){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar žinote senovės graikų patarimą: „Jeigu nori būti stiprus, – bėgiok, jeigu nori būti gražus, – bėgiok, jeigu nori būti protingas, – bėgiok“? Nors šis posakis atrodo kiek paradoksalus ir hiperbolizuotas, jo teisingumą (patarimą „bėgiok“ pakeitus platesniais žodžiais „judėk“ ar „sportuok“) įrodė daugybė mokslininkų. Jų tyrimai atskleidžia, koks svarbus judėjimas žmogaus formavimuisi, smegenų vystymuisi, visiems psichikos ir fiziologiniams procesams. Deja, mūsų mokslinio–techninio progreso ir komforto amžiuje fizinį darbą keičia sėdimas, judėjimą – pasyvus poilsis, bendravimą akis į akį – virtualus, o tai kelia rimtą pavojų sveikatai.
Pasyvus laisvalaikis
Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną įvertino daugiau kaip tūkstančio 15–74 metų amžiaus asmenų fizinį aktyvumą darbe, kasdieninėje veikloje (namų ruošoje, sode, darže) laisvalaikiu ir judant iš vienos vietos į kitą.
Lietuviai didelio ir vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per dieną skiria vidutiniškai 223 minutes. Mažiausiai laiko – 168 min. – jai skiria aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Pagal amžių mažiausiai fizinei veiklai skiria vyriausi, 61–74 metų, ir jauniausi, 15–25 metų, asmenys, atitinkamai po 139 ir 197 min.
Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vadovės dr. Lauros Garkauskaitės, nerimą kelia pasyvus tautiečių laisvalaikis. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla.
Pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 75 proc. apklaustų asmenų, vidutiniškai tam per dieną skirdami 80 min. Moterys yra mobilesnės už vyrus, o mažiausiai vaikšto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Beje, daugiausiai, vidutiniškai po 86 min., pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 46–60 metų žmonės.
Sėdėdami darbe, prie kompiuterio, televizoriaus, skaitydami ar megzdami tautiečiai kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas.
Ar nestebina, kad sveikatai daugiau dėmesio skiriantys aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės juda mažiausiai?
„Tai turbūt lemia darbo pobūdis. Mąstymo tempas išvargina tiek, kad žmonės neturi laiko ir noro net pajudėti, o sporto klubai – ir nemažos papildomos išlaidos“, – teigė dr. Laura Narkauskaitė.
Nerimą kelia jaunimo įpročiai
Pasak specialistės, labiausiai kelia nerimą jaunimo pasyvumas. 15–25 amžiaus asmenys sėdimai veiklai skiria beveik valanda daugiau negu 26–60 metų amžiaus žmonės. Fizine veikla darbo metu užsiima tik pusė šio amžiaus asmenų, o laisvalaikiu sportuoja ar kita fizine veikla užsiima mažiau nei šeši iš dešimties jaunų žmonių.
„Apklausti buvo tik 15–25 amžiaus asmenys, jaunesnių paauglių ir vaikų įpročiai nebuvo tirti. Tačiau tendencija, neabejoju, yra ta pati“, – sakė dr. L. Narkauskaitė, pastebėdama, kad į šią problemą turi atkreipti dėmesį politikos formuotojai.
Daug motyvų judėti
Gydytojas psichoterapeutas med. dr. Julius Neverauskas pastebi, kad motyvų fiziniam aktyvumui yra daug. Dažniausiai žmogų keistis skatina nepasitenkinimas savimi – išvaizda, savijauta ir pan.
„Dažniausiai jauni žmonės sportuoja norėdami gražiai atrodyti, numesti svorio. Vyresni žmonės paprastai tai daro norėdami išsaugoti savo sveikatą. Kai ką, tarkim, turinčiuosius antsvorio, sportuoti paskatina gydytojai. Tačiau yra žmonių, turinčių sveikatos problemų ir žinančių, kad jas gali spręsti judėdami, kurie pasirenka pasyvumą – tai tolygu diabetu sergančiajam nesilaikyti dietos, sergančiam hipertenzija negerti vaistų“, – sakė dr. J.Neverauskas.
Dar vienas svarbus motyvas judėti, pasak gydytojo psichoterapeuto, gali būti poreikis valdyti stresą. Fizinis aktyvumas tiesiogiai jį malšina. Gamtos taip surėdyta, kad streso akimirką pultume bėgti ar patys pulti kitą. Jei žmogus sportuoja, streso hormonai sudega, stresas mąžta.
„Fizinis aktyvumas leidžia nugalėti ir silpnumą, tam tikras ydas“, – sakė pašnekovas.
Minimalus krūvis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto doc. Laimonas Šiupšinskas pastebi, kad jaunimo aktyvumui ar pasyvumui daug reikšmės turi žinios, kurių gauna mokyklose. Per biologijos ir kitas pamokas turi būti aiškinama apie judėjimo svarbą, kūno kultūros pamokos orientuotos ne tik į pasiekimus, bet ir į sveikatos stiprinimą, būtina aiškinti, kodėl taip svarbu judėti.
Pasak doc. L. Šiupšinsko, visuomenės sveikatos specialistų etatai mokyklose turėtų pralaužti šiuos ledus.
„Sveikatingumui daug įtakos turi draugų, šeimos pavyzdys. Situacija turi tendencijos gerėti, nes rūpintis sveikata tampa madinga. Įsigali nuostata, kad išsilavinęs žmogus turi rūpintis savo sveikata. Ne veltui ir milijonieriai lieja prakaitą sporto salėse, nes žino, kad sveikatos nenusipirks. Svarbiausia jaunus žmones motyvuoti, kam to reikia, mat kol žmogus sveikas, mano, kad taip bus visada, be pastangų“, – sakė pašnekovas.
Ikimokyklinukai kasdien turėtų judėti po 3 valandas, mokyklinio amžiaus vaikai – po valandą, suaugusieji – bent po pusę valandos per dieną.
„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra siektinas rezultatas, o minimalus kiekis, būtinas sveikatai palaikyti,“ – sakė doc. L. Šiupšinskas, pastebėdamas, kad lėtas ėjimas ne visada gali būti laikomas fiziniu krūviu. Judėjimo dozavimo principai ir reikalavimai skirtingi įvairaus amžiaus, fizinio pasirengimo asmenims.
Ką galima patarti žmonėms, bėdojantiems, kad sportuoti neturi galimybių, nes sporto klubai nemažai kainuoja, jie negali sau to leisti? Pasak doc. L. Šiupšinsko, tai ne priežastis, o savęs pateisinimas.
Ne prasčiau už sporto klubus bus greitas ar šiaurietiškas ėjimas, paslidinėjimas artimiausiame miškelyje ar parkelyje. Tai nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: pašalina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą. Patobulėjusiems tiks bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas.
Vaikščiojimas ypač naudingas nesportavusiems žmonėms. Einant puikiai treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos.
„Tik reikia eiti greitai. Geriau eiti trumpiau, bet greitai“, – pabrėžė L. Šiupšinskas.
Tyrimais nustatyta, kad bėgimas lauke žmogaus organizmui yra geriau nei uždarose patalpose. Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad mankšta gamtoje labiau atgaivina, suteikia daugiau energijos ir teigimų emocijų, padeda lengviau atsikratyti įtampos, nerimo, pykčio, depresijos. Žmonės, kurie mankštinosi gryname ore, patyrė daugiau malonumo, todėl labiau norėjo tai daryti.
Malonumas judėti
Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas doc. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad fizinis aktyvumas iš tikrųjų teikia džiaugsmo tam žmogui, kuris yra įpratęs aktyviai gyventi nuo vaikystės. Tam, kuris pradeda sportuoti jau būdamas suaugęs, būna sunku prisiversti. Žinoma, tik tol, kol įpranta. Judėjimo metu išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai.
Kai kas tai sportuojančius žmones vadina keistuoliais ir nesupranta, kaip galima pajusti malonumą minant pedalus arba kas rytą lakstant bėgimo takeliu. Tą tvirtino ir Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai. „Kai kiti neatsistebi, kaip aš kasdien ryte išsiruošiu pabėgioti ar darau mankštą, pastoviu ant galvos, atsakau, kad tai malonumas. Gerai prisimenu klausimą: „Negi taip darytum, žinodamas, kad šiandien paskutinė gyvenimo diena?“ Atsakiau: „Žinoma, juk tai suteikia tiek džiaugsmo“, – pasakojo vienas kėdainiškis.
„Kartais manęs klausia, kam kasdien sportuoti, bėgioti, juk 200 metų negyvensi. Atsakau, kad taip darau ne norėdama tiek gyventi, o būti energingesnė, sveikesnė šiandien, po savaitės ir metų. Judėjimas – tai gyvenimas, sėdėjimas ir gulėjimas – mirtis. Greitai bėgti tinka ne visiems, o ristele – puikumėlis bet kokio amžiaus žmonėms. Kaip ir plaukimas, šokiai“, – sakė Lietuvos Vegetarų sąjungos vadovė chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė.
Pasak pašnekovų, svarbu žmogui išsirinkti, kaip judėti jam yra malonu, teikia daugiau džiaugsmo.
Patarimai norintiesiems pradėti judėti
· Pradėti mankštintis reikėtų palengva, pasirinkus tinkamą fizinį krūvį. Pirmiausia vaikščioti pėsčiomis, užlipti laiptais į trečią ar ketvirtą aukštą. Sau padėsime net nutarę važiuodami autobusu ar troleibusu, užuot sėdėję, pastovėti. Kai žmogus pasijunta pajėgesnis, mankštintis galima intensyviau: su treniruokliais, sporto klube.
· Nereikia persistengti. Svarbu įprasti judėti ar mankštintis reguliariai, o ne stengtis per dieną atsigriebti už ilgą gyvenimą be sporto. Beje, organizmas greičiau pripranta prie sėslaus gyvenimo būdo negu prie aktyvumo.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę