Ko ir kiek valgyti derėtų žmogui, norinčiam būti sveikam? Šiandieninės pasaulio medicinos ir sveikatos organizacijos patarimus šiuo klausimu iliustruoja vadinamąja sveikos mitybos piramide. Ji sudaryta bene prieš 20 metų, ir ją kiekvienas savo sveikatai neabejingas žmogus neabejotinai yra matęs. Nors pagrindiniai jos patarimai nuo sudarymo laiko nepakito, įvairios šalys ją vaizduoja kiek kitaip. Kodėl? Ir ką, atsižvelgiant į mūsų šalies gyventojų mitybos įpročius, pataria lietuviškoji maisto piramidė?
Apie šią Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistais parengtą Maisto pasirinkimo piramidę, skirtą taisyklingos mitybos įpročiams ugdyti, kalbėjomės su dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologe dr. Edita Gaveliene.
Pagrindas – grūdai, daržovės ir vaisiai
Sveikos mitybos pagrindą sudaro produktai, kurių rekomenduojama suvalgyti daugiausiai. Tai net trys produktų grupės: kruopos, duona, makaronai, bulvės bei daržovės ir vaisiai. Žodžiu, maisto produktai, kurie turi daug skaidulinių medžiagų, kompleksinių angliavandenių, vitaminų, mineralų.
Maitinimosi piramidės viduryje – pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, riešutai, sėklos ir augaliniai riebalai. Juos patariama valgyti kasdien, bet rečiau, saikingai. Ankstesnė mitybos piramidė patarė, kad šie produktai sudarytų apie dešimtadalį kasdienio žmogaus raciono, 2–3 porcijas per parą.
„Lietuvos specialistų sudarytoje mitybos piramidėje atskirai išskirta produktų grupė – sėklos ir augaliniai riebalai. Senojoje tradicinėje lietuvių mityboje buvo daug riešutų ir sėklų – turinčių daug vitaminų, mikroelementų, kokybiškų baltymų. Šie produktai – augalinių polinesočiųjų riebalų šaltinis, kurie yra labai svarbūs sveikatai“, – pastebėjo dr. E. Gavelienė.
Šviesoforo spalvos mityboje
Maisto pasirinkimo piramidės viršūnėlėje sudėti tie produktai, kurių galima atsisakyti ar bent jau vartoti labai retai: cukrus, saldainiai ir kiti saldumynai, sviestas, druska, saldinti gėrimai, riebalai. Juos rekomenduojama vartoti saikingai, retai, tikrai ne kasdien.
Neištvėriau nepasiteiravusi – negi ir lašiniai priskiriami šiai itin retai vartojamų maisto produktų grupei?
Pasak pašnekovės, lašiniai – Lietuvoje kone mistifikuojamas maisto produktas. Jo pagrindas – didelis riebalų kiekis, tad jie neturėtų būti kasdien įtraukiami į mitybos racioną, jie piramidės „viršūnėlėje“.
Trys piramidės aukštai pažymėti skirtingomis spalvomis – apatinis žalias, vidurinis geltonas, viršutinis raudonas, tai atitinka šviesoforo spalvų reikšmę.
Lietuvos gyventojai mažai valgo daržovių ir vaisių, todėl gauna nepakankamai biologiškai veiklių medžiagų, kurių yra šiuose produktuose. Apatinis piramidės aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai ir bulvės, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma yra maždaug po 400–500 g. Taip apibendrina piramidės autoriai jos aprašyme.
Optimalu valgyti 3–4 kartus
Naujojoje mitybos piramidėje rekomenduojamų produktų kiekis nenurodomas porcijomis. Kodėl paliekamas toks neapibrėžtumas?
„Visų maitinimosi rekomendacijų, mitybos specialistų tikslas – suinteresuoti žmones rinktis kuo įvairesnį maistą. Tik taip jie gaus įvairiausių reikalingų maistinių medžiagų“, – sakė gydytoja dietologė, pastebėdama, kad maisto porcijos dydis nėra tiek svarbus, kaip įvykdyti tai, kas surašyta maisto pasirinkimo piramidėje.
Tam tikroje maisto pasirinkimo piramidės vietoje esantis produktas valgytinas kelis kartus per dieną, kitas kasdien, bet saikingai, trečias – visai retkarčiais. Porcijų dydis nėra pateikiamas konkrečiai, nes tai labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, patiriamo fizinio krūvio ir atliekamo darbo, o bet kokio žmogaus sveikatai svarbiausia yra maisto produktų įvairovė ir valgymo režimas. Jei žmogus valgys tinkamai pasirinktus maisto produktus vieną kartą per dieną, nieko gera nebus. Optimalu yra valgyti 3–4 kartus per dieną, idealu – net penkis kartus, maždaug kas 4 valandas, labai svarbu nepersivalgyti.
Pagrindas – vanduo
Maisto pasirinkimo piramidės pagrinde išrikiuotos net 8 vandens stiklinės. Tai patarimas žmogui kasdien išgerti tiek vandens?
„Labai svarbu kasdien gerti pakankamai skysčių. Pakankamas vandens kiekis – tai vienas iš svarbiausių dalykų mūsų organizme užtikrinti reikiamą medžiagų apykaitą, maisto medžiagų pasisavinimą, šalinimą. Tos 8 vandens stiklinės – suapvalintas skaičius. Tiksliau reiktų skaičiuoti taip: vienam žmogaus ūgio centimetrui kasdien būtini 10 mililitrų vandens. Tad 1,6 m. ūgio moteriai reikėtų išgerti 1,6 litro vandens, o 2 metrų ūkio vyrui – 2 litrus vandens“, – sakė pašnekovė, pabrėždama, kad į tą kiekį įeina vanduo ir nesaldintos arbatos.
Pasiteirauta, kaip vertina nuomonę, kad žmogaus organizmas jaučia, kas jam tinka, kad reikia valgyti tai, ko nori, gerti tiek, kiek ir ko nori, pašnekovė pabrėžė, kad kūnas savo poreikius išreiškia tik esant dideliam deficitui. Kūno poreikius geriau jaučia vaikai, kol jų natūralūs pojūčiai nesugadinti. Suaugusieji paprastai maisto produktus renkasi pagal skonį, įprotį, emocijas, tradicijas. Nors žmonės sako, esą nori produkto dėl jame esančių tam tikrų maisto medžiagų, pasaulyje yra įvairių produktų, kurie turi daug tų pačių medžiagų, bet juos matydami tokie žmonės negautų signalo, kad nori juos valgyti. Tai išmokti dalykai, susiję su tuo, kad žmogus nevalgo pakankamai įvairaus maisto, kuris kūno poreikius patenkintų viskuo – ir emocionaliai, ir maisto medžiagomis.
Dėmesys judėjimui ir kramtymui
Kodėl mitybos piramidė jau kelerius metus vaizduojama kiek kitaip, greta jos matome sportuojančius vaikus ar tarsi į kalną kopiantį žmogų? Pasak pašnekovės, tai susiję su faktinės Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo duomenimis. Mat mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas, tarp jų būtinas balansas. Kaloringai maitinantis ir mažai judant gresia antsvoris, nutukimas, širdies kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos. Prieš 20 metų nebuvo tam skiriama tiek dėmesio, ko gero, žmonės nejuto ir tokio didelio judėjimo stygiaus.
Kas žmogaus mityboje svarbiausia? Pasak dr. E. Gavelienės, esminiai dalykai yra labai paprasti, gal todėl žmonėms labai tingisi jų klausyti – svarbu valgyti reguliariai, ne 1–2 kartus per dieną ir kuo įvairesnį maistą. Labai svarbu kreipti dėmesį į patį valgymo procesą, tuo metu neskaityti, nekalbėti telefonu ir nežiūrėti televizoriaus, mėgautis pačiu valgymo procesu, gerai sukramtyti maistą.
Vietoj apibendrinimo
O tam, kad žmogus būtų sveikas, pasak pašnekovės, svarbiausia mylėti save – tada viską padarys, kad kūnas būtų sveikas. Kol kas dauguma tautiečių – dar tikri „altruistai“: dažna moteris pirma pasirūpins vaikais, vyru, o sau laiko neras, dažnam vyrui tiek rūpi darbas, kad tik vakare prisimena, kad nespėjo pavalgyti, ir tada „atsigriebia“ už visą dieną.
„Kūno sveikata – vienas pagrindinių gyvenimo džiaugsmų. Turime suprasti, kad, neskirdami dėmesio sau, sveikatos ilgam gyvenimui turėsime mažiau“, – pabrėžė gydytoja dietologė.
Na, o Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų sudaryta maisto pasirinkimo piramidė ypač akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai valgo mažai daržovių ir vaisių (dažnam trūksta vitaminų, mikroelementų, biologiškai veiklių medžiagų), gyvena nepakankamai aktyviai. O šie du takeliai labai svarbūs žengiant sveikatos link.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Vandeni gerti pagal ugi? 180 cm zmogus gali sverti 70kg ir 140kg. Ar plocio matmenys neieina i kuna?
Makaronu ir darzoviu maistine vienoda? Makaronu reikia valgyt tiek pat kiek darzoviu? Ir ar bulviu verte irgi vienoda kaip svogunu ar kopustu?
Ir ar vaiku "instinktas" zino, kad jiems reikia valgyti saldainius?
Nors ir dr. Galveliene teigia jog dauguma lietuvos moteru sekancios "altruistine" filosofija neteisios, idomu butu zinoti ar ji teisingai supranta Aristotelio logika?