Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » Straipsniai žurnale  » Morkos chemijos pamokoje, arba kaip Jonuką užauginti sveiku Jonu

Morkos chemijos pamokoje, arba kaip Jonuką užauginti sveiku Jonu

Per 300 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalyvauja Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle. Dirbama vadovaujantis moksliškai pagrįstomis metodikomis, unikaliomis programomis ir projektais. Rezultatai nuolat vertinami, apibendrinami. Jie patikina: vaikai, įgiję žinių ir įgūdžių, sveikiau maitinasi, yra fiziškai aktyvesni, jiems geriau sekasi moksle ir siekti savo tikslų, jie mažiau svaiginasi alkoholiu ir narkotikais. Sveika gyvensena yra vienas iš asmenybės ugdymo būdų, teikiantis esminių žinių ir gairių visam gyvenimui.

 

Sveikatos vertės

 

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (ši institucija kuruoja sveikatą stiprinančių įstaigų tinklo veiklą Lietuvoje – aut. past.) direktoriaus Romualdo Sabaliausko, gerų rezultatų pasiekiama, kai sveikata tampa pedagogų ir vaikų, tėvų ir visos bendruomenės rūpesčiu. Kėdainių savivaldybės taryboje yra tekę apginti idėją, kad, įsteigus Visuomenės sveikatos biurą, jis ne tuštins biudžetą, o teiks naudą. Įsteigtas bene pirmasis Lietuvoje, biuras efektyviai veikia, ir, kaip rodo tyrimai, gerėja kėdainiškių – suaugusiųjų ir vaikų – kai kurie sveikatos rodikliai.

Kėdainių savivaldybės meras Rimantas Diliūnas išsitarė, kad gyventojai dažnokai prikiša dėl per mažos „valdžios“ pagalbos besigydantiesiems. „Ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centre visad gausu pacientų; jie gydomi, gauna pašalpas, išmokas ir vaistus, t. y. valstybė tam lėšų skiria daug. Tačiau sergančiųjų nemažėja, lėšų prašoma vis daugiau, o sveikatos, kokios norima, nėra, – akcentavo meras. – Jauno žmogaus, vaiko ugdymas yra sveikesnės visuomenės reali galimybė.“

 

Integravimas visose pamokose

 

Sveikatą stiprinančioje mokykloje sveikatos ugdymas integruojamas į visą ugdymo sistemą. Ką reiškia žodis „integruojamas“? Pavyzdį pateikė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas: „Chemijos mokytojas paprašo į pamoką atsinešti morkų. Kalbėdamas apie cheminius elementus, nurodo, kokių sveikatai svarbių mikroelementų yra morkose ir kurių jokia laboratorija neatrastų vaikų mėgstamuose bulvių traškučiuose. Likus nedaug laiko iki skambučio, visi triauškia morkas. Kas iš to? Vaikai, kurie rytoj priešpiečiaudami draugų akivaizdoje valgys morką, nepatirs bulvių traškučių valgytojų pašaipų; greičiau pastarieji bus pavadinti neraštingais.“

Sunku įsivaizduoti? Iliustruoti gali Lietuvos mokyklų ir darželių sėkmės istorijos.

 

...ir kas tinka prie kotletuko

 

Šiaulių vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ ugdytiniams pasisekė: sveikatos stiprinimo ir ugdymo keliu čia einama 14 metų. Tai darželis, kuriame veikia plaukimo baseinas, sporto salėje paklota speciali danga, vaikai gali sportuoti basi, kotletukus jie valgo ne su bulvėmis ar ryžiais, o, kaip pataria sveikos mitybos žinovai, su dviem porcijomis daržovių ir be padažo. Pietų nereikia užgerti saldžiu kompotu, tačiau bet kuriuo metu galima atsigerti tyro vandens. Kaip ir valgyti vaisių – kiek nori ir kada nori. Alergiškiems vaikams – atskiras racionas. Vadovaujant direktorei Sigitai Savišienei, sukurta sveikatos ugdymo koncepcija. Jos esmė: sveikatos ugdymas, psichosocialinės aplinkos („mikroklimato“) gerinimas. 

 

Suburianti mokykla

 

Iš tokio darželio kas nenorėtų į sveiką mokyklą? Kad ir Kėdainių M. Daukšos pagrindinę. Antras dešimt­metis, kai įstaigos bendruomenė siekia gyventi sveikiau. Atnaujintas stadionas, įrengta lauko klasė ir dviračių aikštelė. Bet mokyklos direktorius Linas Butkus pirmiausia kalba ne apie įrenginius, o apie bendravimą su vaikais: „Kad suprastume savo auklėtinius, ir patys darome tai, ko iš jų tikimės: mokomės sveikatingumo kursuose, praktikuojame jogą, šiaurietišką vaikščiojimą. Kartą per metus pedagogai, tėvai ir vaikai rengia vaidinimą, o repeticijos ir pasirodymai visus suburia. Kai tėvus pakvietėme rašyti laiškus savo vaikams, įsitikinome, kokie jie reikalingi tiek geriesiems, tiek „blogiukams“, priklausomybių turintiems. Yra diena, kai pamokas vaikams veda jų tėvai.“

Šioje mokykloje vaikai patys kuria sveikatos ugdymo ir prevencijos idėjas, o mokytojai jiems tėra pagalbininkai. „Svaik nuo gyvenimo!“ (su potekste „Nesisvaigink psichotropinėmis medžiagomis“) dažais sniege išrašė moksleiviai po mokyklos langais. Šis bendraamžių raginimas, žiemos šalčiams neatlėgstant, ilgai buvo visų akiratyje. O kai mokykla dalyvavo projekte „Kuriant geresnį gyvenimą Europoje“, partneriams iš Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pakvietus, į užsienį pasimokyti ir pasidalyti patirtimi vyko ne švietimo skyriaus darbuotojai ir ne mokyklos pedagogų delegacija – vyko mokyklos pradinukai.

Vieta, kur nejaučiame mokyklos, – taip sveikatą stiprinančios mokyklos vaikai vadina Poilsio salą. Tai kambarys, kur jie ateina pailsėti minkštasuoliuose, pasitarti ar pažaisti, kur gyvena jų talismanas meškutis Petras. „Moksleiviai į konkursus ar olimpiadas vežasi ir savo numylėtinį talismaną, – šypsosi M. Daukšos pagrindinės mokyklos projektų koordinatorė Sigita Vievesienė. – Šis jiems padeda iškovoti pergales!“

Per vaikų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą ugdoma atsakomybė už savo elgesį, pasitikėjimas, vertybinės nuostatos; įtraukiant bendruomenę, kuriama palanki sveikatai aplinka – toks teigiamas „šalutinis“ sveikos gyvensenos poveikis, pastebi M. Romerio universiteto docentė dr. Aldona Jociutė, viena iš tarptautinio Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių.

 

Geroji patirtis

 

Vilniaus V. Kovalevskajos vidurinėje mokykloje

Matematikos mokytojas Vitalij Kozlovskij jau 16 metų vasaromis su moksleiviais keliauja į keturių dienų žygį. Tai ir dainos, pokštai prie laužo, po žvaigždėtu dangum. Mokytojas subūrė futbolo ir ledo ritulio būrelius, organizuoja žygius dviračiais, slidėmis, rudens maratoną.

Tauragės Tarabildų pagrindinėje mokykloje

Kūno kultūros mokytoja Eglė Juozaitienė organizuoja dviračių slalomo varžybas, „Dviračių šventę“ ir įstabius „Vaisių ir daržovių mitingus“. Iš rudens gėrybių sudarytas „tortas“ virsta puota: vaikai spaudžia ir skanauja sultis.

Marijampolės profesinio rengimo centre

Kūno kultūros mokytojas Algimantas Kanapickas: „Mano tikslas – nebūti pamokslininku, elgtis taip, kad vyktų dialogas, kad vaikai suprastų alkoholio, tabako, narkotikų žalą. Būtina pradėti nuo savęs. Sveikata – svarbi laimingo gyvenimo būdo dalis, kurią reikia branginti ir nuolat puoselėti.“

Panevėžio rajono Žibartonių pagrindinėje mokykloje

Biologijos mokytoja metodininkė Daiva Adamkavičienė koordinuoja projektą „Aukime sveiki“, rengia diskusijas, veda sveikos gyvensenos pamokas. Autorinis „Sveiko gyvenimo modelis“ pristatytas Žibartonių bendruomenei ir kitoms mokykloms.

 

Kėdainių M. Daukšos pagrindinės mokyklos nuotraukos

 

Sveikatą sukuriame savo aplinkoje, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės ir mylime.

Otavos chartija, 1996

 

Ilgiau ir laimingiau

 

„Lietuvos sveikatos programos 2020“ vienas siekinių – kad iki 2020-ųjų 90 proc. mokyklų ir pusė visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų būtų sveikatą stiprinančios.

Numatyta pailginti vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę iki 76 metų (dabartinė – 73,5).

2012 m. tyrimo dešimtyje savivaldybių duomenimis, 47 proc. apklaustų suaugusiųjų pritarė, kad valstybės svarbiausiu rūpesčiu taptų žmonių sveikata. O atsakydami į klausimą, kas turi labiausiai ja rūpintis, prioritetus rikiavo taip: 1 – gydymo įstaigos; 2 – patys gyventojai; 3 – Sveikatos apsaugos ministerija.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS