){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Banalus ir nusibodęs posakis - judėjimas – tai sveikata. Tačiau, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 mln. žmonių. Kraujospūdžiui irgi labiausiai kenkia mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Poveikį turi ir paveldimumas bei amžius. Kokie dar nežinomi ar mažiau žinomi rizikos veiksniai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
Kalbamės su UAB „Elite medicale“ kardiologe konsultante doc. Audrone Statkevičiene.
Mažas fizinis krūvis – vienas svarbių rizikos veiksnių. O galbūt jo metu organizme vykstantys procesai gali įspėti ir apie ligą? Pvz., žinoma, kad fizinio krūvio metu kraujo spaudimas didėja, ir tai normalu. Ar būna atvejų, kad fizinio krūvio metu spaudimas nedidėtų? Ką tai reikštų?
Fizinio krūvio metu didėja maistingųjų medžiagų ir deguonies poreikis. Todėl kartu padažnėja ir širdies susitraukimų dažnis, ir spaudimas. Tačiau jeigu vyksta aterosklerozės procesas, jei kraujagyslės standžios, jos tinkamai nesureaguoja, t.y. nesusitraukia, ir dėl to nedidėja nei širdies dažnis, nei spaudimas. Ir tai yra rimtas signalas, kad reikia tikrinti kraujagyslių būklę, nes gali paaiškėti, kad žmogus persirgo infarktu, arba jam jis gresia.
Judėjimo svarbą sunku pervertinti. Kita vertus, fizinis aktyvumas nėra kažkas, ko žmogus negali atlikti. Tiesiog reikia neatidėlioti ir pradėti: nuo mažų krūvių, po truputį juos didinant.
Dar Hipokratas pagal temperamentą suskirstė žmones į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Ar žmogaus temperamentas turi įtakos jo kraujospūdžiui?
Galima sakyti, kad turi. Juk cholerikas greitai įsiplieskia, susijaudina, tuomet smegenyse įsijungia tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla ir arterinis kraujo spaudimas (AKS). Tačiau toks skirstymas gana primityvus. Dabartinis medicinos ir mokslo pasaulis kalba apie emocinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. O neigiamos emocijos, stresas, depresija kamuoja bet kokio temperamento žmones.
Taigi rizikos veiksnys, keliantis kraujospūdį, didinantis širdies ligų riziką, – neigiamos emocijos. Kuo pavojinga nuolatinė įtampa, kasdien jaučiamas nerimas? Kaip su tuo kovoti? Ar yra gydymo nuo įtampos priemonių?
Neigiamos emocijos jau visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Apie tai plačiai kalbama visame pasaulyje, ši tema gvildenama kongresuose, nurodoma gydymo gairėse.
Darbuotojas bijo savo viršininko, nerimauja dėl to, kad gali būti pakviestas „ant kilimėlio“, nežino, kada tai įvyks, todėl nuolat yra įsitempęs. Kitas baiminasi, kad gali būti atleistas iš darbo, kad bendradarbiai išstums jį iš pareigų, nes taikosi į jo postą. Pastebėta, kad šie žmonės jau sekmadienio vakarą dėl ateinančios darbo savaitės pradeda jausti nerimą ir įtampą. Esant tokiai būklei, nuolat dirginami kraujagysles reguliuojantys centrai, dėl to padaugėja adrenalino, kitų medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sienelę. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla spaudimas, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują, pažeidžiama vidinė kraujagyslių sienelė, joje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.
Kad emocijos turi didelę įtaką, stebėjau dirbdama Kauno klinikose. Teko gydyti nemažai jaunų pacientų, kurie į ligoninę pateko ištikti infarkto. Apklausdami pacientus, išsiaiškindavome, kad jie teturi vieną rizikos veiksnį – įtampą ir neigiamą atmosferą darbe. Dažnai tai būdavo jauni verslininkai, kurie dieną naktį nepaleisdavo iš rankų mobiliojo telefono, kurie negalėjo atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbo nei vakarais, nei savaitgaliais.
Todėl šiandien sakome, kad depresija, stresas yra toks pat rizikos veiksnys, kuris skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą. Todėl kviečiame būti pakantesniems, nedidinti įtampos darbe, nekurstyti intrigų, ramiai ir dalykiškai spręsti klausimus. Raginame kurti gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe. Ir visa tai – pačių žmonių rankose. Todėl rekomenduojame mokytis atsipalaiduoti. Tam yra daugybė įvairių priemonių – jogos mokyklos, šokių pamokos, plaukimas, kitoks sportas ar judėjimas. Emocinės būklės įtaką sveikatai stengiamės išaiškinti ir namiškiams, kad ir jie padėtų susidoroti su įtampa, patariame nežiūrėti agresyvių, neigiamus įspūdžius sukeliančių televizijos laidų.
Teigiama, kad kava trumpam padidina kraujo spaudimą, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad saikingai jos vartoti gali net ir hipertenzija sergantys žmonės. Kokie kiti, galbūt mažiau žinomi, produktai didina kraujo spaudimą? Kokie mažina?
Iš tiesų, saikingai, t.y. iki dvejų puodelių per dieną, kavos gali išgerti ir sergantieji hipertenzija. Noriu pabrėžti kitą dalyką – dabar labai plačiai reklamuojami įvairūs papildai. Tačiau, mano nuomone, labai daug mineralinių medžiagų ir vitaminų galime gauti su maistu. Pvz., įrodyta, kad teigiamai kraujospūdį veikia: 3–5 riešutai per dieną, nes juose yra arginino rūgšties, kuri sveika širdžiai. Taip pat sveika pratintis į patiekalus dėti česnako. Saujelė razinų, džiovintos slyvos, pomidorai ar jų sultys – tai kalis, kuris padeda palaikyti stabilų kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą. Lašišinės žuvys – puikus ne tik baltymų, bet ir polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios mažina ir cholesterolio kiekį, ir širdies susitraukimų dažnį, ir netgi apsaugo nuo staigaus širdies sustojimo, šaltinis.
Spaudimą didina druska, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir traukia vandenį. Dėl to kraujagyslių sienelės paburksta, ir spaudimas padidėja. Yra žmonių, kurie, net neragavę patiekalo, jį papildomai sūdo. Tokio įpročio reikėtų atsikratyti.
Yra mokslinių išvadų, kad skausmą malšinančių vaistų komponentai didina kraujospūdį. Kokie kiti vaistai pasižymi panašiu poveikiu?
Daugelio skausmą malšinančių preparatų sudėtyje yra natrio druskos, todėl ir jų poveikis panašus, kaip gerai užvalgius druskos: kraujagyslės paburksta – spaudimas pakyla.
Ne taip seniai moterims dėl menopauzės keliamų negalavimų buvo rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Tačiau paaiškėjo, kad ši terapija turi ir antrąją pusę – didėja krešulių pavojus. Todėl dabar ši terapija skiriama tik itin sunkiais atvejais. Kontraceptinės priemonės irgi didina kraujo krešulių riziką. Slogos simptomus lengvinančių priemonių sudėtyje yra adrenalino, kuris sutraukia ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, ir širdies taip pat. Todėl jokiais vaistais negalima piktnaudžiauti, o dėl jų vartojimo tartis su gydytoju.
Ar gali būti pavojinga, jeigu žmogus pats, be gydytojo paskyrimo, vartoja nitroglicerino, o jam krūtinę skauda dėl kitų priežasčių, ne dėl širdies ligų?
Tai kraujagysles plečiantis vaistas. Sučiulpus nitroglicerino, rekomenduojama pagulėti, nes jis gana staigiai išplečia kraujagysles: ir širdies, ir galvos smegenų. Kai kurie žmonės gali prarasti sąmonę, nes kraujas suplūsta į apatines galūnes, ir, užuot sau pagelbėję, būklę pablogina. Ypač jeigu išgeria ne vieną, o kelias tabletes. Esant tokiai organizmo reakcijai į nitrogliceriną, rekomenduojama pasitikrinti pas kardiologą, jis, įvertinęs širdies ir kraujagyslių būklę, patars, ar tikrai tikslinga vartoti šio vaisto, galbūt užteks tik širdies lašų, raminamųjų vaistų. Skausmai širdies ploto srityje gali būti ir dėl nervinių pagal šonkaulius einančių šaknelių sudirginimo, todėl ištirtas pacientas, paaiškinus skausmo kairiosios krūtinės ląstos pusės srityje priežastį, neturės pagrindo taip nerimauti.
Į kokius kitus kraujospūdį didinančius veiksnius kreipiama per mažai dėmesio?
Svarbus širdies sveikatos žymuo yra jos susitraukimų dažnis. Dabartiniai kraujospūdžio matavimo aparatai apskaičiuoja širdies ritmą. Šie du rodikliai vertinami kartu. Pvz., kartais šiek tiek didesnis spaudimas (140/90 mmHg) nėra blogai, jeigu žmogaus širdies ritmas lėtas – 50 dūžių per minutę. Taip organizmas pats sureguliuoja, kad gautų pakankamai maistinių medžiagų. Blogiausias variantas, kai yra žemas spaudimas ir retas ritmas. Efektyviausiai širdis dirba, kai širdies susitraukimo dažnis yra 60 kartų per minutę. Yra netgi išrastas vaistas, kuris gali palaikyti optimalų širdies dažnį. Juk jeigu širdis susitraukinėja100 kartų per minutę, vadinasi, ji per mažai pailsi, ir tai nėra gerai.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę