Atrodo, kad miestiečių migracijos į kaimą mada nesikeičia, o iškeitusieji didmiesčių triukšmą į kaimo ramybę atranda ne tik atgaivą, bet ir sveikatą. Prieš porą metų žurnalistė Diana Šležienė iš Kauno persikėlė gyventi į Narkūnus – kaimą, besiglaudžiantį prie Gelgaudiškio miestelio. Ir, kaip ji pati sako, ne tik nepražuvo, bet ir išmoko džiaugtis gyvenimu. Su žurnaliste kalbame apie šį kardinalų pokytį, kuriam ne visi gali ryžtis.
Kaip, būdama miesto žmogus ir tokios veiklios profesijos atstovė, ryžotės palikti įprastą aplinką?
Didelio ryžto nereikėjo – gyventi arčiau gamtos, kasdien justi po kojomis žemę buvo sena svajonė. Išėjo taip, kad prie tos svajonės gavau ir „priedą“ – gyvenu sename, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ręstame name, kur tvyro geroji senųjų šeimininkų aura. Tai buvo darbšti, turtinga zanavykų šeima, puoselėjusi sodą, gyvulius, ištvėrusi Sibirą ir vėl sugrįžusi į gimtąją stubą. Šiuose namuose buvo austa, verpta, skaitytos knygos. Gyvi to liudininkai – mano aptiktos senų staklių, baldų liekanos, verpimo ratelis, medžio apdirbimo įrankiai ir kt. Jau gal pusei senųjų Gelgaudiškio gyventojų (gyvenu šalia šio miestelio) išūžiau ausis, klausinėdama apie savo sodybą. Va, ir mėgstamiausia žurnalistinio darbo dalis – bendrauti su žmonėmis, fiksuoti įdomiausias detales čia, šiandien ir dabar.
Tačiau esate pripratusi prie miesto patogumų (turiu omenyje buitį) ar nesunku buvo prisitaikyti?
Name įrengėme visus miesto būsto patogumus, kartu išsaugoję duonkepę, zelikį (taip suvalkietiškai vadinama gulima krosnis) ir kt. Maistas auga lysvėje ar yra perkamas pas vietinius ūkininkus perpus mažesne kaina nei maksimose. O iki tokio paties prekybos centro nusipirkti aliejaus ar ryžių Kaune automobiliu važiuodavome 10–15 km – lygiai tiek pat dabar riedame iki Jurbarko ar Šakių centro. Ir jokiais pinigais neįvertinsi šviežio, ką tik nuskinto pomidoro, naminės duonos ar tikro kiaušinio skonio... Visa tai – skoniai, kvapai – man primena iki 10 metų kaime praleistą vaikystę. Tiesa, ją leidau kitoje Nemuno pusėje.
O aktyviai moteriai netrūksta veiklos?
Veiklos yra dešimtkart daugiau ir, svarbiausia, ji prasminga!
Kaip ir anksčiau, rašau straipsnius į įvairius leidinius, esu žurnalo „Gurmano gidas“ vyr. redaktorė – žodžiu, dirbu pagal profesiją ir visa tai darau naudodamasi bevielėmis susisiekimo priemonėmis. Tiesa, tokiais pat būdais, nepakeldami uodegos nuo kėdės, dirba ir daugelis kolegų Vilniuje ar Kaune, nes darbo krūvis toks, kad nėra laiko susitikti su straipsnio herojumi!
Bet pati maloniausia ir prasmingiausia veikla yra čia, Gelgaudiškyje. Lietuvoje daug kam žinomas Gelgaudiškio dvaras, šio miestelio bendruomenės, gyvuojančios daugiau nei dešimtmetį, veikla. Tiek pat laiko leidžiamas informacinis ir kultūrinis leidinys „Gelgaudukas“ – ar girdėjote, kad 2–3 tūkstančius gyventojų turintis miestelis savo pajėgomis leistų laikraštį?! Kultūros centras čia įrengtas kaip puikiausia Vilniaus kamerinė salė, o koncertuoti atvyksta žinomiausi šalies atlikėjai. Tai didžiausias gelgaudiškiečių pasididžiavimas ir, manau, puikus turizmo traukos centras. Et, atvažiuokit, pamatysit...
Tai, kaip supratau, visiškai nenusivylėte?
Ką jūs! Priešingai! Gal man pasisekė, gal Aukščiausiasis mane atvedė, ten kur būtų gera, bet jaučiuosi laiminga! Pirmaisiais metais vis išgirsdavome atsargius draugų, giminaičių klausimus: ar mums viskas gerai, ar neužpustė, ar turime ką valgyti... Dabar jau visi apsiprato, kad, „tepę slides į gūdų kaimą“, ne tik nepražuvome, bet išmokome džiaugtis gyvenimu, atsikratėme vartotojiškos visuomenės rūpesčių.
Mums, miestiečiams, diena prasideda skubėjimu, o kaip kaime?
Mano diena prasideda tyla, kurios fone girdžiu paukščių čiulbėjimą. Po truputį išmokau tyloje atskirti tam tikrus garsus: medžių šlamesį (sodyboje yra senų liepų alėja, kurios centre – gal tris šimtus metų menantis ąžuolas), šuns amtelėjimą, katės tipenimą. Man nereikia niekur skubėti, nes pabundu su saule ir iki miesto žmonių bendravimo laiko, tarkim 9–10 val. ryto, galiu laiko skirti smaksojimui į žaliuojantį sodą, rytiniam kavos puodeliui, pasivaikščiojimui su šunimi ar stebėjimui, kaip skleidžiasi lelijos tvenkinyje. Kai ryte niekur nereikia bėgti galvotrūkčiais, gali susidėlioti minčių tvarką, ir, prisėdus prie kompiuterio, darbai gula daug lengviau.
Mūsų žurnalas daug rašo sveikatos temomis, tai ir norėčiau kalbą pakreipti šia linkme. Ar kas pasikeitė ir į kurią pusę?
Gal 20 metų dirbau be atostogų (atostogomis nelaikau paknopstomis susiruoštą kelių dienų kelionę), tad lėtinis nuovargis buvo kasdienė duona. Negalavimai dingo pradėjus gyventi kaime – tik po savaitės ar dviejų prisiminiau, kad pamiršau gerti vaistus, kuriuos reikėdavo vartoti kasdien. Prisipažinsiu, jų negeriu jau dveji metai, o jaučiuosi sveika. Vidutiniškai kasdien 2–3 valandas dirbu fizinį darbą – tai geriausia mankšta sąnariams ir pakajus galvai. Kai esi natūraliai pavargęs, užmiegi tik spėjęs pagalvoti, kaip gražiai atrodys šiandien nudažytos palangės ar išgenėtas sodas... Vietoj raminamųjų ar migdomųjų dar galima vakarais pasėdėti ant suolelio prie namo ir stebėti, kaip į mūsų jūrą (taip vadiname tvenkinį) leidžiasi saulė. Jei nebūčiau apsigyvenusi lygumų krašte, tikriausiai būčiau ir nesužinojusi, kokiomis spalvomis nusidažo dangus leidžiantis saulei. Tuos saulėlydžio filmus žiūriu kiekvieną vakarą nemokamai, ir bet kokiu metų laiku!
Kaip į vandenį išnyko mano rytinė alerginė sloga, kuri ne vienerius kankino gyvenant mieste. Padariau išvadą – mažiau dulkių. Dingo migrena – ji, matyt, išsigando gryno oro. Kai pasėdėjus prie kompiuterio ima mausti nugarą, lekiu padirbėti į daržą – skausmą pamirštu. Jei kas nors suerzina, išeinu į kiemą ir galiu rėkti pavėjui ar prieš vėją – pykčio kaip nebūta.
Manau, kad sveikatą gerina ir tai, kad šalia mūsų gyvena šuo ir penkios katės. Kiekvienas gyvūnas turi savą atkeliavimo į namus istoriją, bet dažniausiai tai buvo kitų atstumti padarėliai. Šiandien jie yra nepakartojami mūsų draugai, kiekvienas turi savitą charakterį ir būdą bendrauti su žmonėmis, o gyvenimas be jų būtų liūdnesnis.
Ar mėgstate po žemę raustis?
Kadangi esu gimusi po Žemės ženklu, tai, sukišusi rankas į lysvę, jaučiu palaimą. Kai anksčiau darbe labai pavargdavau, nuvažiuodavau pas draugės mamą į kaimą ir prašydavau, kad man leistų nuravėti kokią lysvę. Padėdavo! Šiemet išbandysiu gamtinę žemdirbystę – braškių daigus sukišau po šiaudais, vasarą pažiūrėsim, ar bus uogų.
Na, bet braškėmis darbai nesibaigia?
„Paveldėjome“ du nemažus šiltnamius, vienas jų skirtas pomidorams, o kitas – agurkams. Lauko lysvėse auginu ridikėlius, salotas, įvairias prieskonines žoles, šiek tiek šakniavaisių. Visa tai nuskinta, išrauta keliauja ant stalo ir yra tiesiog sušlamščiama, nes būna be galo gardu. Sode auga daugiau nei 30 obelų, vyšnios, kriaušės, slyvos, be proto skanūs juodieji serbentai, avietės ir kt. Visi vaismedžiai ir daugelis vaiskrūmių yra senųjų šeimininkų palikimas, kai kurių mūsų sodo obuolių pavadinimus žino tik vyresnės kartos žmonės, mat tokio senumo obelys daugelyje sodybų buvo be gailesčio iškirstos. Iki kitos vasaros geriame obuolių sultis, kurių skonis pakylėja iki dangaus. Ar tai gali pakenkti sveikatai?!
Gal galite pasiūlyti kokių ypatingų receptų?
Mano receptų principas labai paprastas – daržovių šviežumas. Labai mėgstu garžgarstes. Kiek pasmulkinusi jų lapelius, įmetu kelis gabalėlius fetos ar savos gamybos sūrio, įpjaustau didesnį pomidorą, keletą juodųjų alyvuogių, viską apšlakstau alyvuogių aliejumi, ir štai jums puikiausios salotos – negėda ir išrankaus skonio svečiui iš sostinės patiekti. O rūgusį pieną su bulvėmis ar obuolių pyragą po mūsų obelimis lapnoja net didžiausi gyvenimo kaime pesimistai.
Kiek žinau, pati ir slegiate sūrį, ir kepate duoną...
Griekas būtų nekepti naminės duonos, kai turi duonkepę, ar nesuslėgti sūrio, kai iš kaimynės kada panorėjęs gali parsitįsti kibirą šviežio pieno. Išbandžiusi keletą sūrių gamybos būdų, apsistojau ties panyru. Tai šviežio saldaus pieno sūris, sutraukiamas šviežiomis citrinų sultimis. Vėliau jį gardinu druska, įvairiomis žolelėmis, net pipirais. Po poros dienų jis įgauna tam tikrą skonį ir, kaip sako ragautojai, yra pasakiško skonio, šiek tiek primena mocarelą. Tiesa, iš to kibiro pieno išeina ne tik kilogramas gardaus sūrio, bet ir guzas varškės, koks litras rūgpienio, dar puslitris grietinėlės ar grietinės.
Na, o kaip atžalos, ar pritaria mamos pasirinkimui?
Mano vaikai tolerantiški ir džiaugiasi, kad mamai gerai. Jie jau savarankiški, suaugę (dukrai – 25-eri, sūnui – 23 metai) ir visus gyvenimo pasikeitimus priima kaip sveikai mąstantys žmonės. Jie taip pat gerai jaučia gamtos raminamąjį poveikį ir atvažiavę kartais miega net po 12–14 valandų be pertraukos. Džiaugiuosi, kad galiu jiems padovanoti gabalėlį ramybės, kuri tvyro Narkūnų kaimo padangėje.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę