Jūros kopūstų skonį žinome daugelis, tik vieni juos mėgsta, o kiti nuo jų suka nosį... Dietologai mano, kad jūros kopūstams vis dėlto reikėtų rodyti daugiau pagarbos, mat jame slypi .
Išskirtinė sudėtis
Jūros kopūstai, arba laminarijos, – tai daugiametis augalas, kuris gali gyvuoti net 11–18 metų. Jų „sodai“ auga 4–10 metrų gylyje Baltosios, Karos, Juodosios, Japonų ir Ochotsko jūrų gelmėse. Laminarijos rūšių yra nemažai (apie 30), ir daugelis jų nuo neatmenamų laikų vartojamos maistui. Pavyzdžiui, Japonijoje žinoma apie 150 kulinarinių receptų su laminarijomis – gaminamos sriubos, salotos, ragu, užkepėlės, padažai, balandėliai ir pan. Džiovintus jūros kopūstus japonai vartoja kaip prieskonį, o šviežius marinuoja. Šis vandens augalas dažnai naudojamas ir gaminant kosmetiką.
Jūrų kopūstų cheminė sudėtis unikali: didelis kiekis aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų. Palyginti su paprastais kopūstais, laminarijose yra dvigubai daugiau fosforo, 11 kartų daugiau magnio, 16 kartų geležies, 40 kartų natrio. Tai bene vienintelis maistinio jodo šaltinis.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jūros kopūstuose yra toks provitamino A kiekis, kaip ir vaisiuose – obuoliuose, slyvose, vyšniose, apelsinuose. Pagal vitamino B1 kiekį džiovinti jūros kopūstai nenusileidžia sausoms mielėms. 100 g sausų jūros kopūstų turi 10 mikrogramų vitamino B12. Džiovintose laminarijose vitamino C yra nuo 15 iki 240 mg, o žaliuose – 30–47 mg. Pagal vitamino C kiekį jūros kopūstai prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. Jūros kopūstuose yra vitaminų D, K, PP.
Jūros kopūstai naudingi ir tuo, kad jų sudėtyje gausu biologiškai veiklių medžiagų – alginatų. Alginatus žinome kaip maiste naudojamus konservantus (E 400–404, E 406, E 421), tačiau tai nėra sveikatai žalingos medžiagos. Alginatai pirmiausia žinomi kaip ypač efektyvūs absorbentai, surenkantys ir iš organizmo šalinantys sunkiuosius metalus, organinės kilmės toksines medžiagas ir laisvuosius radikalus, t.y. tai, ką dažniau vadiname šlakais.
Neleidžia susirgti
Senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai laminariją vadino jūros ženšeniu, mat žinojo, kad šis augalais padeda pavargusiam ar ligos iškamuotam žmogui atgauti jėgas. Sunku suskaičiuoti visas jūros kopūstų naudingąsias savybes, išvardysime tik keletą jų.
Švelniai valo virškinamąjį traktą. Aktyvūs sorbentai (manitas, algino rūgštis), patekę į žarnyną, tiesiog iššluoja nemažai jame susikaupusių nuodingų medžiagų.
Padeda išvengti jodo trūkumo, gerina skydliaukės veiklą. Skydliaukė yra svarbi endokrininė liauka, kuri turi įtakos medžiagų apykaitai. Normaliam hormonų išskyrimui būtina sąlyga – pakankamas jodo kiekis organizme. Šio mikroelemento dienos norma yra apie 200 mikrogramų. Jeigu vartojamo maisto produktuose jo nepakanka, prasideda kompensacinis skydliaukės didėjimo procesas, kuris dažnai tampa negrįžtamas. Tai organizmo reakcija į jodo trūkumą.
Kraujagyslėse neleidžia kauptis cholesteroliui. Jūros kopūstuose yra medžiagų, kurios tiesiog naikina kraujagyslėse prasidėjusį cholesterolio plokštelių susidarymo procesą. Ne be reikalo japonai 10 kartų rečiau serga ateroskleroze nei Vakarų šalių gyventojai.
Taip pat šiuos augaluose esantys polisacharidai, vitaminai, mikroelementai aktyvina kraujo cirkuliaciją, limfos nutekėjimą ir taip pat neleidžia susidaryti trombams. Be to, biologiškai veiklios medžiagos stimuliuoja ląstelių atsinaujinimo procesus.
Stiprina imunitetą, saugo nuo vėžio. Jūros kopūstuose esantis polisacharidų kompleksas stimuliuoja imuninę sistemą. Japonės ir kinės, kasdien vartojančios jūros kopūstus, daug rečiau serga krūties vėžiu nei jų bendraamžės Europoje.
Reguliuoja svorį ir padeda lieknėti. Jūros kopūstuose gausu ląstelienos, juose mažai kalorijų.
Padeda sutrikus lytinei funkcijai. Nuolat valgydami jūros kopūstus vyrai gali padėti sau normalizuoti sutrikusią prostatos funkciją. Be to, jie veikia kaip puikus afrodiziakas!
Daugelis sveikatą gerinančių jūros kopūstų savybių tikriausiai lėmė tai, kad Senovės Kinijoje imperatoriaus Kansi valdymo laikais šių augalų nevartojimas galėjo būti traktuojamas kaip antivalstybinis nusikaltimas. Yra duomenų, kad būta imperatoriaus įsako, įpareigojančio Kinijos piliečius kasdien vartoti jūros kopūstų. Jūros kopūstai buvo perkami už valstybės lėšas ir vežami į atokiausius šalies kampelius.
Ką pasirinkti
Jūros kopūstai jau seniai prarado egzotiško maisto statusą – dabar jų galima įsigyti bet kuriame prekybos centre ar sveiko maisto parduotuvėje. Kokius geriau pirkti?
Sausi jūros kopūstai yra išsaugoję visas naudingas medžiagas. Džiovinti jūros kopūstai turi būti lygios tekstūros, nesulipę. Tokia forma juos galima laikyti iki trejų metų – prieš vartojimą pakanka užmerkti šaltame vandenyje (terminis apdorojimas suardo jodą).
Marinuoti konservuoti jūros kopūstai gali būti saugomi kambario temperatūroje, atidaryti šaldytuve – ne daugiau nei 2 paras). Naudingiausias laikomi augalai, kurie užkonservuoti jų augimvietėse (Baltojoje, Barenco, Japonų jūrose) stikliniuose ar metaliniuose induose (plastikiniame inde laminarija praranda daugelį naudingų savybių). Geros kokybės jūros kopūstai turi būti elastingi, nekieti. Konservuojant paprastai naudojamas tik aliejus ir prieskoniai – jokių konservantų! Dietologai pataria nepirkti salotų, pagardintų majonezu, – kartais taip gamintojas bando paslėpti ne itin aukštą produkto kokybę.
Vieną du kartus per savaitę patariama suvalgyti šaukštą džiovintų jūros kopūstų. Juos gali valgyti vaikai, ypač jei jiems stinga jodo. Ruošiant maistą vaikams geriau naudoti džiovintus ar šaldytus jūros kopūstus. Jais galima pagardinti virtą kiaušinį ar žuvies filė, jūros kopūstus susmulkinus ir sumaišius su alyvuogių aliejumi – tokį užpilą vaikas suvalgys net nepastebėjęs... Jei vaikas atsisako valgyti ir tokį patiekalą, tuomet jūros kopūstų galite įmaišyti į ryžių garnyrą, sumaišyti su tarkuotomis morkomis ar kepintais svogūnais.
Tiesa, namų sąlygomis galite patikrinti, ar jūsų nusipirktuose jūros kopūstuose yra jodo. Reikia šiek tiek produkto sumaišyti su vandeniu ir įdėti krakmolo. Jei krakmolas nusidažys violetine spalva, jodo tikrai yra.
Būkite atidūs
Jūros kopūstų nepatariama vartoti sergant nefritu, furunkulioze, hemoragine diateze, tuberkulioze, kepenų ligomis ar ligomis, kai negalima vartoti jodo preparatų. Nepageidaujami jie ir nėščiosioms, taip pat tiems, kieno organizmo jautrumas jodui yra padidėjęs. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojant jūros kopūstus, jie gali sukelti apsinuodijimą jodu.
Salotos su jūros kopūstais
Jums reikės: apie 300 g raudongūžių kopūstų, 1 didesnės morkos, vidutinio dydžio paprikos, 100 g šaltame vandenyje išmirkytų arba konservuotų jūros kopūstų.
Kopūstą, morką sutarkuokite, papriką supjaustykite kubeliais, suberkite jūros kopūstus. Pagardinkite maltais pipirais, galite užberti moliūgų ar sezamo sėklų, užpilkite šaukštu alyvuogių aliejaus, pašlakstykite citrinos sultimis.
Šią mišrainę tinka valgyti priešpiečiams, ji puikiai tiks su žuvies patiekalais ant pietų stalo.
Skanaus!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę