){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nereta mama mano, jog, kai jos mažylis sulaukia 6 mėnesių, žindymas turėtų po truputį baigtis, – juk vaikelis jau pradeda ragauti košių, daržovių. Todėl labai svarbu pastebėti, kad papildomas maitinimas, kuris prasideda nuo 6 mėnesių, nereiškia žindymo pabaigos. Motinos pienas išlieka viena svarbiausių kūdikio iki vienerių metų mitybos sudedamųjų dalių, nesvarbu, kad jis po truputį papildomas kitu maistu.
Vyresnio vaiko valgiaraštyje motinos pienas taip pat vaidina svarbų vaidmenį – nei vienas maisto papildas neturi tiek vitaminų, mikroelementų ir apsauginių medžiagų, kaip motinos pienas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo vienerių iki dvejų metų amžiaus vaiko racione motinos pienas užimtų ne mažiau kaip 35–40 proc. Mat šiuo metu ypač naudingos riebalų rūgštys, esančios motinos piene, – motinos pienas yra riebesnis nei maistas, kuriuo primaitinami vaikai. Taip pat motinos pienas yra puikus energijos šaltinis judriems mažyliams.
Neretai tenka išgirsti, kad primaitinti kūdikį reikėtų jau nuo 4 mėnesių. Šią nuomonę sustiprina ir tyrelių bei kito vaikiško maistelio gamintojai, kurie etiketėse nurodo, kad viena ar kita tyrelė skirta kūdikiams nuo keturių ar net dviejų mėnesių. Anksčiau kūdikį primaitinti gali reikėti tik dėl medicininių indikacijų, ir tai turi nustatyti gydytojas. Laiku gimusiam išnešiotam sveikam kūdikiui iki 6 mėn. visiškai pakanka motinos pieno.
Jei vaikui trūksta tam tikrų mikroelementų (dažniausiai geležies arba cinko – tai turi nustatyti ne pati mama, o gydytojas), gydytojas paskiria papildų. Tyrimai rodo, kad mikroelementų trūkumą, atsiradusį iki šešto mėnesio amžiaus, geriausiai pašalina ne paankstintas primaitinimas, o maisto papildai (pvz., lašai). Mikroelementų trūkumas dažniau pasitaiko kūdikiams, kurie gimė mažo svorio arba kurių motinoms nėštumo metu nustatyta mažakraujystė.
Šešių mėnesių kūdikis jau pasiruošęs ragauti kitą maistą – subrendusi jo virškinamoji sistema, jis moka liežuviu išstumti maistą (jei jo burnytėje per daug ar jis neskanus). Kai vaikas subręsta papildomam maistui, jis pradeda rodyti norą valgyti kartu su tėvais. Žinoma, dalis vaikų primaitinimą priima nenoriai, tačiau tokių labai skubinti ir nereikia. Jei jis dar nepasiruošęs naujam skoniui, jam košę galima gaminti su motinos pienu – kad kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto skonio.
Pradedant primaitinimą svarbu įsiklausyti į mažylio alkio ir sotumo signalus. Maitinkite lėtai ir kantriai, skatinkite vaikelį valgyti, bet neverskite. Vaikai neretai atsisako valgyti jiems nepatikusį maistą – eksperimentuokite įvairiai derindami produktus, skonius, konsistenciją, skatinimo priemones. Jei mažylis lengvai susidomi kuo nors kitu ir nebenori valgyti, pasistenkite, kad valgymo metu aplink būtų kuo mažiau dirgiklių. Ir svarbiausia – atminkite, kad maitinimas – tai galimybė jums ir mažyliui geriau pažinti vienas kitą bei parodyti savo meilę, tad kalbėkite su mažyliu ir žiūrėkite į jam akis. Šiuo metu vis dažniau pripažįstama, kad optimalus primaitinimas priklauso ne tik nuo to, ką mažylis valgo, bet ir kaip, kada bei kas jį maitina.
Svarbu žinoti, kad primaitinimas turi vykti šaukšteliu iš dubenėlio. Nenaudokite primaitinimui buteliuko – taip mažyliui bus sunku atskirti, kur motinos pienas, o kur košė, be to, kyla pavojus mažylį permaitinti. Šešių mėnesių kūdikis jau gali ragauti skysto, sutrinto bei pusiau sutrinto maisto. Aštuonių mėnesių mažylis dažniausiai jau gali valgyti pats, rankytėje laikydamas įvairius užkandžius (pvz., daržovės juostelę ar džiūvėsėlį). Reikėtų vengti užkandžių, kuriais mažylis gali užspringti (riešutų, vynuogių, žalių morkų), ir valgančio vaiko nepalikti be suaugusiojo priežiūros.
Sutrintas bei pusiau sutrintas maistas svarbus todėl, kad sugebėjimas dantenomis trinti (ar dantukais kramtyti) maistą atsiranda kiek vėliau. Jei vaikui per anksti siūlomas kietas maistas, jis gali suvalgyti labai nedaug, nes valgymas jį per daug išvargins. Tyrimai taip pat rodo, kad nereikėtų per vėlai pradėti primaitinimą – skysto maisto mažylis turėtų pradėti ragauti ne vėliau kaip nuo dešimto mėnesio, mat, pradėjus vėliau, labai padidėja mitybos sutrikimų galimybė ateityje.
Sveikas žindomas 6–8 mėnesių kūdikis turėtų būti primaitinamas 2–3 kartus per dieną, o vyresnis (9–24 mėnesių) – 3–4 kartus, kartą ar du per dieną tarp maitinimų pasiūlant maistingą užkandį. Pagrindinės užkandžio savybės yra šios – jį paprasta paruošti ir mažylis jį dažniausiai valgo savarankiškai.
Nereikėtų be reikalo didinti maitinimų skaičiaus per dieną, nes taip mažylis gaus per mažai motinos pieno. Taip pat pastebėta, jog, kai vaikelis maitinamas daug kartų per dieną, jo maisto gaminimas užima labai daug motinos laiko. Todėl mamos ima ruošti maistą keliems maitinimams iškart, taip gerokai sumažindamos maisto vertingumą bei naudą mažyliui.
Nėra svarbu, ar pradėti primaitinimą nuo grūdinių košių, ar nuo daržovių tyrės, svarbu nuoseklumas. Pradėkite nuo vienos daržovės (ar grūdinės kultūros) ir apie savaitę maitinkite tik ja – stebėkite, kaip mažylis toleruoja naują maistą. Jei gerai, pridėkite antrą daržovę ir taip toliau. Neskubėkite – prie naujo skonio mažyliai pratinasi pamažu.
Nereikėtų mažyliams siūlyti saldžių gėrimų ar arbatų, geriau motinos pienas ar tiesiog vanduo. Taip pat nepiktnaudžiaukite vaisių sultimis, nes prisigėręs sulčių vaikas gali nebenorėti valgyti. Karvės pienas nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų amžiaus. Taip pat ir įvairūs saldūs jogurtai ar varškytės – jei mažylis žindomas ir gauna motinos pieno, siūlykite karvės pieno produktų tik nuo vienerių. Jei mažylis alergiškas, jam turi būti sudarytas specialus valgiaraštis, kurį nustato gydytojas alergologas.
Žindymas ir primaitinimas turėtų būti derinami taip – pradžioje kūdikiui pasiūlykite krūtį, po to košės. Peralkęs mažylis nebus nusiteikęs ragauti naujo maisto. Kai mažylis pripras prie naujo skonio, galite pirma duoti košės. Net ir primaitinamam mažyliui pasiūlykite krūtį nusiraminimui ar tiesiog atsigerti – nebijokite permaitinti, mažylis pats reguliuoja iš krūties išgeriamo pieno kiekį. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad naktį mažylis turėtų gauti motinos pieną tiek kartų, kiek jis paprašo, – primaitinimas dieną neatstoja naktinio poreikio gauti pienelio ar prisiglausti prie motinos krūties.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę