){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi norime, kad mūsų mažieji augtų sveiki. Ne kartą teko matyti tėvus, sukančius galvą, ar tinkamai aprengė savo atžalą, ar jam ne per šalta, ar ne per karšta. O kur dar baimė, kad neperpūstų vasaros vėjas ar kondicionierius, be kurio dažnai neįmanoma apsieiti važiuojant automobiliu... Daugelio šių baimių pavyktų išvengti ir su daugeliu problemų susidoroti, jei vaiką tinkamai grūdintume.
Grūdinami tik sveiki vaikai!
Kalbėdami apie vaikų grūdinimą gydytojai vieningi – tai viena priemonių, ne tik galinčių užkirsti kelią kai kurioms ligoms, bet ir padedanti mažyliui visavertiškai vystytis. Juk kai vaikas neserga, gali visą savo energiją skirti augimui ir fiziniam bei protiniam vystymuisi. Užsigrūdinę vaikai anksčiau pradeda sėdėti, vaikščioti, lengviau tampa savarankiškesni.
Kuo anksčiau mažylį pradėsime grūdinti, tuo labiau įskiepysime jam šią sveikatinimosi galimybę, tuo geresnių rezultatų pasieksime, tuo didesnė tikimybė, kad jis grūdinsis ir jau suaugęs, taip gerindamas savo gyvenimo kokybę.
Pradžioje išsiaiškinkime, kokios grūdinimo formos egzistuoja.
Pirmiausia tai bendras grūdinimas: oro ir saulės vonios, pirties procedūros, kontrastinis dušas, vonios su žolelėmis, eteriniais aliejais, jūros druska, taip pat judrūs užsiėmimai – mankštos, masažai, žaidimai.
Kita grūdinimosi forma – vietinė arba taškinė: kojų apliejimas, vaikščiojimas basomis, gerklės skalavimas ir t.t.
Prieš pasirenkant konkretų vaiko grūdinimo būdą svarbiausia įsiminti pagrindinę taisyklę: grūdintis gali tik sveiki vaikai! Tai yra jokiu būdu negalima grūdinti vaiko tuo metu, kai jis serga. Geriausia prieš to imantis – pasikonsultuoti su vaikučio gydytoju, jis patars, kokias procedūras mažyliui geriausia daryti, kaip dažnai ir kaip išvengti pagrindinių klaidų.
Grūdiname kūdikėlį
Pačios pirmosios grūdinimo procedūros, kurias galima daryti jau krūtimi maitinamiems pypliukams, – oro vonios ir maudynės. Kas tos oro vonios, paklausite. Atsakymas paprastas – palikite vaikutį nuogu užpakaliuku, tegu jo odelė pakvėpuoja (beje, tai taip pat puiki priemonė išvengti nuo sauskelnių atsirandančio odos iššutimo).
Tačiau jei kūdikiui dar nėra nė mėnesio, jokiu būdu jo negrūdinkite nepasitarę su gydytoju, mažylis dar nereguliuoja savo kūno temperatūros.
Kuo kūdikis mažesnis, tuo šiltesnėje temperatūroje jo odelė turi pradėti pratintis kvėpuoti (nuo 24–26 iki 18–20 laipsnių šilumos). Kuo ilgiau leisite mažyliui pabūti kaip gamta sutvėrė, tuo labiau stiprinsite jo kraujotaką, stimuliuosite medžiagų apykaitą, padidinsite raumenų tonusą.
Oro vonias galima organizuoti nuolat: prieš maudant, keičiant sauskelnes, prieš masažą. Bet kokia proga, kai perrengiate vaiką, leiskite jam kelias minutes pasivartyti nuogam. Tačiau jis turi vartytis, t.y. judėti. Negalima palikti vaiko išrengto pagulėti. Čia ne malonios ir šiltos saulės vonios. Žaiskite su žaisliukais, darykite mankšteles. Patys nustebsite išvydę, kaip greitai mažylis pradės judinti kojytes ir rankytes, džiaugdamasis šiomis oro voniomis, o kartu ir stiprindamas savo imunitetą.
Kas dar ne mažiau svarbu – oro voniomis reguliariai besimėgaujantys mažyliai kur kas geriau miega ir valgo, tad jei turite bėdų ir čia – tiesiog nuimkite vaikučiui sauskelnes. Grūdinti kūdikėlį reikia palengva. Pirmiausia leiskite jam pasimėgauti oro voniomis minutę, po to dvi, tris. Pradžioje kartą per savaitę, po to procedūras galima dažninti. Pamatysite, jos nepaprastai malonios ne tik mažyliui, bet ir jo mamai!
Kalbant apie mažųjų maudynes, jie visais atvejais turi maudytis 36–37 laipsnių temperatūroje. Grūdinti reikia po vandens procedūrų perliejant mažylį kiek šaltesnio vandens kaušu. Vandenį vėsinti reikia palengva, pusmetį ar net metus, kol temperatūra nuo 36–37 pasieks 26–28 laipsnius. O nuolat grūdintus ir jau dvejų metų sulaukusius pypliukus galima perlieti net 20 laipsnių vandenėliu.
Kitas itin svarbus sveikatos šaltinis mūsų mažiesiems – reguliarūs ilgi pasivaikščiojimai lauke. Pirmiausia, taip mažylio smegenys gaus pakankamai deguonies, o, antra, turint galvoje, kad pas mus saulės būna retai ir mažai, vasara tokių pasivaikščiojimų metų mažylis gaus ir vitamino D.
1–3 metų vaikučių sveikatinimas
Bus itin puiku, jei toks mažylis bus įpratintas kasryt plikšius padaryti trumpą mankštelę (tiksliau, mankštelę jam darys tėvai), kuri turėtų užtrukti 5–7 minutes. Dar tiek pat laiko po namus jis gali pabėgioti tik su trumpikėmis, lengvomis kojinaitėmis ir vasarinuke. Ir tik tuomet laikas rengtis.
Tokio amžiaus nuolat grūdintas vaikas jau gali būti perliejamas kur kas šaltesniu vandeniu nei kūdikėlis, pradedant 26–28 laipsniais, o po pusmečio ar metų – jau 14–16 laipsnių.
Iš tiesų mažylius galime grūdinti labai įvairiomis vandens procedūromis, tiek atviruose vandens telkiniuose (pripučiamuosiuose vandens baseinuose), tiek vidaus baseinuose. Ypač tinka jūros vanduo. O geriausia – nupirkite kuo gražesnių, kuo spalvingesnių kibirėlių, dubenėlių ar kitų talpų, kuriomis jau kiek paaugęs trimetinukas žaisdamas vonioje ar baseine galėtų apsilieti pats. Juo labiau jei norite, kad grūdinimasis mažyliui taptų ne bjauria pareiga, o vėliau visą gyvenimą jį lydėsiančiu malonumu, – viską darykite lyg žaidimą, nespauskite ir neverskite mažylio. Jei matote, kad kuri nors procedūra jam nepatinka, – darykite ją trumpiau. Bet reguliariai.
Kitas ne mažiau svarbus ir tikrai labai malonus grūdinimosi būdas, ypač vasarą, – leiskite mažyliui kuo daugiau pabėgioti basomis šiltu smėliuku ir rasota žole.
Tokio amžiaus vaikus jau galima vestis ir į pirtį. Tiesa, nepamirškite pasitarti su vaiko gydytoju, ar nėra tam kokių nors kliūčių. Svarbu ir mažylio reakcija į šią grūdinimo priemonę, vaikas pirtyje turi jaustis maloniai. Beje, gydytojai tvirtina, kad pirtis nepakenks jau 6–8 mėn. mažyliui. Tai yra išbandę suomiai. Jie pirties malonumais džiaugiasi kone nuo gimimo. Žinoma, apsilankymas pirtyje kūdikiui turi trukti trumpai, po porą minučių, neaukštoje, 40-50 laipsnių temperatūroje.
Kaip grūdinti metinukus, jei iki tol jie nebuvo grūdinti
Pradėti grūdinti niekuomet nevėlu, todėl nereikėtų nusiminti tiems tėvams, kurie to imtis nusprendė jau atšventę pirmąjį mažylio gimtadienį. Tiesiog reikės apsišarvuoti kantrybe ir grūdinti pamažu. Kuo vaikas didesni, tuo švelniau reikia jį grūdinti, o geriausia – jei visko mokysite savo pavyzdžiu ir, sakykim, vandens procedūras atliksite kartu.
Kalbant apie oro vonias, mažylį išrengti galima 20 laipsnių temperatūroje, leidžiant taip pabėgioti nuo minutės iki dešimties per dieną.
Prieš imantis perliejimo procedūrų, kaip įvadą galima padaryti apsitrynimą šaltu drėgnu rankšluosčiu ar vystyklėliu, vėliau vėsesniu vandeniu aplieti tik galūnes ir tik tuomet pereiti prie viso kūno apliejimo. Tam paskirkite ne mažiau kaip pusmetį.
Ikimokyklinukų grūdinimas (4–7 metai)
Ikimokyklinukų grūdinimas praktiškai nesiskiria nuo mažylių grūdinimo, tiesiog fiziniai pratimai turėtų būti ilgesni. Vyresnio amžiaus vaikai gali reguliariai pabėgioti gryname ore.
Beje, nepamirškite nuolat vėdinti patalpų (bent tris kartus per dieną ir būtinai prieš miegą), kuriose žaidžia paaugęs mažylis. Temperatūra čia gali siekti 17–19 laipsnių, todėl vasarą pravirus langus galima laikyti nuolat.
Lauke tokio amžiaus vaikai turi praleisti bent po kelias valandas kasdien. Apskirtai kasdien į gryną orą patariama išeiti su bet kokio amžiaus vaiku. Nėra blogo oro, o tik bloga apranga.
Ikimokyklinukas veidą, kaklą, rankas ir krūtinę jau gali prausti 14–16 laipsnių temperatūros vandeniuKonsultavo Šeškinės (Vilniaus m.) poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Kirdeikienė
Silpnos sveikatos vaikams
Jei vaikas dėl kokių nors priežasčių dažniau serga, yra silpnesnis, jį geriausia grūdinti apliejimais, drėgnais aptrynimais ir kitomis dalinėmis vandens procedūromis. Vandens nuo 36 laipsnių temperatūra mažinama labai lėtai iki normalios tik pagerėjus bendrai sveikatos būklei. Perėjimai nuo vienos procedūros prie kitos neturi būti staigūs.
Pagrindinės grūdinimosi taisyklės
Laipsniškumas. Negalima vaiko po šaltu dušu pakišti staiga. Grūdinimosi procesas turi vykti sklandžiai, palaipsniui, pereinant nuo vienos procedūros prie kitos, be staigių šuolių. Visos procedūros turi būti smagios ir atliekamos tik tuomet, kai mažylis geros nuotaikos ir tam pasirengęs, kai neserga ir yra laimingas. Viską galima daryti žaidimo forma, linksmai.
Metodiškumas. Jei tarp grūdinimosi procedūrų darysite per ilgas pertraukas, gerokai susilpninsite jo naudą mažylio organizmui.
Kompleksiškumas. Gryno oro procedūros, judėjimas (mankšta, masažai, vaikščiojimas smėliu, žole) derinamos su vandens procedūromis.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę