){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Neseniai viena pažįstama pasiskundė, kad jos 4 metų pyplys su niekuo nepasitaręs nusprendė „tapti vegetaru“. Vos pamatęs lėkštėje ką mėsiška (išskyrus dešreles ar koldūnus), burną atverdavo tik tam, kad garsiai pareikštų, jog nevalgys. Kadangi dešrelėmis ir koldūniukais gyvas nebūsi, teiraujamės Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytojos dietologės Daivos Čižauskaitės, ko imtis, jei vaikas atsisako valgyti kai kuriuos maisto produktus.
Mažieji beždžioniukai
Jau metinukams neretai įsiūlyti naują produktą reikia nemažai pastangų. Vėliau vieni makaluoti galva ima pamatę mėsos gabalėlį, kiti morkas ar kopūstus, o treti suka nosį vos užuodę košės aromatą. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė tvirtina, kad išgyventi šiuos periodus bus lengviau, jei nuo mažų dienų pratinsime vaikus prie mitybos įpročių. „Vaikas turi valgyti savo vietoje, – pataria gydytoja dietologė. – Ne su žaislais ar žaidimais, o ramiai, sėdėdamas prie valgomojo stalo, savo kėdutėje, iš savo lėkštės.“ Pasak specialistės, naudinga prisiminti ir tai, kad mūsų vaikučiai – maži beždžioniukai, kurių mėgstamiausias mėgdžiojimo objektas – mes, tėvai. „Vaikai mėgsta kopijuoti suaugusiuosius. Todėl valgyti kartu prie stalo turi tapti šeimos tradicija, – sako D. Čižauskaitė. – Matydamas, kaip ir ką valgo tėvai, vaikas bandys juos pakartoti, nors atsikąsti, nors šiek tiek paragauti.“ Kadangi atsisakydamas tam tikrų produktų vaikas nori pademonstruoti savarankiškumą, šį norą galima nukreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, leisti vaikui valgyti pačiam. Žinoma, jei jis mažas ir dar nemoka pavalgyti, maitinti turi suaugę, tačiau kodėl vaikui į rankas neįdavus jo „didžiojo šaukšto“?
Metas gudrauti
„Jei vaikais anksčiau valgė tam tikrus produktus: mėsą, daržoves, tačiau staiga nusprendė jų atsisakyti, reikia ieškoti priežasties, pasikonsultuoti su gydytoju, nes taip gali būti dėl ligos ar alergijos, – tvirtina dietologė. – Tačiau jei išsiaiškinate, kad tai tiesiog kaprizas, geriau kurį laiką prie jo nelįsti ir nenorimo produkto į burną nekišti. Nes taip tik galite sustiprinti jo norą dar labiau priešintis siūlomam maistui.“ Tokiais atvejais geriausia imtis mažų gudrybių. Kam užsispyrusiai laikytis savo ir raudonam iš pykčio pypliui per prievartą kišti į burną troškintos mėsos gabalą, kurį šis vis tiek išspjaus, jei mėsą galima „paslėpti“ ir su šypsena pasiūlyti skanaus jo mėgstamo patiekalo? „Pavyzdžiui, jei vaikas nevalgo mėsos, ją galima sumalti ir sumaišyti su kruopomis, įdėti į daržovių troškinius, kitaip gudrauti, – siūlo D. Čižauskaitė. – Kalbant apie daržoves, tai vaikai dažniausiai nevalgo mums įprastų salotų, tuomet reikėtų duoti termiškai apdorotas daržoves, jas galima lygiai taip pat paslėpti ir t.t.“ Beje, vaikai – mažieji estetai. Todėl kur kas mieliau valgys patiekalą, kuris pateiktas patraukliai, įdomiai ir žaismingai. Kas atsisakytų kotleto laivelio ar lėkštės košės su uogiene išpieštu veideliu?
Mėsa būtina vaikučio organizmui
Visi maisto produktai mažylio organizmui reikalingi. Jei dėl daržovių, grūdų ir pieno produktų reikalingumo diskusijų paprastai nekyla, paskutiniu metu tenka išgirsti nuomonių, esą vaikai gali puikiai gyventi be mėsos. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė kategoriškai neigia šį mitą. „Neduoti vaikui mėsos – tai jį žaloti. Patys suaugusieji atsisakyti mėsos produktų gali, bet su vaikais taip elgtis negalima. Mėsoje yra visaverčių baltymų, kurie yra reikalingi vaikui augant. Tai kiekvienos žmogaus organizmo ląstelės statybinė medžiaga. Su mėsa vaikas gauna ir daug riebalų, kurie naudojami energijai, ir mineralinių medžiagų, mikroelementų, makroelementų, geležies, vitaminų, – vardija vaikų dietologė. – Tai priklauso nuo mėsos rūšių. Vaikas turi gauti įvairių mėsos gaminių: naminių gyvūnų, paukštienos, jei vaikas alergiškas, gali valgyti žvėrienos.“
Jei vaikas ilgai negauna kurio nors produkto, taip pat ir mėsos, tai gali atsiliepti jo sveikatai. Sunerimti gydytoja dietologė pataria tuomet, kai pasikeičia vaiko elgesys. „Savo vaikus geriausia pažįsta tėvai, ir tik jie gali pastebėti pirmuosius vaiko negalavimo požymius. Sveikas vaikas būna guvus, aktyvus, gerai vystosi, jam tinkamai auga svoris ir t.t., – tikina D. Čižauskaitė. – Ieškoti gydytojo pagalbos reikia, jei mažylis tampa irzlus, liūdnas, gulinėjantis, neramus, ne toks, kaip įprastai. Tai yra labai individualu.“
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Šį „mitą“ skleidžia didžiausios pasaulyje Amerikos, Kanados dietologų asociacijos. Bet, žinoma, Lietuvos dietologai labiau pažengę...