){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Olandai sveikesni ir dirba produktyviau nei mes, sulaukusieji vidutinio amžiaus viena diena serga trumpiau nei kitų Europos valstybių piliečiai. Olandijos gyventojų geros sveikatos paslaptis paprasta – jie kasdien vyksta į darbą mindami dviratį. O kuo prastesni mes? Tad šį pavasarį – ant dviračio ir pirmyn!
Ir šventadieniais, ir į darbą
Pasivažinėjimą dviračiu daugelis sieja su laisvadieniais, iškyla į gamtą. Tačiau prisiminkite, kad dviračiu galima važiuoti ir į darbą. Tai ekonomiška ir sveika. Važiuodami dviračiu į darbą taupysite laiką ir pinigus: nereikės stumdytis automobilių kamščiuose, į baką nereikės pilti degalų ar mokėti už bilietą visuomeniniame transporte.
Be to, važiavimas dviračiu pataiso nuotaiką. Pedalų mynimas po darbo padės išsklaidyti negeras mintis ir netgi atsikratyti streso. Visa tai, pasak Europos mokslininkų atlikto tyrimo, žmogaus gyvenimą pailgina nuo 3 iki 14 mėnesių.
Norime priminti: jei šiemet iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važinėjimo laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote ilgą atstumą, nepamirškite pailsėti.
Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiesiems tromboflebitu, ryškiu venų išsiplėtimu (varikoze), jei skauda stuburą, juosmens srityje.
Poveikis širdžiai
Važiavimas dviračiu veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų. Pasak asmeninio trenerio Dainiaus Simanavičiaus, tokia treniruotė visų pirma naudinga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Minant pedalus taip pat mažėja riebalinis audinys, išvengiama streso, geriau pasisavinamas deguonis, stiprinami apatinės kūno dalies raumenys, lavinama ištvermė.
Dviratis – gera priemonė širdžiai stiprinti. Pedalų mynimas tinka žmonėms, kurių padažnėjęs pulsas ar padidėjęs kraujo spaudimas. Juolab kad kiekvienas gali pasirinkti norimą mynimo intensyvumą. Važiavimas dviračiu mažiau apkrauna širdį nei bėgimas, slidinėjimas ar važiavimas riedučiais.
Važiavimas dviračiu tinkamas žmonėms, kenčiantiems nuo streso, įtampos, nerimo. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, atsikratyti blogų minčių, atsipalaiduoti. Įrodyta, kad streso hormonas, kurį gamina žmogaus organizmas, gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl pasivažinėję dviračiu jausitės ne tik fiziškai energingesni, bet ir emociškai stabilesni.
Gerai sveikatai palaikyti pakanka 3 kartus per savaitę po 30 minučių važiuoti dviračiu tokiu tempu, kad pulsas padažnėtų 60 proc. Pradedantiesiems per pusvalandį rekomenduojama nuvažiuoti 6–10 km. Vėliau rekomenduojama važinėtis 2,5–3 val.
Mažina antsvorį, lavina raumenis
„Dviratį patartina rinktis žmonėms, turintiems antsvorio. Ši priemonė ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas, bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris“, – pataria specialistas. Apskaičiuota, kad, valandą pavažinėjus dviračiu, sudeginama nuo 185 iki 540 kcal (priklauso nuo greičio).
Svarbu tai, kad važiavimas dviračiu nėra toks žalingas mūsų kojų sąnariams kaip, pavyzdžiui, bėgimas. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems antsvorio, kadangi bėgimas ar ėjimas yra pavojingas jų kelių sąnariams.
Važiuojant dviračiu labiausiai apkraunama apatinė raumenyno dalis, šlaunų keturgalvis, dvigalvis ir blauzdų raumenys. Jų apkrova taip pat priklauso nuo pasirinkto važiavimo intensyvumo ir raumenų įtampos. Kad ir kokia jūsų nuomonė apie šią transporto priemonę, ji, be abejonės, yra viena efektyviausių savo sveikatai stiprinti. Dviratis nekenkia nei aplinkai, nei žmogaus organizmui.
Kaip išsirinkti dviratį?
Pirmasis priesakas – pasirinktas dviratis turi atitikti jūsų ūgį, mat netinkama transporto priemone važiuojantis žmogus greičiau pavargsta (per daug įsitempia raumenys).
Rinkdamiesi dviratį prisiminkite, kad važiavimas dviračiu visuomet turi teikti malonumą, geru dviračiu sveikas žmogus be jokių treniruočių 30 km per porą valandų numins be didelių pastangų. Dabar galite galvoti, kokio tipo dviračio norite.
Universalieji dviračiai skirti važinėti vidutinio sudėtingumo sąlygomis, t. y. jais tinka važiuoti tiek įprasto kraštovaizdžio keliais, tiek miško takais ir kalvotomis vietovėmis. Universaliu dviračiu patogu važiuoti kietu gruntu, pavyzdžiui, asfaltu, skalda, arba įprastais miško takais. Šio tipo dviračio ratai yra didesni, ir tai svarbiausias jo privalumas. Be to, jo padangos yra siauresnės, o tai suteikia pranašumo važiuojant kietesniu gruntu. Prie universalaus dviračio pritvirtinę bagažinę ir žibintus, turėsite idealų kelionių dviratį.
Plento dviračiai skirti važinėti asfaltuotu keliu, plentu. Šie modeliai sportiniai ir jie nėra tokie patogūs ir saugūs, kaip universalieji. Plento dviratį tegul perka mėgstantieji važiuoti ilgas distancijas asfaltuotu keliu. Tiesa, plento dviračiai yra populiariausi Vakarų Europoje.
Kalnų dviračiai skirti sportiškiems žmonėms, kurie važinėja nelygiais, akmenuotais ar minkštais ir smėlėtais miškų takais. Kalnų dviratis netinka pradedantiesiems – neįgudusiems jį suvaldyti gali būti sunku.
Dviračiai vaikams kuriami daugiausia dėmesio skiriant mažųjų saugumui. Rinkdami dviratį vaikui nepamirškite svarbiausios taisyklės – ši transporto priemonė turi atitikti vaiko ūgį. Dviračių moterims ypatumas – žemesnis rėmas.
Dviračiai taip pat skiriasi rėmo geometrija, svoriu, sudedamosiomis dalimis ir kaina. Prieš pirkdami dviratį būtinai ant jo pasėdėkite, pavažiuokite kelis šimtus metrų. Ant dviračio turite jaustis patogiai, jūsų sėdėsena neturėtų būti raidės „L“ formos, antraip kentės stuburas. Naują dviratį geriausia pirkti specializuotoje parduotuvėje – galėsite pasikonsultuoti su specialistu. O jei rinksitės naudotą, teks pasikliauti savo intuicija.
Tinkama apranga – saugumo garantas
Apsirengti dviratininkui galima kuo tik širdis geidžia – Europos miestuose merginos važinėja net su mini sijonėliais. Svarbu, kad drabužiai būtų pakankamai ryškūs, tuomet mieste dviratininką greičiau pastebi automobilių vairuotojai. Saugumo sumetimais vis dėlto turėtumėte vilkėti specialius atšvaitus turinčią liemenę, batus, kuprinę iš šviesą atspindinčių medžiagų.
Dviratininkui patariama dėvėti šalmą, pirštines ir akinius. Statistika skelbia, kad 80 proc. mirčių autoavarijose įvyksta dėl galvos traumos. Pirštinės dviratininkų rankų odą saugo nuo nugairinimo, nuospaudų, ypač ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Akiniai reikalingi akims apsaugoti nuo dulkių, mažų vabzdžių ir ryškios saulės šviesos.
Dviratininko taisyklės
Dar 19 amžiaus pabaigoje dviračio tėvu vadinamas prancūzų išradėjas Paul de Vivie paskelbė Protingo dviratininko taisykles.
Važinėdami dviračiu sustokite retai ir trumpam.
Valgykite tik išalkę, gerkite tik pajutę troškulį.
Niekada nepavarkite tiek, kad nesinorėtų nei valgyti, nei gerti. Keliaudami dviračiu negerkite vyno, nerūkykite, nevalgykite mėsos.
Apsirenkite papildomai vos pajutę šaltį, nusirenkite dar prieš sukaisdami.
Gerai įvertinkite savo jėgas – nevažinėkite dideliu greičiu, ypač pirmomis kelionės valandomis.
Šiandieniniams dviratininkams dar patariame laikytis kelių eismo taisyklių, pagarbiai elgtis su kitais eismo dalyviais (tuomet ir jie atsakys tuo pačiu). Gatvėse nedarykite staigių manevrų, prieš sukdami rodykite posūkį ranka. Tamsiu paros metu nepamirškite gabaritinių žibintų, drabužių su atšvaitais. Nesivažinėkite su ausinuku – dviratininkas turi ne tik matyti, bet ir girdėti jį supančią aplinką. Nekalbėkite mobiliuoju telefonu, netgi turėdami laisvų rankų įrangą.
Nuomonė
Rimvydas Varnauskas, dizaineris, prisiekęs dviratininkas
Dviračiu važinėju nuo vaikystės, jaunystės, jis man yra ne tik susisiekimo priemonė, bet neatsiejama gyvenimo dalis, gyvenimo būdas.
Manau, kad, dviračiu važinėdamas kasdien į darbą ir iš jo vasarą, žiemą, užsigrūdinau. Taigi teisingas yra teiginys, kad vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu iš tiesų užgrūdina ir sustiprina organizmą. Ir nėra tokio blogo oro, kuriuo negalėtum išvažiuoti su dviračiu. Mūsų klimato sąlygos palankios dviratininkams. Prieš keletą metų teko lankytis Amsterdame. Šį miestą pavadinčiau dviratininkų rojumi Žemėje. Ten yra visai kitokios važinėjimo dviračiu tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Dviratis Nyderlanduose iš tiesų yra neatsiejama gyvenimo dalis: juo važiuojama į darbą, vežami vaikai į mokyklą ar darželį, gabenami pirkiniai. Ten dviratininkams visi duoda kelią (dviratininkų takuose) ir visur praleidžia. Lietuvoje dviratininkas kol kas negali jaustis visateisiu eismo dalyviu. Kartais dviratininko, net vilkinčio specialią liemenę, vairuotojai beveik nepastebi…
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę