){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nemažai, ir ne tik mūsų žurnale, galima rasti patarimų, kaip prižiūrėti plaukus, kokias priemones rinktis, ką daryti, kad mažiau slinktų ir pan. Bet visa tai paprastai skiriama moterims, na, gal kiek mažiau, ir vyrams. Vaikų plaukams skiriama daug mažiau dėmesio, nes manoma, kad jie ir taip bus gražūs ir sveiki, tačiau ir čia reikia kai ką žinoti. Taigi į klausimus apie vaikų plaukus ir jų priežiūrą atsako mūsų plaukų priežiūros konsultantė kirpėja stilistė Džiuljeta Petrulienė.
Ar reikia kaip nors ypatingai prižiūrėti vaikų plaukus, kad jie augtų tvirtesni ir gražesni, o gal jie sveiki savaime?
Vaikų plaukai dažniausiai būna ploni ir minkšti, negausūs. Tačiau vaikui augant kinta plaukų struktūra, jie pasidaro storesni ir kietesni. Plaukų storį ir struktūrą nulemia genetika, paveldima iš tėvų, senelių, tad jų storiui ar gausumui plaukų priežiūra didelės įtakos neturi. Tačiau vaikų plaukais reikia labai rūpintis, kitaip jie pradės slinkti, lūžinėti.
Vaikų galvos oda labai jautri, plaukai ploni, tad plauti vertėtų tik švelniu odos nedirginančiu šampūnu, skirtu specialiai vaikams. Taip pat vanduo turi būti virintas, minkštas, kitaip plaukai sausėja, ima lūžinėti.
Kaip plauti pačių mažiausiųjų plaukus?
Visai mažiukų vaikų plaukai plaunami kas antrą dieną virintu vandeniu ir specialiu šampūnu, skirtu kūdikiams. Jis nesukelia alergijos, nedirgina plonos, jautrios odos, negraužia akių. Džiovinti fenu nederėtų, plaukai išsausėtų, oda gali imti pleiskanoti, taip galima pažeisti plaukų šaknis, o tai jau atsilieptų tolesniam plaukų augimui.
O vyresniems vaikams, nuo kokių septynerių metų amžiaus, gal jau tinka ir mamos šampūnas?
Vyresnių vaikų plaukai būna storesni, oda ne tokia jautri, tačiau naudoti suaugusiųjų šampūnus nederėtų, nes juose esama cheminių elementų, netinkamų vaikų plaukams. Plaukai gali imti riebaluotis, atsirasti pleiskanų. Būtina gerai išskalauti šampūno likučius, kad nedirgintų galvos odos. Po plovimo galima praskalauti dilgelių, ajerų, ramunėlių nuoviru.
Nuo kada plaukams reikia skirti daugiau dėmesio?
Plaukus reikia prižiūrėti jau nuo kūdikystės, padėti jiems augti sveikiems, išlaikyti sveiką galvos odą. Svarbiausia naudoti tinkamą šampūną, kruopščiai jį išskalauti ir palepinti augalų nuovirais, stengtis nenaudoti karštų džiovinimo prietaisų, plaukus plauti šiltu virintu, ne karštu vandeniu. Karštas vanduo taip pat skatina galvos odos riebalavimąsi.
Mergaitės mėgsta dažnai šukuotis, teko girdėti, jog norint, kad plaukai būtų tankesni, reikia dažnai šukuotis?
Labai dažnai to daryti nereikėtų, o jei šukos netinkamos, galima net pakenkti plaukams, galvos odai. Šukos turėtų būti retos, geriau su užapvalintais dantukais ar net rutuliukais ant šukų dantelių galiukų, taip bus švelniai šukuojami plaukai ir švelniai masažuojama galvos oda. Tiesa, retkarčiais toks masažas rekomenduojamas, kad suaktyvėtų galvos odos kraujotaka, tuomet plaukai mažiau slenka ir greičiau auga. Aštrios, smulkios šukos gali išpešti plaukus, pažeisti galvos odą. Jei tokiomis šukomis dažnai šukuosime, plaukai ims lūžinėti, galima pažeisti plaukų šaknis.
Mamos mėgsta mergaitėms stipriai pinti kasas, kad tvarkingiau atrodytų, ar tai nekenkia plaukams, jei taip, tai kodėl?
Stipriai pinant kasas įtempiami plaukai ir plaukų šaknys, todėl galima jas pažeisti, plaukai ims slinkti, retėti. Plaukai turėtų būti pinami laisvai, netempiant nuo šaknų ir nesuveržti gumute. Suveržus gumute, ypač aštria, plona, plaukai ties ta vieta stipriai pažeidžiami, todėl lūžinėja, šiaušiasi ar net nutrūksta. Gumutę derėtų rinktis platesnę, minkštą ar medžiaginę.
Taip pat ir kuodas – jei jis įtemptas nuo šaknų, pasekmės gali būti tokios pačios.
Jei plaukai nėra labai ilgi, geriausia nešioti palaidus. Tačiau jei ilgi, jie veliasi, trinasi į rūbus, apykakles, tad pradeda skilinėti galai, šiauštis. Vis dėlto lengvai supinti minkšta gumute surišti plaukai atrodys tvarkingiausiai, ir jiems tai būtų sveikiausia. Labai gražiai atrodo pynimas eglute per visą plaukų ilgį.
Kaip plauti ilgus mergaičių plaukus? Kokiu šampūnu? Gal verta panaudoti kokių natūralių priemonių?
Ilgus plaukus, atsižvelgiant į mergaitės amžių, plaukų struktūrą, derėtų plauti su šampūnu vaikams su neutraliu pH, be papildomų cheminių elementų. Būtina gerai išskalauti, galima išskalavus perpilti ajerų, dilgėlių, ramunėlių ar beržų lapų nuovirais, galiukus galima patepti specialiu plaukų aliejuku, kad apsaugotume nuo lūžinėjimo, skilinėjimo ir lengviau iššukuotume.
Jei plaukai ploni ir labai veliasi, galima praskalauti galiukus balzamu, skirtu ploniems plaukams, tada lengviau iššukuosime ir pamaitinsime plonus plaukus.
Kaip dažnai plauti vaikams galvą?
Kūdikiams plauti rekomenduojama kas antrą dieną, nes mažyliams reikalinga ypatinga higiena, švara, apsauga nuo aplinkos nešvarumų.
Vyresnio amžiaus vaikams nebūtina plauti taip dažnai, net nerekomenduojama, nes dažnas plovimas skatina galvos odos riebalavimąsi. Plovimo dažnumas priklauso nuo plaukų struktūros, galvos odos riebalavimosi ir prakaitavimo. Aktyvūs vaikai dažniau suprakaituoja, tad ir plauti plaukus tenka dažniau. Plauti kas tris keturias dienas tikrai pakanka.
Ar galima naudoti formavimo priemones vaikams?
Formavimo priemonių naudoti tikrai nederėtų. Visose formavimo priemonėse yra cheminių medžiagų, kurios gali sausinti, džiovinti plonus vaikų plaukus ir jautrią galvos odą. Plaukai gali prarasti natūralų blizgesį, imti šiauštis skilinėti, galvos oda sausėti, pleiskanoti.
Ar berniukų plaukų priežiūra tokia pat, kaip mergaičių?
Berniukams kur kas lengviau prižiūrėti trumpus plaukus. Beje, dažniau ir juos plauna, nes daugiau aktyviai sportuoja ir dažniau prakaituoja. Plaudami vaikišku šampūnu nors ir kasdien, tikrai nepakenksime.
Pereikime prie paauglių, jie paprastai mėgsta atrodyti ekstravagantiškiau, nori plaukus paryškinti. Ar nėra kenksmingi dažomieji šampūnai, gal yra kitų priemonių, ne tokių kenksmingų, kaip cheminiai dažai?
Paaugliams nederėtų naudoti cheminių dažų, jie žeidžia plauko struktūrą ir pačią plauko šaknį. Šiais dažais reikia mokėti naudotis, pasirinkti saugų dažymo būdą, tinkamai išdžiovinti, kitaip jie ims šiauštis, trupėti, lūžinėti – tokiu atveju nepadės jokios plaukų gydymo priemonės. Verčiau rinktis augalinius plaukų dažus ar pusiau cheminius, kurie palaipsniui nusiplauna. Tačiau ir šie dažai, kaip ir dažomieji šampūnai, turi neigiamo poveikio, tad vertėtų po plovimo naudoti specialias kaukes, balzamus, gydomąsias ampules.
Kaip apsaugoti plaukus paauglėms, jei naudoja formavimo priemones? Gal yra kokių natūralių priemonių naminių?
Labai dažnai paauglių galvos oda būna pažeista, gausiai pleiskanota ar net žaizdota nuo dažno kasymo. Taip atsitinka tuomet, kai nesaikingai naudojamos formavimo priemonės – plaukų vaškas, žėlė, lakas, putos. Jei jos kruopščiai nenuplaunamos, ilgainiui sukelia alergiją, niežulį, pažeidžia galvos odą ir net plaukų šaknis. Tenka tokius paauglius siųsti pas odos ligų gydytoją – čia jau paprastų gydomųjų priemonių nebepakanka.
Paaugliams vertėtų naudoti kokybiškesnes formavimo priemones ir nedideliais kiekiais, ir be abejo, vėliau kruopščiai nuplauti.
Galima plaukus formuoti ir natūralia savos gamybos priemone, pvz., juodos duonos nuoviru. Riekelę juodos duonos užpilti virintu šiltu vandeniu, palaikyti apie valandą, pripilti per sietelį ir naudoti formuojant norimą šukuoseną. Kai priemonė visiškai išdžiūsta, ji suformuoja atskiras kietesnes sruogas, tarsi su vašku ar žėlė. Formuojant garbanas galima naudoti kaip putas-sutepti sruogą užsukti ant suktuko, pradžiovinti ir iššukuoti, jei norim purios garbanos, jei kietos – nešukuojam, tik išdžioviname. Ši priemonė suteiks žvilgesio, standumo, be to, ir visai nekenksminga.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę