){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi esame sutikę žmonių, kurie jiems neįprastose situacijose staiga išrausta, apsipila prakaitu, o neretai ir žodį sunkiai išlemena. Tai drovūs žmonės. Jie nelinkę atsidurti dėmesio centre, bendrauti su didesniu skaičiumi žmonių. Paprastai jie turi vieną du gerus draugus ir daugiausia bendrauja su jais. Droviam žmogui apskritai sunku bendrauti su kitais žmonėmis, ypač su nepažįstamais, taip pat sunku palaikyti su jais pokalbį ir užsiimti bendra veikla. Net ir nepažįstamas vietas drovuoliai stengiasi aplenkti, o nepažįstamose situacijose dalyvauja tik tada, kai nebegali išsisukti.
Apie drovumą ir galimybes jį įveikti kalbamės su psichologe Dalia Mickevičiūte.
Kodėl žmonės tampa drovūs? Kas tai nulemia?
Kaip ir daugelį kitų psichologinių savybių, drovumą nulemia įvairių veiksnių derinys: kai kurie žmonės iš prigimties yra nedrąsesni, lėtesni, uždaresni nei kiti (tokius žmones vadintume intravertais). Daug reikšmės turi auklėjimas ir ryšys su artimiausiais žmonėmis, vaiko gebėjimas pasitikėti arba nepasitikėti aplinkiniais, kuris formuojasi per pirmuosius kelerius gyvenimo metus. Jeigu vaiko ryšys su mama (ar kitu svarbiausiu globėju) yra nesaugus, jis jausis nesaugiai ir bendraudamas su kitais žmonėmis. Jei patys tėvai yra drovūs, nesaugūs, užsisklendę, neturi draugų, į pasaulį žvelgia kaip į pavojų kupiną vietą, tokį požiūrį jie nejučia perteikia ir savo vaikams. Nepamirškime, kad vaikai mokosi mėgdžiodami tėvų elgesį, taigi uždari, mažai bendraujantys tėvai greičiausiai augins panašaus būdo vaikus.
Be to, nerimastingi, nepasitikintys aplinkiniu pasauliu tėvai gali prigalvoti vaikams daug apribojimų: „Ten neik – užsigausi, to nedaryk – gali nepasisekti.“ Tokie tėvai patys stengiasi vaikus laikyti kuo arčiau savęs, bet koks vaiko atitolimas jiems kelia didžiulį nerimą, todėl ilgainiui vaikai išmoksta, kad reikia būti kuo arčiau tėvų, tada visi jausis geriau. Šiems vaikams gali būti sunku pradėti lankyti darželį ir mokyklą, kartais juos apima didelis nerimas, kuris pasireiškia atsakinėjant į suaugusiųjų klausimus ar netgi paprasčiausiai šnekantis su ne tokiais artimais žmonėmis.
Taip pat drovumas gali būti susijęs su žema saviverte. Tokiu atveju žmogui labai baisu imtis kokios nors veiklos, bendrauti su kitais žmonėmis, nes visą laiką lydi baimė, kad aplinkiniai jo neįvertins arba darbas bus padarytas netinkamai. Kai kurių žmonių savivertė tokia trapi, kad jie nesiima nieko nauja, nes tam, kad gerai pasijustų, jie darbą turi atlikti tobulai. Bet kokia mažiausia klaidelė jiems reiškia, kad yra visiškai niekam tikę. Natūralu, kad tokie asmenys yra baikštūs, geriausiai jaučiasi tarp gerai pažįstamų, juos vertinančių žmonių ir darydami tai, ką gerai žino ir išmano, nerizikuodami imtis ko nors nauja.
Kokių sunkumų gyvenime asmeniui gali sukelti drovumas?
Drovumas gali užkirsti žmogui kelią ieškant naujo, geresnio darbo arba apskritai darbo, norint užsiimti veikla, kuri patiktų, nes gali tekti susidurti su nepažįstamais žmonėmis arba daryti ką nors nesmagaus (pavyzdžiui, droviam žmogui patiktų keliauti, tačiau keliaujant tenka vykti transportu į kitą šalį, sėdėti šalia nepažįstamų, kartais nemalonių žmonių, užsisakyti viešbutį, galbūt pasiklausti kelio ir pan.), susirasti draugų ar gyvenimo draugą (-ę). Drovūs žmonės paprastai labai išgyvena dėl savo drovumo, ypač dėl raudonavimo svarbiose situacijose, užsikirtimo viešai kalbant.
Išoriškai drovūs žmonės gali atrodyti nedrąsūs, susikaustę. Jei yra žmonių būryje, dažniausiai jie neina į kompanijos vidurį, laikosi nuošalyje, arčiau sienos ar durų. Neretai jie rausta, ypač užkalbinti arba patekę į dėmesio centrą: jiems gali prakaituoti delnai, padažnėti kvėpavimas, iš nerimo tokie žmonės gali gniaužyti kokį nors rankose laikomą daiktą ar tiesiog savo rankas.
Ar drovumas turi pusių?
Į drovumą galima žvelgti kaip į savybę, padedančią apsisaugoti nuo pavojų ir nereikalingos rizikos. Droviems žmonėms priešingybė – beatodairiškai drąsūs, kartais iki kraštutinumo įžūliai besielgiantys asmenys. Tokie gali leistis į rizikingus poelgius (pavyzdžiui, eiti pasivaikščioti pavojingame nepažįstamo miesto rajone), elgtis provokuojamai. Drovuoliai yra saugesni. Taip pat jie gali būti geri pašnekovai ir draugai nedideliame ratelyje žmonių, kuriais pasitiki ir kuriuos prisileidžia.
Kaip galima įveikti drovumą?
Net ir drovūs žmonės prireikus gali sumažinti savo drovumą, ypač jei jie turi stiprią motyvaciją. Kita vertus, labai svarbu pasverti, ar nuolatinė kova su savimi ilgainiui neapkars. Kartais galima savo gyvenimą paprasčiausiai pritaikyti prie savo drovumo. Tarkim, droviam žmogui būtų lengviau dirbti biure negu nuolat bendrauti su žmonėmis arba bendrauti su vienu kitu žmogumi negu nuolat rengti viešus pristatymus didelei auditorijai.
Norint tapti drąsesniam, labai padeda kokio nors įdomaus, mėgstamo užsiėmimo paieškos, kas paskatintų „prasilaužti“, padaryti tai, kas iš pradžių atrodo sunkiai įveikiama. Kita vertus, šiuo metu yra įvairių galimybių per mėgstamus užsiėmimus lavinti savo bendravimą, užmegzti ryšius su žmonėmis ir taip tapti drąsesniam. Pavyzdžiui, jei mergina mėgsta megzti, drovumui mažinti gali padėti apsilankymas įvairiose su šiuo hobiu susijusiose parduotuvėse, pokalbiai su pardavėjomis apie mezginius, bendravimas su kitomis mezgėjomis internetiniuose forumuose. Galiausiai yra įvairių mezgėjų būrelių, kur galima susitikti su žmonėmis, pasikalbėti ir kartu pamegzti, gal net susirasti naujų draugių. Visa tai iš pradžių gali atrodyti labai sudėtinga ir sunkiai įveikiama, tačiau galima susiplanuoti viską nedideliais žingsneliais, kas savaitę įveikiant naują pakopą ir save apdovanojant už pasiekimus.
Panašiai galima mokytis savybių, kurios reikalingos darbe: jei reikia surengti viešą pristatymą, iš pradžių galima darbą pristatyti keliems savo draugams, vėliau – kolegoms biure, taip pasiruošiant ir patobulinant pristatymą viešai. Gera žinia ta, kad po kiekvieno viešo pristatymo įgyjama vis daugiau patirties ir, jeigu tie pristatymai nėra susiję su nemalonia patirtimi (po ankstesniojo pristatymo buvo pasišaipyta, užduota sunkių, nemalonių klausimų arba pristatymą išpeikė viršininkas), baimė vis labiau mažėja. Labai svarbu savo pasiekimais pasidžiaugti pačiam: pavyzdžiui, atšvęsti kokį nors svarbų pasirodymą, pristatymą, apdovanoti save, pasidžiaugti su draugais. Tai skatina siekti panašių tikslų ir toliau.
Keletas patarimų drovuoliams
Gelbsti psichologinė pagalba. Kadangi drovumas ir baimė bendrauti gali būti susiję su patirtimi, įgyta labai seniai, per pirmuosius kelerius gyvenimo metus, giluminiams pokyčiams pasiekti gali prireikti psichoterapeuto pagalbos. Lankantis reguliariai, kartą ar du per savaitę, kalbant apie save ir savo jausmus, peržvelgiamas savas gyvenimas ir įgytas patyrimas, mokomasi atpažinti jausmus ir suprasti savo reakcijas, bendraujant su psichoterapeutu mokomasi naujo bendravimo būdo.
Mokomasi išgyventi nemalonias situacijas. Drovumą galima įveikti nuolat susiduriant su situacijomis, kai žmogus jaučiasi nemaloniai, ir jas bandant išgyventi: iš pradžių susiduriama su aplinkybėmis, kai drovumas nedidelis (pavyzdžiui, reikia susipažinti su vienu nepažįstamu žmogumi), vėliau iššūkiai palaipsniui didinami ir stiprinami.
Padeda atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Jei drovus žmogus patenka į aplinkybes, kurios jam kelia nerimą, gali praversti nerimą mažinantys būdai taikant atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikas. Šių pratimų taip pat galima išmokti iš psichoterapeuto arba pačiam stebėti, kas geriausiai padeda. Paprastai drovuoliui patariama sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimą, lėtai įkvėpti ir iškvėpti, atpalaiduoti raumenis.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę