){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Per 300 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalyvauja Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle. Dirbama vadovaujantis moksliškai pagrįstomis metodikomis, unikaliomis programomis ir projektais. Rezultatai nuolat vertinami, apibendrinami. Jie patikina: vaikai, įgiję žinių ir įgūdžių, sveikiau maitinasi, yra fiziškai aktyvesni, jiems geriau sekasi moksle ir siekti savo tikslų, jie mažiau svaiginasi alkoholiu ir narkotikais. Sveika gyvensena yra vienas iš asmenybės ugdymo būdų, teikiantis esminių žinių ir gairių visam gyvenimui.
Sveikatos vertės
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (ši institucija kuruoja sveikatą stiprinančių įstaigų tinklo veiklą Lietuvoje – aut. past.) direktoriaus Romualdo Sabaliausko, gerų rezultatų pasiekiama, kai sveikata tampa pedagogų ir vaikų, tėvų ir visos bendruomenės rūpesčiu. Kėdainių savivaldybės taryboje yra tekę apginti idėją, kad, įsteigus Visuomenės sveikatos biurą, jis ne tuštins biudžetą, o teiks naudą. Įsteigtas bene pirmasis Lietuvoje, biuras efektyviai veikia, ir, kaip rodo tyrimai, gerėja kėdainiškių – suaugusiųjų ir vaikų – kai kurie sveikatos rodikliai.
Kėdainių savivaldybės meras Rimantas Diliūnas išsitarė, kad gyventojai dažnokai prikiša dėl per mažos „valdžios“ pagalbos besigydantiesiems. „Ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centre visad gausu pacientų; jie gydomi, gauna pašalpas, išmokas ir vaistus, t. y. valstybė tam lėšų skiria daug. Tačiau sergančiųjų nemažėja, lėšų prašoma vis daugiau, o sveikatos, kokios norima, nėra, – akcentavo meras. – Jauno žmogaus, vaiko ugdymas yra sveikesnės visuomenės reali galimybė.“
Integravimas visose pamokose
Sveikatą stiprinančioje mokykloje sveikatos ugdymas integruojamas į visą ugdymo sistemą. Ką reiškia žodis „integruojamas“? Pavyzdį pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas: „Chemijos mokytojas paprašo į pamoką atsinešti morkų. Kalbėdamas apie cheminius elementus, nurodo, kokių sveikatai svarbių mikroelementų yra morkose ir kurių jokia laboratorija neatrastų vaikų mėgstamuose bulvių traškučiuose. Likus nedaug laiko iki skambučio, visi triauškia morkas. Kas iš to? Vaikai, kurie rytoj priešpiečiaudami draugų akivaizdoje valgys morką, nepatirs bulvių traškučių valgytojų pašaipų; greičiau pastarieji bus pavadinti neraštingais.“
Sunku įsivaizduoti? Iliustruoti gali Lietuvos mokyklų ir darželių sėkmės istorijos.
...ir kas tinka prie kotletuko
Šiaulių vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniams pasisekė: sveikatos stiprinimo ir ugdymo keliu čia einama 14 metų. Tai darželis, kuriame veikia plaukimo baseinas, sporto salėje paklota speciali danga, vaikai gali sportuoti basi, kotletukus jie valgo ne su bulvėmis ar ryžiais, o, kaip pataria sveikos mitybos žinovai, su dviem porcijomis daržovių ir be padažo. Pietų nereikia užgerti saldžiu kompotu, tačiau bet kuriuo metu galima atsigerti tyro vandens. Kaip ir valgyti vaisių – kiek nori ir kada nori. Alergiškiems vaikams – atskiras racionas. Vadovaujant direktorei Sigitai Savišienei, sukurta sveikatos ugdymo koncepcija. Jos esmė: sveikatos ugdymas, psichosocialinės aplinkos („mikroklimato“) gerinimas.
Suburianti mokykla
Iš tokio darželio kas nenorėtų į sveiką mokyklą? Kad ir Kėdainių M. Daukšos pagrindinę. Antras dešimtmetis, kai įstaigos bendruomenė siekia gyventi sveikiau. Atnaujintas stadionas, įrengta lauko klasė ir dviračių aikštelė. Bet mokyklos direktorius Linas Butkus pirmiausia kalba ne apie įrenginius, o apie bendravimą su vaikais: „Kad suprastume savo auklėtinius, ir patys darome tai, ko iš jų tikimės: mokomės sveikatingumo kursuose, praktikuojame jogą, šiaurietišką vaikščiojimą. Kartą per metus pedagogai, tėvai ir vaikai rengia vaidinimą, o repeticijos ir pasirodymai visus suburia. Kai tėvus pakvietėme rašyti laiškus savo vaikams, įsitikinome, kokie jie reikalingi tiek geriesiems, tiek „blogiukams“, priklausomybių turintiems. Yra diena, kai pamokas vaikams veda jų tėvai.“
Šioje mokykloje vaikai patys kuria sveikatos ugdymo ir prevencijos idėjas, o mokytojai jiems tėra pagalbininkai. „Svaik nuo gyvenimo!“ (su potekste „Nesisvaigink psichotropinėmis medžiagomis“) dažais sniege išrašė moksleiviai po mokyklos langais. Šis bendraamžių raginimas, žiemos šalčiams neatlėgstant, ilgai buvo visų akiratyje. O kai mokykla dalyvavo projekte „Kuriant geresnį gyvenimą Europoje“, partneriams iš Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pakvietus, į užsienį pasimokyti ir pasidalyti patirtimi vyko ne švietimo skyriaus darbuotojai ir ne mokyklos pedagogų delegacija – vyko mokyklos pradinukai.
Vieta, kur nejaučiame mokyklos, – taip sveikatą stiprinančios mokyklos vaikai vadina Poilsio salą. Tai kambarys, kur jie ateina pailsėti minkštasuoliuose, pasitarti ar pažaisti, kur gyvena jų talismanas meškutis Petras. „Moksleiviai į konkursus ar olimpiadas vežasi ir savo numylėtinį talismaną, – šypsosi M. Daukšos pagrindinės mokyklos projektų koordinatorė Sigita Vievesienė. – Šis jiems padeda iškovoti pergales!“
Per vaikų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą ugdoma atsakomybė už savo elgesį, pasitikėjimas, vertybinės nuostatos; įtraukiant bendruomenę, kuriama palanki sveikatai aplinka – toks teigiamas „šalutinis“ sveikos gyvensenos poveikis, pastebi M. Romerio universiteto docentė dr. Aldona Jociutė, viena iš tarptautinio Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių.
Geroji patirtis
Vilniaus V. Kovalevskajos vidurinėje mokykloje
Matematikos mokytojas Vitalij Kozlovskij jau 16 metų vasaromis su moksleiviais keliauja į keturių dienų žygį. Tai ir dainos, pokštai prie laužo, po žvaigždėtu dangum. Mokytojas subūrė futbolo ir ledo ritulio būrelius, organizuoja žygius dviračiais, slidėmis, rudens maratoną.
Tauragės Tarabildų pagrindinėje mokykloje
Kūno kultūros mokytoja Eglė Juozaitienė organizuoja dviračių slalomo varžybas, „Dviračių šventę“ ir įstabius „Vaisių ir daržovių mitingus“. Iš rudens gėrybių sudarytas „tortas“ virsta puota: vaikai spaudžia ir skanauja sultis.
Marijampolės profesinio rengimo centre
Kūno kultūros mokytojas Algimantas Kanapickas: „Mano tikslas – nebūti pamokslininku, elgtis taip, kad vyktų dialogas, kad vaikai suprastų alkoholio, tabako, narkotikų žalą. Būtina pradėti nuo savęs. Sveikata – svarbi laimingo gyvenimo būdo dalis, kurią reikia branginti ir nuolat puoselėti.“
Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinėje mokykloje
Biologijos mokytoja metodininkė Daiva Adamkavičienė koordinuoja projektą „Aukime sveiki“, rengia diskusijas, veda sveikos gyvensenos pamokas. Autorinis „Sveiko gyvenimo modelis“ pristatytas Žibartonių bendruomenei ir kitoms mokykloms.
Kėdainių M. Daukšos pagrindinės mokyklos nuotraukos
Sveikatą sukuriame savo aplinkoje, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės ir mylime.
Otavos chartija, 1996
Ilgiau ir laimingiau
„Lietuvos sveikatos programos 2020“ vienas siekinių – kad iki 2020-ųjų 90 proc. mokyklų ir pusė visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų būtų sveikatą stiprinančios.
Numatyta pailginti vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę iki 76 metų (dabartinė – 73,5).
2012 m. tyrimo dešimtyje savivaldybių duomenimis, 47 proc. apklaustų suaugusiųjų pritarė, kad valstybės svarbiausiu rūpesčiu taptų žmonių sveikata. O atsakydami į klausimą, kas turi labiausiai ja rūpintis, prioritetus rikiavo taip: 1 – gydymo įstaigos; 2 – patys gyventojai; 3 – Sveikatos apsaugos ministerija.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę