Suteikti pirmąją pagalbą labai dažnai reiškia ne tik padėti žmogui sunkioje situacijoje, bet ir išgelbėti jį nuo tolimesnių sunkių sveikatos sutrikimų ar netgi mirties. Šiame temų apie pirmąją pagalbą ciklo straipsnyje kalbame apie tai, kaip suteikti reikiamą pagalbą tokiose gąsdinančiose situacijose, kaip ištikęs insultas ar infarktas.
Insultas
Deja, tarp daugelio šeimos ar pažįstamų rastume žmogų, kurį buvo ištikęs insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Tokiu atveju į galvos smegenų dalį nepatenka deguonies ir maisto medžiagų, todėl jos pažeidžiamos. Insultas būna dviejų tipų: užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei įvyksta išeminis insultas (85 proc. visų insulto atvejų), o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus – hemoraginis insultas (kraujosruvos). Insultas yra trečioji pagal dažnį mirties ar nuolatinės vyresniojo amžiaus žmonių negalios priežastis.
Kaip atpažinti?
Insultas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, kurių yra didelis kraujospūdis ar kurie serga kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Be jokios abejonės, insulto ištiktą žmogų būtina skubiai vežti į ligoninę, nes tik ten skiriant krešulius tirpdančių vaistų galima atnaujinti pažeistos galvos smegenų srities kraujotaką. Klinikiniai insulto požymiai priklauso nuo išemijos dydžio ir pažeistos srities.
Angliškai insulto požymiai vadinami lengvai įsimenamu trumpiniu FAST (Face – veidas, Arm – ranka, Speech – kalba, Time – laikas), sudarančiu žodį „greitai“. Tai trumpinys požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Insultą įtarti labai svarbu, taip pat reikia išsiaiškinti požymių atsiradimo laiką ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Insulto požymiai
Staigus veido, rankos ar kojos nejautrumas ar nusilpimas, ypač vienoje kūno pusėje (žmogus negali pakelti rankos).
Staigus kalbos, jos supratimo ar orientacijos sutrikimas (pvz., negali keturis kartus iš eilės ištarti „šešios žąsys su šešiais žąsyčiais“).
Staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis.
Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos svaigimas.
Staigus ir stiprus galvos skausmas dėl neaiškios priežasties.
Pirmoji pagalba
Nustačius, kad žmogų ištiko insultas, būtina suteikti pirmąją pagalbą, tačiau pirmiausia reikia įvertinti – sąmoningas žmogus, ar ne.
Jei nukentėjusysis yra sąmoningas:
Padėkite jam atsigulti, šiek tiek pakelkite galvą ir pečius pakišdami minkštą daiktą, pvz., pagalvę.
Pasukite galvą į pažeistą pusę, uždėkite rankšluostį ant tos pusės peties, kad sugertų seiles.
Nuraminkite žmogų.
Prisiminkite laiką, kai atsirado simptomų, ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Atlaisvinkite drabužius, kurie gali sunkinti kvėpavimą.
Stebėkite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą ir pulsą), kol atvyks medikai.
Neduokite žmogui gerti ir valgyti, nes ištikus insultui gali būti sunku ryti arba jis gali užspringti.
Jei nukentėjusysis yra be sąmonės:
Kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą.
Prireikus būkite pasirengęs atlikti įpūtimus ir krūtinės ląstos paspaudimus.
Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį.
Vertinkite ir palaikykite gyvybines funkcijas (sąmonę, kvėpavimą ir kraujotaką), kol atvyks medikai.
Miokardo infarktas
Kita, deja, dažnai pasitaikanti ekstremali būklė, reikalaujanti greitos reakcijos, yra miokardo infarktas – nepraeinantis širdies raumens (miokardo) dalies pažeidimas, sukeltas deguonies trūkumo joje. Miokardo infarktas ištinka užsikimšus širdies vainikinei arterijai.
Labai dažnai infarktą patyrusio žmogaus gyvybė priklauso nuo šalia esančių žmonių reakcijos ir pirmosios pagalbos. Iš visų mirusiųjų nuo miokardo infarkto daugelis jų mirė per pirmąsias 1–2 val. nuo simptomų atsiradimo. Didžiulė klaida, kurią neretai daro tiek infarktą patyrusieji, tiek jų įtikinti aplinkiniai, yra jokių veiksmų nesiėmimas: tikinama, kad viskas gerai, viskas, praeis. Reaguoti būtina ir iš karto, nes paskui gali būti per vėlu. Juo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, juo didesnė tikimybė išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas).
Miokardo infarkto simptomai
Dažniausias miokardo infarkto simptomas yra užsitęsęs skausmas ar diskomfortas krūtinėje. Nestiprus skausmas gali kaitaliotis su nepakeliamu plėšiančiu skausmu, jaučiama, kaip jis plinta į kaklą, apatinį žandikaulį, petį, ranką. Toks skausmas nepalengvėja pakeitus padėtį, ramybės metu ar išgėrus vaistų.
Miokardo infarkto simptomai:
Užsitęsęs ilgiau nei 5 min. ar dažnai pasikartojantis spaudžiantis, plėšiantis, deginantis krūtinės skausmas, plintantis į kaklą, apatinį žandikaulį, vieną ar abi rankas, pečius.
Pasunkėjęs kvėpavimas – dažnesnis nei normalus (organizmas bando pristatyti daugiau deguonies širdies raumeniui).
Pulsas gali būti padažnėjęs arba suretėjęs, kartais nereguliarus.
Pablyškusi ar pamėlusi oda (ypač veido, lūpų).
Žmogų gali pilti šaltas prakaitas, pykinti, jis gali vemti.
Silpnumas, galvos svaigimas, alpulys.
Baimė.
Moterims miokardo infarktas dažniau gali pasireikšti mažiau būdingais simptomais: dusuliu, pykinimu, vėmimu, nugaros ar apatinio žandikaulio skausmu.
Pirmoji pagalba
Kaip ir visos rimtos būklės, miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje, tačiau atpažinus simptomus būtina teikti pirmąją pagalbą. Matydami, kad žmogų ištiko miokardo infarktas:
Skambinkite arba nusiųskite ką nors iškviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu.
Paklausę, ar nėra alergiškas, neserga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, ar nevartoja krešėjimą mažinančių vaistų (varfarino ar kumarino), ar jam gydytojas anksčiau nebuvo užraudęs vartoti ir įsitikinę, kad žmogus atsakė neigiamai, duokite jam 160-325 mg aspirino tabletę sukramtyti arba užgerti vandeniu (tačiau ne jokių kitokių vaistų su aspirinu).
Kartais pacientai turi savo vaistų nuo krūtinės anginos (nitroglicerino tablečių, purškiklį), todėl galima juos pavartoti (ne daugiau kaip tris kartus kas 5 minutes).
Padėkite nukentėjusiam žmogui atsisėsti, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius.
Nuraminkite žmogų – tai padės jam lengviau kvėpuoti ir pagerins širdies aprūpinimą deguonimi.
Kol atvyks greitoji medicinos pagalba, nuolat stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, pulsą ir kvėpavimą. Užrašykite bet kokį būklės ar elgsenos pokytį.
Jei žmogus praranda sąmonę ir nustoja kvėpavęs, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinius įpūtimus, jei turite galimybę – panaudokite automatinį išorinį defibriliatorių.
Patys žmogaus į ligoninę nevežkite, laukite greitosios pagalbos, nes jo būklė gali labai greitai pablogėti.
Parengta pagal knygą: Pirmoji medicinos pagalba: vadovėlis / sudarytojai: Dinas Vaitkaitis, Andrius Pranskūnas , 2008
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę