Žiemą, kai kone viskas, kas žalia, nunyko ar pasislėpė po sniegu, gamta vis tiek nusiteikusi žmogui padėti. Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės žvilgsnį reikia kreipti į tai, kas žaliuoja, būtent į spygliuočius. Visų pirma į kadagius ir pušis. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna du kartus daugiau negu vasarą.
Kadagys – vienas iš seniausiai žinomų vaistinių augalų. Senovės egiptiečių papirusuose, užrašytuose 1550 metais prieš mūsų erą, galima rasti gydymo kadagiais receptų. Senovės romėnai šį augalą laikė suteikiančiu jaunystę, senovės graikai ir arabai – gera raminamąja priemone. Šiaurės Amerikos indėnai sergančiuosius tuberkulioze apgyvendindavo kadagynuose, kol pasveiks. Garsusis gydytojas Avicena patarė vartoti kadagių vaisius, mat jie skatina šlapimo išsiskyrimą.
Kadagys garsus ilgaamžiškumu, gali išgyventi du tūkstančius metų, turi daug fitoncidų. Kadagių vaisių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, dezinfekuoja, gerina medžiagų apykaitą, stiprina skrandį ir žarnyną, vartojami sergant šlapimtakių ligomis kaip antimikrobinė priemonė ir nuo uždegimų. Tinka sergant reumatinėmis ligomis, podagra, kai kuriomis odos ligomis.
Tačiau nepatartina vaistažolių mišinių, kurių sudėtyje yra kadagio vaisių, vartoti ilgiau kaip 3–4 savaites, nes veikliosios medžiagos yra stiprios, perdozavimas gali sudirginti, sutrikdyti inkstus, sukelti vėmimą ar apsinuodijimą.
Kadagio spygliuose yra daug eterinių aliejų, vitamino C, beta karotino, fitoncidų. Iš jų galima virti arbatą ir gerti, šiuo atveju nereikia būti tokiems atsargiems, kaip vartojant kadagių vaisius, vadinamąsias uogas.
Kaip gydo pušis?
Pušis labai naudinga žmogui: stiprina jo plaučius, padeda kompensuoti energijos stoką ir slopinti apatiją. Šis amžinai žalias medis apatiškiems žmonėms itin naudingas. Tik alergiškiems pušims žydint geriau pušyne nevaikščioti.
„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė pastebi, kad dar ne taip senai, prieš šimtą metų, sakyta, kad pavasarį reikia nors kelis pušų ūglius ir spyglius suvalgyti, kad būtum sveikas, o brazdo, kad nevargintų pavasarinis nuovargis ir dusulys. O kelis spyglius verta pakramtyti visais metų laikais: atgaivina burnos kvapą ir ją dezinfekuoja, stiprina dantenas.
Spygliai nuo seno vartojami avitaminozėms, ypač kai trūksta vitamino C, gydyti ir profilaktikai. Be to, spyglių preparatai stiprina imunitetą, stiprina organizmą, lėtina senėjimo procesus. Taip pat pasižymi nervus raminančiu, nuskausminamuoju, antivirusiniu, antiseptiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, šlapimą, prakaitą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu veikimu.
Arba stiklinę maltų žiemos spyglių užpilti 700 g šalto vandens, įpilti šaukštelį citrinos sulčių, palaikyti 3 dienas tamsioje vietoje, perkošti ir gerti po 100 gramų 3 kartus per dieną.
Šis pušies spyglių gėrimas turi daug C vitamino, chlorofilo, padeda linkusiems į į anemiją žmonėms, skatina skysčių išsiskyrimą, valo organizmą. Ypač tinka žmonėms, gavusiems jonizuojamosios spinduliuotės.
Panašiai galima ruošti ir kadagių spyglių arbatą, tik reikia nepamiršti, kad ji bus stipresnė, aitresnė, turės daugiau veikliųjų medžiagų.
Spygliuočių spyglių sirupas
Vonelės ir kompresai sąnariams
O štai taip tautiečiams gydytis patarė dar garsioji Eugenija Šimkūnaitė. Pasak Lietuvos žiniuone vadintos farmacininkės, jei skauda sąnarius, dedami pušų spyglių kompresai, aplikacijos, trinama jų ištrauka, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia: kubiliuke užpylei spyglius verdančiu vandeniu, kiek palaukei, ir merk kojas ir rankas, laikyk iki pusvalandžio. Jei gelia petį, klubą ar sprandą, šių kūno dalių neįkiši. Tada reikia susmulkintų spyglių suberti į audinio maišelį, jį gerokai pakaitinti ir dėti ant skaudamos vietos. Jei ant maišelio su spygliais uždėtume kailiuką ar polietileno, tokį kompresą galima laikyti ilgiau.
Dar geriau kompresą daryti taip: ant kailio gabalėlio užtepus taukų, prikarpyti spyglių ir dėti prie skaudamos vietos, laikyti porą valandų ar ilgiau. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar žmogus nėra jautrus pušies spygliams.
„Žolinčių akademijos“ vadovė pastebi, kad pušų spygliai gali puikiai atgaivinti patalpų orą. Spyglius smulkiai sukarpome, suberiame į maišiuką ir kabiname vonioje, kad skleistų gerą kvapą. Dar geresnis ir patvaresnis kvapo gaiviklis daromas taip: pavasarį prisirenkame pušies kankorėžių, sutarkuojame ir masę sudedame į gerai užsukamą indelį, kad neišgaruotų kvapas. Norėdami atgaivinti patalpos orą, buteliuką atsukame ir „paleidžiame“ kvapą.
Pasak D. Kunčienės, toks „sugautas“ pušies kvapas naudotas ir dusuliui gydyti. Ji prisimena, kaip jos jaunystės metais žmonės turėdavo ne purškiamų vaistų „pypkes“, o nešiodavosi sutarkuotų pušies kankorėžių mažuose buteliukuose. Pradėję dusti žmonės jį atsisukdavo ir kvėpuodavo pušų aromatu.
Beje, šis metodas netinka alergiškiems žmonėms.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę