Atšilus orams, daugiau laiko stengiamės praleisti ne namuose, o soduose, kaimo sodybose, miške ar prie vandens telkinių. Neatsiejama tokių iškylų dalis – ant žarijų ar kepsninėje pagamintas maistas. Iš patirties galima pasakyti, kad lietuviai dažniausiai mėgaujasi mėsos, žuvies kepsniais, dešrelėmis ir kur kas rečiau – ant žarijų pakepintų daržovių vėriniais. Tačiau dažnas poilsiautojas net nenutuokia, kad netinkamai ant žarijų paruoštas maistas gali būti pavojingas sveikatai. Apie tai pasakoja gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.
Apie raudoną mėsą
Dažniausiai ant žarijų kepama raudona mėsa, kuriai priskiriama jautiena, kiauliena ir aviena. Tokia mėsa yra taisyklingos ir subalansuotos mitybos sudedamoji dalis, ji yra geras baltymų, vitaminų D, B3 ir B12, geležies, cinko, seleno, ilgų grandžių omega-3 šaltinis. Kai kurios šios medžiagos yra geriau pasisavinamos ir panaudojamos organizme, kai gaunamos būtent iš raudonos mėsos negu iš alternatyvių mėsai šaltinių.
Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas, remdamasis specialistų išvadomis, rekomenduoja vidutiniškai suvalgyti ne daugiau kaip 70 g raudonos mėsos per dieną (nurodomos pagamintos mėsos kiekis atitinka 100 g žalios mėsos). Jeigu žmogus vieną dieną valgo daugiau kaip 90 g raudonos apdorotos mėsos, tai kitas dienas tokios mėsos turėtų valgyti mažiau arba visai nevalgyti.
Žmogaus organizmas geriau pasisavina termiškai apdorotus mėsos baltymus, nes gaminant ant ugnies jie pradeda skaidytis, tampa lengviau „įveikiami“ mūsų virškinamajai sistemai. Bet svarbu pasirinkti sveikiausią terminį apdorojimo būdą. Iš sveikiausių galima paminėti virimą, garinimą, troškinimą, šutinimą, trumpą kepimą neaukštoje temperatūroje.
O kepsniai ant žarijų yra maistas, kurio valgyti reikėtų nedaug. Mat, dažnai valgant raudoną mėsą, pakepintą ant žarijų ar kepsninėje, didėja rizika susirgti vėžiu. Tas pats yra ir su mėsa, kepta keptuvėje, jeigu tai daroma aukštoje temperatūroje.
Labiausiai riziką didina gerai iškepta, suskrudusi mėsa. Kepant ir net verdant aukštoje temperatūroje skyla mėsos paviršiuje esantis kreatinas, susiformuoja tam tikri aminai, iš kurių kepenyse ir storojoje žarnoje susidaro kancerogenai nitrozaminai. Nustatyta, kad valgant termiškai apdorotą raudoną mėsą išmatose kancerogenų kiekis padidėja tris kartus, o valgant baltą mėsą ir žuvį – visiškai nepadidėja.
Taigi, kaip sumažinti kancerogenų susidarymą? Rekomenduojama mėsą prieš verdant ar kepant trumpai pakaitinti mikrobangų krosnelėje arba padžiovinti. Taip pat ją reikėtų ruošti su antioksidantų turinčiais produktais (daržovėmis, vaisiais, kruopomis, prieskoniais, uogomis), galima pridėti sojos baltymo.
Svarbu ir kokia skerdienos dalis valgoma, nes nuo to priklauso, kiek riebalų ir kancerogenų yra produkte. Rekomenduojama valgyti liesas mėsos dalis, liesesnį faršą, nupjauti nuo mėsos matomus riebalus. O apskritai sveikiau valgyti baltą mėsą, kuriai priskiriama paukštiena.
Ar nepakenks virškinimui?
Reikia žinoti, kad virškinamajai sistemai gali pakenkti ne tik sudegę ir sunkiai virškinami mėsos baltymai, bet ir kitos mėsoje esančios medžiagos, kurios ilgą laiką produktą kepinant, skrudinant virsta toksinėmis.
Jei žmogus sveikas, nesiskundžia virškinimo sutrikimais, saikingas ant žarijų ar kepsninėje ruošto maisto vartojimas nesukels sveikatos problemų. Bet jei vargina lėtiniai virškinamosios sistemos negalavimai – skrandžio, žarnyno ar tulžies pūslės, kepenų, kasos ligos, toks sukepęs maistas gali sutrikdyti sveikatą. Prisivalgius per ilgai keptos mėsos ar žuvies gali laikinai sutrikti virškinimas, atsirasti skausmas, pykinimas, sunkumo jausmas pilve. Taip virškinamoji sistema įspėja, kad toks maistas jai netinka. Aišku, saikingas keptos mėsos valgymas, gaminant žemesnėje temperatūroje, ją valgant kartu su daržovėmis, tikrai nesutrikdys sveikatos.
Kyla klausimas, ar galima ant žarijų kepto maisto duoti vaikams? Vaikų iki dvylikos metų virškinamoji sistema dar tik formuojasi, todėl yra ypač jautri ir pažeidžiama. Todėl, ruošiant maistą ant žarijų vaikams, reikia labai stebėti, kad mėsa (žuvis) nebūtų apskrudusi. Mažuosius smaližius galite nudžiuginti ant žarijų keptais kepsniais, suvyniotais į kepimo foliją ir pagardintais šiek tiek apkeptais daržovių vėrinukais.
Dešrelės ant žarijų: geriau atsisakyti
Kepdami ant laužo dešras ir dešreles iš tiesų rizikuojame savo sveikata, juk į tokius produktus gamintojai prideda papildomų medžiagų. Ištirta ir įrodyta, kad kepant dešrelės jose esantys nitritai „virsta“ nitrozaminais – kancerogeninėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti virškinamojo trakto navikus. Kuo aukštesnėje temperatūroje kepami gaminiai, tuo daugiau susidaro vėžines ligas skatinančių medžiagų.
N-nitrozaminai yra skrandžio kancerogenai. Jų išoriniai šaltiniai yra rūkyta mėsa ir žuvis, nitritai naudojami mėsai ir žuviai konservuoti. Daugiausiai nitritų skrandyje susidaro iš nitratų, esančių geriamajame vandenyje ir daržovėse. Nitritų susidarymas daug didesnis, kai skrandžio rūgštingumas sumažėjęs.
Nitritus skrandyje sujungia vitaminai C ir E. Nerafinuotuose grūdų produktuose taip pat yra kancerogenus veikiančių medžiagų: lignanų, fitoestrogenų, mikroelementų, antioksidantų, skaidulų. Kancerogenus neutralizuoja ir svogūnuose bei česnakuose esantys sieros organiniai junginiai.
Moksliniai tyrimai byloja, kad prisvilusiame ant grotelių ar kepsninėje keptame maiste susidaro kancerogeninės medžiagos, kurių nebūna orkaitėje ar garuose virtoje mėsoje ar jos produktuose. Taigi ne veltui mitybos specialistai įspėja, kad negalima kepti jau termiškai apdorotų dešrų ir dešrelių, kurios nėra skirtos kepti ant žarijų.
Kepsnių ant žarijų receptai
Maltos mėsos šašlykai
300 g maltos jautienos ir kiaulienos, svogūnas, 2 šaukštai sviesto, sužiedėjusi bandelė, pusė stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, šaukštas prieskoninių žalumynų mišinio, žiupsnelis pipirų, druskos, 4 šaukštai aliejaus. Priedams: raudona saldžioji paprika, 150 g liesos rūkytos šoninės, 2 svogūnai, 150 g pievagrybių.
Į mėsą sudėti piene išmirkytą ir nuspaustą bandelę, svieste pakepintus svogūnus, įmušti kiaušinį, įberti prieskonių, druskos, gerai išmaišyti ir drėgnomis rankomis padaryti nedidelius kukuliukus.
Paruošti priedus: svogūnus nulupti, supjaustyti griežinėliais.
Papriką nuplauti, nušluostyti, išimti sėklas ir supjaustyti kvadratėliais. Šoninę supjaustyti nedideliais gabaliukais. Pievagrybius nuvalyti, nuplauti ir supjaustyti. Mėsos kukulius ir paruoštus priedus pakaitomis suverti ant iešmelių ir kepti ant medžio žarijomis įkaitintos kepsninės grotelių.
Sūriu įdarytos cukinijos
4 nedidelės cukinijos, 200 g sūrio (varškės), žiupsnelis druskos, pipirų mišinio, alyvų aliejaus.
Cukinijas nuplauti, nušluostyti ir 3–4 kartus įpjauti išilgai. Kiekvieną įpjovą prikimšti sūrio, pabarstyti druska, pipirais. Įdarytas cukinijas suvynioti į aliejumi pateptą aliuminio foliją ir kepti ant grotelių žarijų kaitroje apie 10 min.
Ant grotelių kepti šonkauliukai
1,5 kg šonkauliukų, druskos. Uždarui: 2 šaukštai aliejaus, šaukštas citrinos sulčių, šaukštas sojos padažo, šaukštas medaus, 1–2 skiltelės česnako.
Mėsą nuplauti, padalinti porcijomis ir truputį apvirti pasūdytame vandenyje. Kol mėsa virs, paruošti uždarą: česnakus nulupti ir smulkiai sukapoti. Supilti aliejų, citrinos sultis, sojos padažą, sudėti medų ir viską gerai išmaišyti.
Apvirtą mėsą išimti iš puodo, atvėsinti, užpilti uždaru ir palikti 3–4 valandoms, kad „pasimarinuotų“. Išimti iš uždaro ir po 15 minučių iš abiejų pusių kepti ant grotelių.
Ant grotelių kepti kukurūzai
8 šviežios kukurūzų burbuolės, 8 šaukštai aliejaus, 125 g sviesto, 3 šaukštai susmulkintų krapų, druskos.
Kukurūzus nuplauti ir išvirti pasūdytame vandenyje (7 min.). Nuvarvinti vandenį, kukurūzus aptepti aliejumi ir pakepinti ant grotelių. Atskirai patiekti su krapais ištrinto ir pasūdyto sviesto.
Folijoje kepti vaisiai
3 kriaušės, 2 obuoliai, 6 slyvos, 6 šaukšteliai sviesto, 6 šaukšteliai cukraus pudros, šaukštelis cinamono, stiklinė plaktos grietinėlės.
Kriaušes nuplauti, nulupti, perpjauti pusiau su visu koteliu, šaukštu išskobti sėklalizdžius. Obuolius nuplauti, perpjauti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti kubeliais. Slyvas nuplauti, perpjauti pusiau ir išimti kauliukus. Aliuminio foliją sukarpyti dideliais kvadratais. Kiekvieno kvadrato vidinę pusę patepti sviestu ir dėti po pusę obuolio (supjaustyto kubeliais), po pusę kriaušės ir po vieną slyvą (perpjautą per pusę). Užberti po šaukštelį cukraus pudros ir cinamono. Folijos kvadratų kraštus labai kruopščiai apspaudyti, dėti ant grotelių ir kepti 20 min. Iškepusius vaisius patiekti karštus, su plakta grietinėle.
Verta žinoti
Kepant ant žarijų, reikia kuo labiau atitolinti nuo jų kepamą produktą, kepti kuo žemesnėje temperatūroje. Svarbiausia prižiūrėti, kad mėsa neapskrustų.
Visuomet nupjaustyti suanglėjusias ir apdegusias mėsos iri jos produktų vietas.
Keptą mėsą reikia valgyti su gausiu kiekiu kuo įvairesnių spalvų daržovių.
Kepant marinuotą (pvz., acte) mėsą kyla pavojus kepti ją per trumpai – mėsos baltymai išlieka neapdoroti, ir organizmas juos sunkiau pasisavina, ilgiau virškina. Mažiausiai neigiamos įtakos sveikatai turės žolelėmis įtrinta, citrinų sultyse, kefyre, jogurte marinuota mėsa.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę