paruošti namų sąlygomis arba nusipirkti paruošto maistelio. Turėdamos laiko ir noro mamos gali paruošti bulvių, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ar kruopų košių.
Daugelis mokslininkų įrodė, jog ankstyvas papildomų produktų davimas ir neilga žindymo trukmė nulemia nutukimo atsiradimo riziką vyresniame amžiuje. Mokslininkų nuomone, netaisyklinga mityba kūdikystėje (kai su papildomais maisto produktais gaunamas didesnis cholesterolio, baltymų, angliavandenių bei sočiųjų riebalų rūgščių kiekis) gali tapti koronarinės aterosklerozės atsiradimo priežastimi. Nepageidautinas ir didesnis cukraus kiekis, esantis papildomuose maisto produktuose, nes skatina dantų ėduonies atsiradimą.
Motinos pienu maitinamam kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus nereikia duoti vandens, arbatėlių, sulčių ir tyrelių, nes pienas visiškai patenkina skysčių poreikį.
Vandens, arbatos, sulčių duokite tik tuomet, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Aišku, vanduo, arbata ar sultys niekada nepakeis motinos pieno, adaptuoto mišinio, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.
Reikėtų žinoti, kad iki 12 mėnesių amžiaus kūdikiui paruošti skysčiai yra nesaldinami jokiu cukrumi – nei sacharoze, nei fruktoze, nei gliukoze ar medumi. Visos cukraus rūšys vienodai kenkia dantims.
Kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojama dažnai gerti juodą, žalią bei ramunėlių arbatą, kadangi jose esantis taninas sujungia geležį ir taip slopina jos pasisavinimą. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl jų arbatos kūdikiams taip pat nerekomenduojamos.
Būtent dėl šios priežasties geriau kūdikį pradėti maitinti nuo mažiau skanių maisto produktų. Kai kurie kūdikiai, paragavę skanesnio maisto, gali atsisakyti valgyti daržovių ar kruopų košes. Todėl rekomenduojama į dietą iš pradžių įtraukti daržovių ar kruopų košes, o tik vėliau vaisius ir jų sultis.
Alergijos profilaktikai natūraliai maitinamo kūdikio nerekomenduotina anksti, t.y. iki 4-6 mėn. duoti sulčių ir tyrelių.
Vaisiai, uogos ir daržovės yra vertingesnės už pagamintas sultis. Todėl pastarosios neturėtų pakeisti natūralių vaisių, uogų ir daržovių. Jie duodami valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti geležį. Prie kiekvieno naujo vaisiaus pratinkite palengva.
Sultys rekomenduojamos tik tada, kai kūdikis jau gali gerti iš puodelio. Koncentruotos ar skiestos sultys slopina apetitą, todėl jų kiekį ribokite. Geriausiai tinka obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių sultys, jas gaminkite prieš pat vartojimą.
Pirmąją dieną sulčių duokite tik iki 12 lašų ir kasdien po truputį kiekį didinkite. Kai kūdikis įpras gerti vienos rūšies sultis, duokite ir kitokių – morkų, burokėlių, slyvų, spanguolių.
Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys labiau tinka kūdikiams, kurie dažnai tuštinasi skystesnėmis išmatomis.
Braškių, žemuogių, agrastų sulčių duokite atsargiai, nes kūdikiai dažnai jų netoleruoja.
Iki vienerių metų nerekomenduojama duoti morkų, taip pat vynuogių sulčių, nes nuo jų žarnyne gerokai sustiprėja rūgimo procesai, pučia pilvą.
Kai neturite natūralių, duokite specialiai kūdikiams ir vaikams pramoniniu būdu pagamintų sulčių. Iš pradžių jų duokite vienos rūšies, o po 1–2 savaičių, įsitikinus, kad kūdikis jas gerai toleruoja, nėra joms alergiškas, galite pasiūlyti ir kitokių.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų nereikia duoti suaugusiems skirtų konservuotų sulčių.
Kai kūdikis valgo daržovių ir kruopų košes, geria sultis, galima pradėti duoti ir vaisių tyrės. Iš pradžių jos duokite pusę šaukštelio kelis kartus per dieną, paskui palaipsniui kiekį didinkite.
Trintą obuolį vietoje sulčių galite duoti kelis kartus per dieną tarp maitinimų. Nereikėtų duoti iš keleto vaisių, uogų, daržovių (ypač, jei jos neauga Lietuvoje) susidedančių tyrelių su įvairiais priedais (medumi, grietinėle, šokoladu), nes kūdikis gali kurio nors produkto netoleruoti.
Kai kūdikis pripranta prie vienos vaisių tyrelės, t.y. valgo ją ne trumpiau kaip 7–10 dienų ir nėra jokių netoleravimo požymių, pradedama duoti ir kitos tyrelės.
Pramoniniu būdu pagamintose daržovių, vaisių tyrėse, kruopų košėse yra kūdikiui reikalingas baltymų, riebalų, angliavandenių kiekis. Kai kurios tyrės, košės yra praturtintos vitaminais, geležimi.
Geriau pirkti tas be druskos ir cukraus. Jei etiketėje pažymėta „be cukraus”, vadinasi, gaminyje nėra sacharozės, fruktozės arba medaus.
Pramoniniu būdu pagamintos sausos tyrės ir košės labiau tinka kūdikiams, kuriems nėra atopijos požymių.
Daržovių košes gaminkite iš vienos ar dviejų rūšių daržovių (pvz., morkų, bulvių). Kitą rūšį galima bandyti tik po savaitės, stebint, ar nėra alerginių reakcijų ar maisto netoleravimo požymių.
Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų duoti šaukšteliu, bet jokiu būdu nepilti į buteliuką. Košė balinama motinos pienu, adaptuotu mišiniu ar karvės pienu. Dažniausiai pirmoji košė yra ryžių, nes ji mažiausiai kelia alergiją. Vėliau kas 1–2 savaites galima bandyti vis kitą kruopų rūšį. Kai išbandomos visos kruopų rūšys ir vaikas visas toleruoja, tada labai naudingos yra košės iš 3–4 rūšių kruopų.
Košė duodama ne vieno maitinimo metu, o 2–3 kartus per dieną, po kelis arbatinius šaukštelius (viena – daržovių košė, kitos dvi – skirtingos kruopų košės). Vyresniems kūdikiams reikia nuolat keisti košių rūšis, kad neužkietėtų viduriai.
Namuose gamindamos daržovių tyres įdėkite aliejaus ar sviesto. Tai padidins energinę vertę bei skonį.
Adaptuotų mišinių, sulčių, tyrelių, daržovių ir kruopų košių, kefyro, jogurto nereikia saldyti ar sūdyti, nes kūdikystėje susidaręs įprotis saldžiai ir sūriai valgyti gali ateityje paskatinti nutukimo, hipertenzinės ligos, dantų ėduonies atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad geriant arbatą su gliukoze dantukai išdygsta pažeisti ėduonies.
Paskutinį pirmųjų metų gyvenimo ketvirtį kūdikis valgo 4–5 kartus per dieną ir pratinamas prie trinto suaugusiųjų maisto, aišku, be prieskonių ir druskos.
Virtą ar pertrintą mėsą kūdikis turi gauti nuo aštuntojo gyvenimo mėnesio ir valgyti kasdien. Vištiena, veršiena dažnai sukelia alergines reakcijas, tačiau iš veršienos gerai pasisavinama geležis. Kūdikiams labiau tinka triušiena, nutrijos mėsa, žvėriena – tai mėsos rūšys, rečiausiai sukeliančios alergines reakcijas.
Mėsos sultinio kūdikiui duoti nereikėtų.
Taip, tai didieji maisto alergenai, kurių kūdikis neturėtų gauti iki 1 metų, kaip ir karvės pieno ar žuvies.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Sis straipsnis visiskai klaidinantis......darantis zala!
Noretusi tik pabrezti kad vanduo, kaip ir oras.......!!!
Kas liecia mesa, paukstiena ar zuvi........tai gi visus traukiame i prazuti!.......ar pradesite greitai valgyti ir vienas kita!
Visko zmogui pakanka is ziemkenciu.......vasaroju......darzoviu......vaisiu....!...o dar ir pieno...kiausiniu turite!
Pazvelk.....pamastyk apie karve......!......pieno kibirais.....versiukus pagimdo.....ir maistas koks?.......pagalvok apie viska........ir nebegyvent prazutingo gyvenimo........zudydamas ir save ir savo kudiki vesdamas i ligu pasauly!