){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiais laikais ne veltui sakoma, kad internetas – visagalis. Jame galime rasti visko ir apie viską. Taigi neretai, norint „trumpesniu keliu“ gauti atsakymus, jame ieškoma informacijos ir sveikatos temomis. Ir mes nuolat pavartome internetinių forumų puslapius, norėdami sužinoti, kas neramina jų dalyvius, ir bandome pagelbėti pasitelkdami profesionalų pagalbą. Taigi šį kartą – apie endoskopiją, o apie ją aiškinamės su vidaus ligų gydytoja endoskopuotoja Rita Kauliuviene.
„Prašau jūsų pagalbos. Rašau darbą ir norėčiau, kad papasakotumėte, ką išgyvenote prieš šį tyrimą ir jo metu. Ar turėjote pakankamai žinių? Kokių žinių trūko? Kas daugiausia apie šį tyrimą pasakojo (gydytojas, slaugytoja, kiti ligoniai)? Kaip miegojote naktį prieš tyrimą? Dėl ko nerimavote? Kokius jausmus išgyvenote?“ – klausė viena forumo dalyvė. Šie jos klausimai sukėlė ištisą diskusijų audrą – vieni teigė, kad tai visai paprasta, kiti sakė daugiau nė už ką tokio tyrimo nenorėtų, vieni norėtų prieš tai apie jį sužinoti išsamiau, kitų nuomonė buvo priešinga.
O štai kaip savo išgyvenimais dalijasi kita pasisakiusiųjų:
„Prieš darant pirmą kartą, nieko apie šį tyrimą nežinojau. Turbūt tai mane ir apsaugojo nuo nereikalingo jaudinimosi. Kabinete seselė trumpai paaiškino, ką darys, papurškė kažkokių vaistų, kad gerklė užšaltų. Man bjauriausia būna, kai tyrimas baigiasi, skrandis būna toks išmakaluotas, lyg pykina. Pats tyrimas labai priklauso nuo gydytojo profesionalumo. Antrąkart prieš tyrimą nesijaudinau, nes jau žinojau kas ir kaip, bet po „nelabai profesionalaus“ tyrimo blogai jaučiausi 2 dienas.“
Kaip matome iš pasisakymo, žinant „kas ir kaip“, jaudulio mažiau. Taigi pabandykime pasiaiškinti išsamiau ir pradėkime nuo pradžių. Pirmiausia – koks tai tyrimo metodas?
Echoskopija – tai tyrimas, kurio metu naudojant prietaisą endoskopą organas apžiūrimas, tiriamas iš vidaus. Tyrimo metu įvertinama organo gleivinė, pamatomi pakitimai, galima tyrimui paimti audinio gabalėlį, atlikti gydomąsias procedūras, tokias kaip polipo pašalinimas, svetimkūnio išėmimas, kraujavimo stabdymas ir kt.
Kas ir kada siunčia jį atlikti?
Tyrimo būtinumą ir reikalingumą nustato šeimos gydytojas. Stacionare – gydantis gydytojas. Tyrimą atlieka gastroenterologai ar gydytojai endoskopuotojai.
Kiek tiksliai šis tyrimas leidžia įvertinti paciento būklę?
Šiuolaikiniai endoskopiniai aparatai labai kokybiški, lankstūs, padidintas vaizdas matomas ekrane, todėl gana gerai ir tiksliai įvertinami stemplės, skrandžio ir gleivinės patologiniai pakitimai.
O kiek jis patikimas diagnostikai?
Diagnostika patikima, nes tyrimo metu galima ne tik apžiūrėti, bet ir, kaip minėjau, paimti audinio gabalėlį ir atlikti histologinį ar citologinį tyrimą.
Ką šiuo tyrimu galima nustatyti?
Atliekant endoskopiją galima nustatyti uždegimą, divertikulus, išvaržas, opas, erozijas, vėžį, polipus, stabdyti kraujavimą, rasti svetimkūnius.
Histologinio ir citologinio tyrimo metu nustatoma vėžio ląstelių forma, jų piktybiškumas, polipo struktūra, taip pat galima išsiaiškinti, ar nėra H. pylori infekcijos.
Kaip, pvz., nustatoma, ar yra H.pylori infekcija?
Skrandžio endoskopinio tyrimo metu galima atlikti Helicobacter pylori testą, t.y. aptikti H.pylori bakterijas apatinės skrandžio dalies gleivinės bioptate. Tyrimo metu biopsinėmis žnyplutėmis paimamas skrandžio gleivinės gabalėlis, jis uždedamas ant sudrėkinto indikatorinio elemento (testo stiklelio). Vertinamas spalvos pasikeitimas nuo geltonos iki raudonos. Spalvos kitimas rodo, kad yra H.pylori infekcija.
Vertinama po 1–15 min., po valandos ir po 3 valandų. Greitas spalvos pasikeitimas (po 1–15 min.) rodo, kad infekcija stipri, lėtesnis (1 val.) – kad vidutinė, po 3 val. – kad silpna infekcija.
Ar reikia šią bakteriją naikinti, toliau sprendžia gydytojas.
O kaip apskritai vyksta tyrimas, kas jo metu daroma?
Atliekant EGDS (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimą) pacientas paguldomas ant kairiojo šono. Ryklė papurškiama lengvu anestetiku (pvz., 10 proc. lipokaino tirpalu). Per burną gydytojas įkiša endoskopą ir atlieka tyrimą. Taigi nors endoskopas yra kiek plonesnis negu prieš keliolika metų ir labai padėjusi skiriamoji geba bei tyrimo tikslumas, tačiau tyrimas atliekamas taip pat, kaip anksčiau: endoskopas įkišamas per burną arba išeinamąją angą kolonoskopijos (storosios žarnos tyrimo) atveju.
Kokie organai tokiu būdu gali būti apskritai tiriami?
Tiriant virškinamąjį traktą atliekama EGDS – ezofagogastroduodenoskopija. Šis tyrimas leidžia įvertinti stemplės, skrandžio dvylikapirštės žarnos būklę.
Kolonoskopija – storosios žarnos tyrimas. Kolonoskopijos metu endoskopas įkišamas pro išangę. Tiesiąją ir riestinę žarną padeda įvertinti rektosigmoskopija, jei reikia apžiūrėti tik tiesiąją žarną, atliekama rektoskopija. Rektoskopijos tyrimo metu endoskopas taip pat kišamas pro išangę, apžiūrima tiesioji žarna ir galinis riestinės žarnos segmentas. Plonajam žarnynui ištirti naudojamas kapsulinės endoskopijos metodas. Tačiau jis atliekamas specialiuosiuose endoskopijos skyriuose.
Ar reikia ir kaip reikia pasiruošti EGDS tyrimui?
Šiam tyrimui ligonis turi pasiruošti iš vakaro. Po vakarienės (18 val.) reikėtų daugiau nevalgyti. Būtinas bent 6 val. laikas nevalgius. Ryte negalima nei valgyti, nei gerti.
Kaip galima spręsti iš mūsų pateikto forumo dalyvės pasisakymo, yra žmonių, kurie endoskopijos bijo. Ką pasakytumėte jiems? Kaip nuramintumėte?
Pacientas turi būti ramus, pasitikėti gydytoju – vadinamasis „žarnos rijimas“ nėra toks baisus. Iš tikrųjų nieko ryti nereikia. Gydytojas distalinį fibroskopo galą atsargiai įkiša į viršutinę ryklės dalį ir, kontroliuodamas vaizdą ekrane, endoskopą įstumia į stemplę, skrandį, ir t.t. Aparatu pučiamas oras, elektriniu siurbliu ištraukiamos gleivės.
Taigi svarbu įveikti jaudulį, susikaupti. Tyrimo metu partariama ramiai lėtai kvėpuoti. Kuo pacientas geriau susikaups, tuo bus geriau atliktas tyrimas. Jis tetrunka keletą minučių. Šiek tiek ilgiau užtrunka tik tais atvejais, kai tenka stabdyti kraujavimą ar imti biopsiją.
Biopsijos ėmimas skamba grėsmingiau?
Biopsijos bijoti nereikia, ji visiškai neskausminga. Biopsinėmis žnyplutėmis paimamas gleivinės gabalėlis tik iki pogleivio, todėl neskauda ir daug nekraujuoja.
Ar tyrimo metu atliekama anestezija?
Jei pacientas neramus ar numatomas ilgesnis tyrimas, galima taikyti ne tik vietinius anestetikus gerklei nujautrinti, bet ir suleisti raminamojo medikamento į veną. Tačiau tokiu atveju po tyrimo ligonis turi pamiegoti, kurį laiką negali vairuoti automobilio.
Ar galimos kokios nors komplikacijos?
Komplikacijos labai retos. Tačiau EGDS metu, net ir gerai jį atliekant gali:
Tačiau dar kartą pastebėsiu – tai būna labai retai.
Cituota forumo dalyvė skundėsi „nelabai profesionaliu“ tyrimu. Ar tyrimas priklauso nuo jį atliekančio gydytojo?
Be abejo, kaip ir kitose srityse, patirtis svarbu: kuo daugiau gydytojas turi patirties, tuo kokybiškiau atliks tyrimą, geriau įvertins patologinius pakitimus. Tačiau kadangi tai specifinis tyrimas, kurį atlieka tos srities profesionalai, kokybe reikėtų labiau pasitikėti.
Ką būtina žinoti ruošiantis EGDS
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę